LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Į nebūtį nugrimzdo laikai, kai rūpestingi vairuotojai vasarą laukdavo sausesnio laikotarpio ir tuomet saulės atokaitoje versdavo automobilį ant šono, kad nušveitę dugną galėtų jį nutepti bitumine danga. Net vyravo posakis: kuo daugiau „smalos“, tuo ramiau važinėsi.
Rūdija visi
Mitas apie nerūdijančius automobilius jau senokai paneigtas. Tik vieni jautresni korozijai, kiti atsparesni. Nuo rūdžių neapsaugotos netgi tos mašinos, kurių kėbulas pagamintas su aliuminio elementais. Specialistų teigimu, iš populiariausių mūsų šalies keliais važinėjančių automobilių atspariausi korozijai yra vokiški gaminiai: „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes“. Šiek tiek labiau rūdija „Peugot“, „Citroën“ ir „Opel“. O neatspariausi korozijai yra „Ford“, „Mazda“, „Hyundai“, „Chevrolet“, „Kia“ ir kt. Pasirodo, nevienodai rūdija ne tik skirtingų markių, bet ir spalvų automobiliai. Pavyzdžiui, raudonos mašinos, palyginti su kitų spalvų transporto priemonėmis, rūdija gerokai dažniau. Nulemta baigtis Vienas efektyviausių kovos su rūdimis būdų – kėbulo cinkavimas. Vis dėlto ir ši priemonė neužtikrina visiškos apsaugos. Automobilio kėbulas dažniausiai padengiamas 3–6 mikronų cinko danga. Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas mikronas cinko turi garantuoti antikorozinę apsaugą vieneriems metams. Tačiau apsaugodamas metalą cinkas yra linkęs tirpti. Tad suplonėjus jo sluoksniui kėbulas tampa pažeidžiamas. Maždaug 70 proc. automobilio kėbulo sudaro metalinės detalės. „Kol automobiliuose vyraus metalai, korozijos išvengti nepavyks. Nesvarbu, kaip jis bus saugomas, kiek sluoksnių dažų apgaubiamas – amžinų medžiagų nėra. Reaguodamas su deguonimi, metalas ima rūdyti“, – teigia antikorozinio apdorojimo centro „Makvis“ vadovas, chemijos mokslų daktaras Kęstutis Mikučionis. Spartina koroziją Prie automobilių rūdijimo mūsų šalyje nemenkai prisideda ir klimatas. Kelininkai šaltuoju metų laiku ant kelių išbarsto per 100 tūkst. tonų druskos mišinio. Dėl jo vanduo užšąla tik oro temperatūrai nukritus iki 12 laipsnių šalčio. Tad termometro stulpeliui neperžengus 10 laipsnių šalčio padalos, vairuotojai važinėja šlapiais keliais. Tai ypač spartina koroziją. Tokiomis aplinkybėmis vieno mėnesio automobilio eksploatacija prilygsta vienerių metų važinėjimui Šveicarijos, Italijos ir kitų Vakarų Europos šalių keliais, kurie druska nebarstomi. Kėbulas – vienas iš brangesnių automobilio elementų. Suvešėjusios rūdys ne tik rėžia akį, bet ir menkina automobilio vertę. Svarbu į tai nenumoti ranka ir kuo greičiau stabdyti korozijos plitimą. Iš pažiūros menka rūdžių dėmelė greitai gali tapti dideliu galvos skausmu ir gerokai patuštinti kišenę. Korozija pavojingesnė, jei prasideda plika akimi nematomose automobilio ertmėse. Pasikliauti specialistais Kovoti su rūdimis galima mėginti ir pačiam. Mažmeninėje prekyboje apstu purškiamų ir tepamų antikorozinių medžiagų – nuo aerozolio balionėlių iki kelių litrų talpos indų. Už genį margesnė ir gamintojų įvairovė – nuo Pietų Europos iki Skandinavijos ir Šiaurės Amerikos produktų. Kiekvieno iš jų poveikis ir pritaikymo ypatybės skirtingos. Tad pasirinkti yra iš ko. Tačiau tai dar ne viskas. Būtina išmanyti antikorozinio apdorojimo technologiją ir turėti sąlygas kokybiškai atlikti visas reikalingas procedūras. Susipažinus su technologija tampa aišku, kad greitai ir kokybiškai apdoroti transporto priemonę namų sąlygomis nėra paprasta. Tad verčiau pasikliauti specialistų patirtimi ir kreiptis į automobilių antikorozinio apdorojimo įmonę. Specialistai pagal gamintojo nurodytą purškimo schemą apdoros bet kurios markės automobilį, autobusą ar sunkvežimį. Be to, jie suteiks garantiją. Specializuotų centrų atstovai reikiamą įrangą gali atsivežti pas užsakovą ir antikorozinėmis medžiagomis apdoroti žemės ūkio techniką, įrenginius bei metalinius statinius.Antikorozinio apdorojimo būdai
Lietuvoje šiuo metu naudojamos kelios antikorozinio apdorojimo technologijos. Žymiausios jų – rinkos senbuvė skandinaviškoji „Dinitrol“ ir prieš trejus metus pradėta taikyti kanadietiška „Krown“. Pasirinkus skandinaviškąjį metodą automobilis plaunamas, džiovinamas ir tik tada padengiamas antikorozine danga. Tam dažniausiai naudojami vaškiniai ir bituminiai preparatai. Vaškas saugo vidines ir išorines ertmes nuo rūdžių, o bitumas – juodas naftos produktas, sergsti vašką nuo išorinių veiksnių. Be to, automobilį tenka šiek tiek išardyti – nuimti posparnius, apsauginius skydus. „Daugelis mano, kad norint apsaugoti automobilį nuo korozijos pakanka derva patepti matomose vietose išlindusias rūdis. Taip toli gražu nėra. Kiekvienam modeliui taikoma individuali techninė schema, – sako K.Mikučionis. – Daugumai transporto priemonių papildomai gręžiamos specialios kiaurymės, nes tam tikrų gamykloje surinkto automobilio ertmių kitaip nepasieksi. Uždara ertmė – korozijos kamera. Vėliau tos kiaurymės užsandarinamos guminiais kamščiais.“ Uždaros ertmės apdorojamos vienu preparatu, o dugnas – dar ir papildoma medžiaga, užtikrinančia mechaninę apsaugą.Paprastesnės procedūros
Taikant „Krown“ technologiją apdorojamas drėgnas automobilio paviršius. Jis padengiamas apsauginiu riebaliniu sluoksniu, kuris atstumian drėgmę nuo metalo, įsigeria į paviršinį sluoksnį ir stabdo koroziją. „Kanadiečių išradimas pasižymi paprastesnėmis ir greitesnėmis antikorozinio apdorojimo procedūromis ir puikiai tinka nenaujiems automobiliams, – teigia „Krown“ atstovas Julius Paukštys. – Netgi po dažais atsiradusioms rūdims pradėjus kelti pūsles, preparatai puikiai po jomis prasiskverbia ir efektyviai stabdo rūdis.“ Garantija negelbsti Nors beveik visi automobilių gamintojai suteikia 6–12 metų apsaugos nuo korozijos garantiją ir skelbia cinku apdorojantys kėbulą, vien tuo pasikliauti nevertėtų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad naujam automobiliui 6–8 ar 12 metų garantija reiškia laidavimą nuo kiauryminės arba giluminės korozijos, paprasčiau sakant, skylės atsivėrimo. Jei tokios nėra, anaiptol nereiškia, kad automobilis nerūdija. Dėl vidinės korozijos kėbulas gali būti net labai stipriai pažeistas, bet skylių akimi nepamatysi. Garantijos dėl korozijos palankesnės gamintojui ir jo įsipareigojimus perėmusiam pardavėjui negu transporto priemonės savininkui. Realiai eksploatuojant automobilį neįmanoma laikytis visų sąlygų, būtinų, kad garantija galiotų. Skandinavijos šalyse, nepaisant tų pačių ilgalaikių gamintojo garantijų, visi automobiliai prieš atiduodant juos pirkėjui papildomai apdorojami antikorozinėmis priemonėmis. Garantija nustoja galioti, jei automobilis laiku nepristatomas į garantinį priežiūros centrą. Tad antikorozinis apdorojimas išlieka vienintele patikima priemone, pailginančia automobilio eksploataciją nuo 3 iki 5 metų. Net jeigu korozija pažengusi, tinkamai apdorojus automobilį rūdžių plitimas efektyviai pristabdomas.
