Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetama mažiau nei vidutiniškai ES, tačiau, norėdama įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus, iki 2030 m. Lietuva kasmet turės tam 1–2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 22 mlrd. eurų. Daugiau nei penktadalis papildomų išlaidų gali tekti žemės ūkio sektoriui.

Mokslininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai abejoja mūsų derybininkų kompetencija ginti šalies interesus.

Prieštaringi vertinimai

Prognozės rodo, kad jeigu nesiimsime jokių priemonių dėl ŠESD, dėl tirpstančių ledynų ir tirpstančio amžinojo įšalo per šį amžių vandenynų lygis pakils apie 70 cm, ir šis procesas labai sparčiai greitės. Vis didesnė dalis, ypač Vakarų Europos šalių, atsidurs po vandeniu, tokia grėsmė kils ir Lietuvos pajūriui.

Prognozuojama, kad Centrinėje Amerikoje, Viduržemio jūros regione ir Australijoje 20 proc. sumažės kritulių, kils milžiniškos sausros. Dėl šylančio klimato Europą pasieks tropinių ligų, įskaitant maliariją, sukėlėjai, iš kitų pasaulio regionų nuolat plūs vadinamieji klimato pabėgėliai.

Gal mokslininkai perlenkia lazdą? Nesunkiai rastume ir abejojančiųjų bandymais sumažinti ŠESD, esą pati gamta šių dujų išskiria gerokai daugiau nei jų susidaro dėl žmonių veiklos. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė bandė paneigti abejones: „Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2014 m. ataskaitoje teigiama, kad 98 proc. įtakos klimato kaitai sudaro ŠESD – žmonių veiklos padarinys.“ Tačiau ji suglumo išgirdusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nario ūkininko Adolfo Jasinevičiaus argumentą: „Žinome, kad planetoje būta ne vieno klimato atšilimo ir atšalimo, o juk tada žmonių veikla negalėjo daryti įtakos.“

Įsipareigojimai didės

Šiuo metu Lietuvos padėtis nėra bloga. Pavyzdžiui, 2013 m. šalies išmetamųjų ŠESD kiekis sumažėjo 58 proc., palyginti su 1990 m., o BVP išaugo 29 proc. 2014 m. Lietuvoje daugiausia ŠESD išmetė energetikos sektorius – 55 proc. viso kiekio.

Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį 2014 m. buvo žemės ūkio sektorius. Jo dalis sudarė 23 proc. Taigi didelis krūvis mažinant ŠESD tenka būtent žemės ūkiui.

Kol kas garsiai nekalbama apie gyvulių mažinimą. Tačiau iš tikrųjų žemdirbiai turėtų sunerimti. Pasak S.Znutienės, nuo 2021 m. metinės kvotos bus skaičiuojamos vertinant 2016–2018 m. duomenis: „Nuo 2021 m. ŠESD reikės sumažinti 9 proc., palyginti su 2005 m., ir tai sudarys apie 300–400 tūkst. t anglies dvideginio (CO2) ekvivalento, o jeigu žemės ūkis augs, tai reikės imtis ir papildomų priemonių mažinant CO2.“

Vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimu, 2018 m. valstybių įsipareigojimai bus peržiūrėti. Išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, savo įsipareigojimus turės didinti labiau nei besivystančios šalys.

Pažada, bet netesi

Taigi, nors ribos tarsi ir nubrėžtos, tačiau valstybės dar tariasi dėl įsipareigojimų, juos tikslina. ŠESD juk nepasversi ir tiksliai neišmatuosi, todėl svarbūs įtikinami argumentai. Tačiau Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovams jau dabar kyla abejonių, ar mūsų derybininkai sugebės apginti valstybės interesus.

„Bendra tendencija yra tokia – šalys, iškeliančios reikalavimus, dažniausiai pačios jų nevykdo. O mes verčiamės per galvą, investuojame, patiriame nuostolių ir tada stebimės, kad vis sunkiau konkuruoti su kitomis šalimis. Todėl ir sunkiau, kad jie neskuba įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimų“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

S.Znutienė bandė paneigti kaltinimus: „Bent kol kas reikalavimai kiekvienai valstybei skirtingi, įvertinant sukurtą BVP. Tačiau žemdirbiams siūlau kelti savo pasiūlymus ne tik mums, bet ir per savo asociacijas Briuselyje, pavyzdžiui, COPA–COGECA ir kitas organizacijas, jungtis su kitų šalių organizacijomis, europarlamentarai irgi galėtų ieškoti bendraminčių.“

Skirtingi skaičiavimai

Inžinerinės ekologijos asociacijos pirmininkas prof. Rimantas Budrys kalbėjo tiesiai šviesiai: „Mano nuomone, imami klaidingi ir Lietuvos žemės ūkiui nenaudingi duomenys ir dar neteisingai skaičiuojama. O paskui stebimės, kai sužinome, kad Austrijoje viena kiaulė vidutiniškai išskiria tris kartus mažiau dujų išlakų nei Lietuvoje. Austrai skaičiuoja atsižvelgdami į įvairias pertvarkas fermose, o lietuviai – pagal gyvulių kiekį. Yra ūkių, kurie sprendžia problemas, tačiau tai neįvertinama.“

R.Budrys stebėjosi, kad, skaičiuojant ŠESD mažinimą, neįvertinami kiti nuostolius keliantys veiksniai: „Reikia pateikti argumentą, kad dujų išmetimas Lietuvoje mažinamas jau vien dėl afrikinio kiaulių maro patiriamų nuostolių. O jeigu užfiksuosime galvijų kempinligę, tai iš esmės visas kiekis ir bus pasiektas.“

Be kita ko, Aplinkos ministerija kažkodėl ignoruoja 2014 m. ŽŪR užsakymu atliktą mokslininkų tyrimą.

„Šiandien reikia imtis priemonių, kurios leistų pigiai mažinti ŠESD išmetimą. Jų yra ir jos jau išbandytos. Aš stebiuosi, kad tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijų valdininkai ne tik nežino, kas nuveikta kitose šalyse, bet ir kas jau padaryta Lietuvoje“, – kritikavo prof. R.Budrys.

O kur parama?

Pasak ŽŪR vicepirmininko Broniaus Markausko, kad būtų galima įgyvendinti naujus aplinkosaugos reikalavimus, juos turėtų lydėti ES bei valstybės parama. „Kažkada buvo teikiama parama pagal vadinamąją Nitratų programą, jos intensyvumas siekė 100 proc. Tada buvo atlikta daug darbų, tačiau dabar apie paramą niekas nekalba, o juk pieno ūkiai jau dvejus metus dirba nuostolingai, taigi jie tikrai neturės pinigų aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti“, – sakė jis.

ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė pasiteisino, kad šiuo klausimu jis tik asmeniškai EP šiek tiek diskutuoja, nes tai esą Aplinkos komiteto veiklos sritis, o jis šio komiteto veikloje nedalyvauja. Tačiau jis pagarsino EP išgirstas prognozes: „Dėl klimato atšilimo 2050 m. Afrikoje gyventojų skaičius išaugs dvigubai, jie turės importuoti apie 70 proc. maisto produktų. Kas juos pagamins? Mes galėtume pagaminti, todėl turime išsaugoti žemės ūkio plėtrą.“

2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje priimti sprendimai dar daugiau galvos skausmo kelia mūsų kaimynams lenkams ir estams, nes iki 2030 m. jie turės atsisakyti iškastinio kuro.

Negirdi žemdirbių

Andriejus Stančikas, ŽŪR pirmininkas

Kol nevėlu, valdininkai derybose su Europos Komisija turi pasitelkti mokslininkus ir pateikti svarius argumentus. Kol kas girdžiu tik gąsdinimus, kad žemdirbiams teks susiveržti diržus. Lankiausi ūkiuose daugelyje Vakarų Europos šalių ir galiu konkrečiais pavyzdžiais patvirtinti, kad jiems nekeliama tiek aplinkosaugos reikalavimų, kiek Lietuvos ūkininkams.

Mes, žemdirbiai, nenusiteikę teršti gamtos, tačiau kodėl už daugiausia aplinką teršiančių valstybių nuodėmes turėtume kentėti mes, lietuviai? Derybininkai turi tai akcentuoti. Deja, žemdirbių organizacijų nuomonės ignoruojamos, mokslininkai nepasitelkiami, o valdininkai kol kas linkę tik vykdyti Briuselio nurodymus. Dar nevėlu sutelkti visas pajėgas, ieškoti sąjungininkų kitose ES šalyse.

Trūksta kompetencijos

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Susidaro įspūdį, kad Aplinkos ministerija nori gelbėti žmoniją. Patarčiau pirmiausia imtis kuklesnio tikslo – gelbėti Lietuvą. Panagrinėkime oficialius statistikos duomenis ir pamatysime, kad Lietuvos žemės ūkis vis traukiasi, mažėja laikomų gyvulių skaičius, tai kodėl mes turėtume patirti dar didesnių nuostolių?

Žinau atsakymą. Todėl, kad derybose dalyvaujantys mūsų atstovai yra nepasiruošę, nekompetentingi. Į derybas siunčiami mokantieji anglų kalbą, tačiau jie neišmano žemės ūkio niuansų. Todėl tokie ir rezultatai. Gyvulių skaičius mažėja, tačiau Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2020 m. jų kasmet didės. Remiantis šiais susapnuotais duomenimis, priimami įsipareigojimai aplinkos apsaugai.