Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kokie degalai praktiškiausi?

Koks automobilis pranašesnis – dyzelinis, benzininis ar dujinis? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą keblu. Kiekvienas ratuotasis nestokoja argumentų, kas lėmė vienos ar kitos degalų rūšies pasirinkimą.

Dyzeliniams automobiliams pirmenybę teikiantis Kęstutis Bruzgelevičius vairuoja per 46 metus. Pusę to laiko jis važinėjo su benzininiais, vėliau – tik su dyzeliniais automobiliais. Kaip ir daugelis jo kartos tėvynainių, savo plieninį žirgą „dyzelių“ gerbėjas pirko nenaują, rida daugiau nei 200 tūkst. kilometrų. Dabar jo odometro rodmenys persiritę per 400 tūkst. kilometrų.

Problemų nekilo

„Per tą laiką jokių rimtų problemų eksploatuodamas automobilį neturėjau. Suprantama, kainavo techninė priežiūra, eksploatacinės medžiagos, susidėvėjusių detalių keitimas. Bet kad būtų iškilusi kokia nors problema su dyzeliniu varikliu – tikrai ne“, – teigė K.Bruzgelevičius.

Pasak pastarojo, jo „fordukas“ per tą laiką neužsivedė tik keletą kartų, spaudžiant 25–28 laipsnių speigui. Dažniausiai tai atsitikdavo žiemos pradžioje, kai degalinės dar prekiaudavo vasarinio dyzelino likučiais. Tokia galėjusi būti variklio strigtelėjimo priežastis, būdingesnė ankstesnės kartos dyzeliniams automobiliams.

Ilgesniais atstumais

Nepaisant šios nedidelės problemėlės K.Bruzgelevičius galėtų išvardyti kur kas daugiau dyzelinio automobilio pranašumų. Vienas jų – galimybė įveikti ilgus atstumus neužsukant į degalinę. „Pripildęs pilną per 60 litrų dyzelinio automobilio baką kelionėse be rūpesčio įveikdavau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Nuvažiavęs daugiau jau pradėdavau dairytis degalinės, bet galėdavau sau leisti ramiai ieškoti palankesnių kainų, nes su įsižiebusia degalų daviklio lempute dar nuvažiuočiau iki 100 kilometrų“, – tvirtino K.Bruzgelevičius.

Maždaug 5,5 litro sąnaudas 100 km garantavo 1,8 litro turbodyzelinis (90 AG) variklis. Tiesa, mieste jis kiek stokojo veržlumo, ypač pradedant važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tačiau važiuojant magistralėmis dinamikai priekaištų „dyzelių“ gerbėjas neturėjo.

Mažiau rūpesčių

Benzininių automobilių šalininkui vilniečiui vadybininkui Romui Apanavičiui estetiniai argumentai – ne paskutinėje vietoje. „Man degalinėje nereikia mautis apsauginių pirštinių, kad išvengčiau dyzelino smarvės. Tai neabejotinas pliusas“, – tvirtino R.Apanavičius. – Benzininis variklis yra pigesnis, net jeigu jo degalų kaina ir brangesnė. Regiu jo pranašumus žiemą, greičiau įšyla variklis, ateityje neturėsiu ir kitų išlaidų, pavyzdžiui, nereikės keisti kietųjų dalelių filtrų“.

Atitinka poreikius

Didžiąją laiko dalį mieste praleidžiantis R.Apanavičius į tolimesnes keliones automobiliu dažnai nevažiuoja, tad per dieną nesukaria milžiniškų atstumų. Jis teigia nematantis prasmės rinktis dyzelinio automobilio vien tik dėl to, kad degalų sąnaudos būtų sąlyginai mažesnės. Tuo labiau kad šiuolaikiški benzininiai varikliai ir veržlūs, ir taupūs. „Per dieną nuvažiuoju 30–40 km. Kartu su savaitgalio išvykomis per metus įveikiu per 30 tūkst. kilometrų. Tai nėra didelis atstumas, visiškai atitinkantis mano turimo benzininio automobilio eksploatacines savybes“, – sakė R.Apanavičius.

Su buitiniu balionu

Solidžia vairavimo patirtimi, sukaupta prie dujomis varomo automobilio vairo, pagrįstai galėtų didžiuotis Gražvydas Brazys. Beveik prieš keturis dešimtmečius susidomėjęs dujomis kaip alternatyviaisiais degalais jis šiam būdui liko ištikimas iki šių dienų. Dar 1980-aisiais į žiguliuką G.Brazys įmontavo sunkvežimiui skirtą suskystintųjų dujų įrangą, pritaikydamas ją lengvajam automobiliui. „Bagažinėje įtvirtinau buitinį propano-butano dujų balioną, iš jo nutiesiau žarną iki variklio, oro filtre padariau specialią movą su dozatoriumi, oro maišytuvu. Propano-butano dujomis varomu automobiliu važinėjau daugiau nei 8 metus“, – prisiminė G.Brazys. – Įsigijęs kitą automobilį jame įrengiau jau nebe savadarbę, bet specialią dujų įrangą, atsiradusią ir mūsų rinkoje“.

Gamtinės dujos

Vėliau G.Brazys susidomėjo galimybe kaip degalus naudoti suslėgtąsias gamtines dujas, įsigydamas automobilį „Volvo S60“ su gamykloje įdiegta joms skirta įranga. „Gamtinių dujų pranašumas akivaizdus – tai itin švarūs degalai. Jei duslintuvo vidų pabrauksi nosinaite, ji beveik neišsiteps. Įsivaizduokit, visiškai nėra suodžių. Svarbus ir ekonominis veiksnys. Gamtinių dujų kaina nuosaikesnė net ir už dabar atpigusius naftos kilmės degalus“, – teigė G.Brazys.

Lemia skaičiavimai

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, dėl nedidelio svorio mažos klasės automobilių benzino ir dyzelino sąnaudų skirtumas palyginti nežymus. Eksploatavimas taptų itin pigus, į lengvą benzininį automobilį įmontavus dujų įrangą, tačiau ji atsipirktų tik po 15–20 tūkst. kilometrų.

Vidutinės klasės automobilių dyzelino ir benzino sąnaudų skirtumas jau tampa didesnis. Dėl dabar vyraujančių kainų montuoti dujų įrangą dažniausiai neverta.

Aukštos klasės automobilių dyzeliniai varikliai sąnaudomis gerokai aplenkia benzininius ir netgi pranoksta dujinę įrangą. Tačiau pastaroji, įmontuota į didelio darbinio tūrio benzininius variklius, būtų akivaizdžiai ekonomiškesnė.

Rekomenduojami video