Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiniją bando pakirsti mįslingas virusas

 Vadinamasis Uhanio virusas, pradėjęs žaibiškai plisti rytinėje Kinijoje esančiame Uhanio mieste, gali tapti milžinišku medicininiu ir ekonominiu iššūkiu visam pasauliui.

Juodoji gulbė iš Uhanio

Bandydami prognozuoti pavojingus reiškinius ir problemas, su kuriomis artimiausiu metu gali susidurti žmonija, mokslininkai remiasi įvairių tyrimų, skaičiavimų, kompiuterinių modeliavimų pateiktais rezultatais. Tačiau galimas ateities scenarijus visada palieka vietos visiškai nenumatytiems veiksniams – „juodosiomis gulbėmis“ vadinamiems įvykiams. Šis pavadinimas kilo dėl prieš kelis šimtus metų mokslo pasaulį pribloškusio dalyko. Pasirodo, iki pat XVII amžiaus europiečiai manė, kad visos gulbės yra baltos, tačiau atradus Australiją ir pradėjus jos tyrinėjimus buvo aptiktos juodos spalvos gulbės. Taigi, kol 2020-ųjų pradžioje viešojoje erdvėje buvo diskutuojama apie galimą naują pasaulinę ekonomikos krizę, klimato anomalijas ir pasaulinio atšilimo grėsmę, politinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, galimą JAV karą su Iranu ir kitas gana aiškiai numanomas grėsmes, toli rytuose niekieno nepastebėta į dangų pakilo pirmoji šių metų „juodoji gulbė“. Rytų Kinijoje kilo naujo koronaviruso, oficialiai pavadinto „2019-nCoV“, o neoficialiai praminto Uhanio virusu, protrūkis.

Pirmieji koronavirusų grupei priklausančio naujo užkrato, sukeliančio netipišką plaučių uždegimą, atvejai Kinijoje buvo užregistruoti dar 2019-ųjų gruodžio pradžioje. Labai keista, bet naujasis koronavirusas nebuvo susijęs su vienu iš Uhanio miesto didmeninės prekybos mėsos ir žuvies produktais turgumi, kuris vėliau buvo įvardytas „2019-nCoV“ viruso plitimo epicentru. Šiame turguje, be kita ko, buvo prekiaujama ir gyvačių, šikšnosparnių, valgomųjų žiurkių ir kitų mums egzotiškai atrodančių gyvūnų mėsa, kuri yra gana paklausi kinų kulinarijoje. Turguje taip pat buvo galima įsigyti ir gyvų kai kurių rūšių gyvūnų, skirtų maistui. Kinų virusologai iš pirmųjų pacientų, vienaip ar kitaip susijusių su šiuo Uhanio turgumi ir susirgusių nežinoma liga, kurios simptomai buvo panašūs į ūmaus peršalimo (sloga, stiprus karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, dusulys) organizmų išskyrę sukėlėją padarė prielaidą, kad jis gali būti susijęs su šikšnosparniais arba gyvatėmis. Dar reikia išsiaiškinti, kaip šis virusas galėjo peršokti tarprūšinį barjerą ir iš laukinių gyvūnų pereiti į žmogų, kaip pradėjo plisti nuo vieno užsikrėtusiojo į kitą ir kodėl tapo mirtinai pavojingu (pirminiais skaičiavimais, apie 5–6 proc. juo užsikrėtusių žmonių miršta).

Taip šiandien atrodo Uhanio miesto gatvės. Iki viruso protrūkio jos buvo sausakimšos.

Oficialiais duomenimis, nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo pirmųjų Uhanio viruso nustatymo atvejų juo jau buvo užsikrėtę daugiau nei 2 700 žmonių, iš kurių daugiau nei 80 mirė. Dauguma užsikrėtusiųjų – Uhanio gyventojai, tačiau, nepaisant Kinijos valdžios įvestų epidemijos užkardymo priemonių, virusas spėjo žaibiškai išplisti beveik po visas šalies provincijas. Sergančiųjų nustatyta daugelyje didžiausių Kinijos miestų. Kinų virusologams pavyko per labai trumpą laiką nustatyti naujojo koronaviruso genetinį kodą ir gydytojai, taip pat ir iš kitų šalių, jau gali patikimai identifikuoti šios ligos sukėlėją. Tačiau paaiškėjo, kad „2019-nCoV“ yra labai pavojingas ir klastingas. Nepaisant visų pastangų, Kinija kol kas kovą su juo pralaimi.

Kariuomenė prieš virusą

Tai, kad reikalai labai rimti, konstatavo ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, prieš kelias dienas pripažinęs, kad padėtis šalyje dėl koronaviruso plitimo yra sunki. Akivaizdu, kad Kinijos valdžia labai rimtai vertina dėl Uhanio viruso protrūkio susidariusią situaciją ir imasi atitinkamų priemonių. Uhanis ir kaimyniniai Hubėjaus provincijos miestai yra uždaryti, faktiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Griežtą karantino režimą vykdo kariuomenė. Daugelyje didžiųjų šalies miestų nutrauktas susisiekimas autobusais, traukiniais, keltais su provincijos miestais, kad būtų išvengta šventiniam sezonui būdingo gyventojų migracijos padidėjimo. Kinai tradiciškai per Naujųjų metų šventę, arba Pavasario festivalį, kuris paprastai trunka beveik dvi savaites, stengiasi sugrįžti į namus, aplankyti artimuosius ir gimines. Dėl šios priežasties Uhanio viruso protrūkis pačioje 2019-ųjų pabaigoje tapo tikra katastrofa: Naujuosius švenčiant Kinijoje prasideda didžiausia pasaulyje gyventojų migracija. Virusui, kuris galimai perduodamas lašeliniu būdu per orą, nėra geresnių sąlygų plisti. Nors Kinijos valdžia operatyviai skelbia užsikrėtusiųjų „2019-nCoV“ ir nuo jo mirusių statistiką, Vakarų ekspertai labai abejoja, ar šie skaičiai nėra smarkiai sumažinti. Antai prieš kelias dienas Uhanio miesto meras pareiškė, kad šventinio sezono išvakarėse iš miesto galėjo išvykti 5 milijonai gyventojų. Iš viso Uhanyje gyvena 11 mln. žmonių. Tai reiškia, kad net ir griežčiausios karantino priemonės, susisiekimo šalyje ribojimas, milijoninių miestų izoliavimas pasitelkus kariuomenę nieko nepakeis, nebent kuriam laikui pristabdys epidemijos plitimo greitį.

Kinijos valdžia į miestus, kur susidarė kritinė padėtis, išsiuntė tūkstančius karo medikų.

O epidemija iš tikrųjų plinta greitai. Užsikrėtusiųjų skaičius oficialiais duomenimis auga visose Kinijos provincijose, visuose didžiausiuose miestuose. Kinijos valdžia atšaukė Pavasario festivalio masinius renginius, susibūrimus viešose vietose, net kino seansus. Iki vasario pradžios pratęstas šventinis laikotarpis, kad šimtams milijonų kinų nereikėtų eiti į darbą. Valstybinės mokyklos pratęsė mokinių atostogas ir pakeitė egzaminų tvarkaraščius. Akivaizdu, kad stengiamasi sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas virusui plisti. Į Uhanį ir Hubėjaus provinciją iš visos šalies siunčiami karo medikai, nes vietiniai jau fiziškai nebeatlaiko darbo krūvio. Sprendžiant iš socialiniuose tinkluose publikuojamų liudijimų, Uhanio mieste nežinomos ligos simptomus pajutę žmonės po dvi paras laukia milžiniškose eilėse prie ligoninių, kad juos apžiūrėtų gydytojas. Šiurpą kelia internete paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti gatvėse, parkuose ir net ligoninių koridoriuose parkritę žmonės, prie kurių niekas net nesiartina. Tiesa, šių nuotraukų autentiškumas nėra patvirtintas, tačiau, kita vertus, kas galėtų tai patvirtinti? Informacija apie Uhanio viruso plitimą Kinijos žiniasklaidoje labai ribota, akivaizdu, kad valdžia kontroliuoja tokių pranešimų turinį ir jų sklaidą.

Plinta vis labiau

Sulig kiekviena diena plečiasi užsikrėtimų Uhanio virusu geografija. Užsikrėtimo atvejų jau užregistruota ir netoli Lietuvos – Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Matyt, laikas, kai bus pranešta apie jo pasirodymą Lenkijoje, Suomijoje, Rusijos Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje, turėtų būti skaičiuojamas valandomis, galbūt paromis, bet vargu ar savaitėmis. Kinijos virusologų teigimu, Uhanio virusas labai klastingas – inkubacinis laikotarpis, kai užsikrėtusieji nejaučia jokių ligos simptomų, gali trukti ilgiau nei savaitę. Tai reiškia, kad užsikrėtę asmenys nieko neįtardami platins virusą savaitę ar ilgiau, kol susivoks sergantys ir kreipsis į medikus. Taigi, parodomasis medikų budėjimas Lietuvos oro uostuose, juolab neturint techninių galimybių nuotoliniu būdu pamatuoti atvykusių keleivių kūno temperatūros, vertintinas ne daugiau kaip psichologinė visuomenės raminimo priemonė.

Uhanio viruso užkrečiamumas nėra toks didelis kaip sezoninio gripo. Lankasterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų vertinimais, jis gali siekti nuo 1,4–2,5 iki 3,6–4. Šie skaičiai rodo, kiek vidutiniškai asmenų gali užkrėsti viruso nešiotojas. Pirminiais duomenimis, mirtingumas nuo „2019-nCoV“ vidutiniškai sudaro 5–6 proc., dauguma užsikrėtusiųjų virusu atsiperka labai silpnais peršalimo simptomais ir dažniausiai net nepastebi, kad būtų pablogėjusi sveikata. Vis dėlto prognozuoti virusų plitimo mastą ir galimą mirtingumą remiantis statistiniais duomenimis gana rizikinga: virusai ilgainiui mutuoja, įgyja naujų savybių, dėl kurių ankstesniais skaičiavimais paremtos prielaidos gali pasirodyti klaidingos. Žinoma, būtų puiku, jei „2019-nCoV“ koronavirusas, perėjęs per tūkstančius ar šimtus tūkstančių Kinijos bei kitų šalių gyventojų organizmų, nusilps, sulėtės ir bus mažiau pavojingas. Tačiau gali įvykti ir priešingas dalykas. Kol dar nėra sukurta vakcina, sunku tikėtis, kad Kiniją ne tik mediciniškai, bet ir ekonomiškai pakirsti bandantis Uhanio užkratas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais ims ir išsikvėps. Turbūt reikėtų ruoštis blogiausiam scenarijui, kad vėliau galėtume lengviau atsikvėpti pamatę, kad jis neišsipildė.

 

 

Rekomenduojami video