Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kilpa ant kaimo prekybininkų kaklo

Seimą yra pasiekę du Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketai, numatantys griežtesnes prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygas. Jei jiems bus pritarta, tai gali būti paskutinė vinis, įkalta į mažų kaimo parduotuvėlių karstą.

Kaip iš gausybės rago

Seimui siūlomose Alkoholio kontrolės įstatymo pataisose rekomenduojama įteisinti, kad alkoholis prekybos vietose negalėtų būti parduodamas kartu su maisto produktais. Jam turėtų būti skirtos atskiros parduotuvės. Taip pat siūloma vėlinti jaunuolių amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir labiau apriboti laiką, kada leidžiama parduoti stipriuosius gėrimus. Prekybininkus rekomenduojama įpareigoti už alkoholinius gėrimus pirkėjams leisti atsiskaityti tik mokėjimo kortelėmis.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektuose taip pat siūloma suteikti savivaldybėms daugiau galių priimant sprendimus, kuriose vietose būtų galima prekiauti svaigiaisiais gėrimais, jeigu jos yra ne toliau kaip už 200 m nuo ugdymo ir kitų įstaigų. Numatytas ir visiškas alkoholio reklamos draudimas nuo 2018 m.

Pataisų iniciatoriai teigia, kad pritarus jų siūlymams būtų sumažintas alkoholio prieinamumas, todėl turėtų sumažėti ir jo vartojimas. Keisti šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas siūlo ir atskiri Seimo nariai, ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Sezoninis verslas

Provincijoje dirbantys prekybininkai tokiomis iniciatyvomis, švelniai pasakius, nesidžiaugia.

Liudvinave (Marijampolės sav.) įkurtos mažosios bendrijos „Jolamita“ parduotuvės pardavėja Birutė Kavaliauskienė „Valstiečių laikraščiui“ rėžė atvirai – alkoholiniai gėrimai ir tabakas labai padeda mažai parduotuvei išgyventi. Paklausiausia prekė – alus. Prie jo pirkėjui dar pasiūloma dešros, duonos, sausainių. Ypač šis svaigusis gėrimas populiarus šiltuoju metų laiku. Neretai jo nusipirkti užsuka į kolektyvinius sodus susiruošę sodininkai.

Žiemą prekyba apmiršta.

Pardavėja Birutė sakė, kad mažoje parduotuvėje nėra populiaru atsiskaityti mokėjimo kortele, nors tokia galimybė pirkėjams suteikiama. Prekybininkė mano, kad reikalavimas mokėti tik banko kortele dar labiau suvaržytų kaimo vartotoją.

„Seni žmonės nelabai susigaudo – kai kada jas palieka, bijo nešiotis, kad nepamestų, todėl labiau pasikliauna grynaisiais pinigais. O ir parduotuvei už tai, kad pirkėjai atsiskaito kortele, reikia mokėti bankui už aptarnavimą. Kuo daugiau bus mokančiųjų kortelėmis, tuo daugiau reikės mokėti už transakcijas. Kažkas, matyt, tuo suinteresuotas“, – svarstė liudvinavietė prekybininkė.

B.Kavaliauskienė abejoja, kad, sumažinus alkoholiniais gėrimais prekiaujančių parduotuvių skaičių, bus mažiau girtuoklių. Anksčiau ji pati gyveno kaime, kur iš viso nebuvo parduotuvės, bet daugelis jo gyventojų gėrė. Įsigyti alkoholio nebuvo problema – kai kurie žmonės prekiaudavo namine degtine. Nors aplinkiniai ant jų pykdavo ir juos skųsdavo, savo verslą naminukės gamintojai tęsė, kol išplito legali prekyba.

„Jeigu alkoholiniais gėrimais bus leidžiama prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, visos mažiukės užsidarys. Mums liks vienintelė išeitis – prekiauti vien alkoholiu, bet turbūt licenciją kaime bus labai sunku gauti“, – spėliojo pardavėja.

Kova už klientą

Dzūkijos krašto verslininkas Rimantas Revuta, įkūręs dvi parduotuves Simne (Alytaus r.) ir Krosnoje (Lazdijų r.), teigė, kad kaimo krautuvėlėms kenkia visos permainos. Tuo įsitikino pats, kai Krosnoje buvo baigta žiedinės sankryžos rekonstrukcija, sujaukusi tolesnes jo verslo perspektyvas.

Į šiam verslininkui priklausančios parduotuvės „Sodžius“ automobilių aikštelę po rekonstrukcijos beveik nebeįmanoma įvažiuoti. Tai sumažino nuolatinių klientų skaičių ir ypač pablogino sąlygas tolimųjų reisų vairuotojams užsukti į jau pamėgtą parduotuvėlę nusipirkti lietuviškų gėrybių. Parduotuvės šeimininko teigimu, krovininių mašinų vairuotojai buvo ypač geri klientai, daug prekių nupirkdavo. Jie važiuoja tolimus atstumus, todėl perka daug gerų produktų – ne tik dešros ir duonos.

R.Revuta neneigė, kad alkoholis turi paklausą. Pasak verslininko, pusė parduotuvės pajamų uždirbama būtent iš svaigiųjų gėrimų. „Vis dėlto aš nesu suinteresuotas, kad mano krautuvėlėse žmonės kuo daugiau alkoholio išpirktų. Geriau būtų, kad nuolatos užsuktų sunkiasvorių automobilių vairuotojai“, – atviravo jis.

Verslininkui skaudu ne tik dėl prarastų vežėjų, bet ir dėl to, kad mūsų šalyje neskatinama smulkiojo verslo plėtra. Pasak jo, mažos kaimo parduotuvės artėja prie išnykimo ribos, neturi tvirto pamato išlikti ateityje. „Kai Krosnoje atidariau parduotuvę „Sodžius“, atrodė, kad ji bus labai perspektyvi. Žmonės nuoširdūs, draugiški, naudojasi parduotuve, bet kad tų žmonių mažėja“, – kalbėjo R.Revuta.

Jo teigimu, žiemos periodas kaimo parduotuvėms ypač sunkus. Prekyba suaktyvėja žiemos švenčių laikotarpiu, o paskui vėl štilis. Prekybininkams tenka prisitaikyti prie banguojančios prekybos. Gavę algas, pensijas, pašalpas, dvi savaites žmonės aktyviau perka, geriau valgo, o kitas dvi savaites įsigyja tik tai, kas būtiniausia. Žmonių srautas kaimo parduotuvėse suaktyvėja atšilus orams – daugelis važiuoja prie Dzūkijos ežerų, tad stabteli ir Krosnoje ar Simne prie parduotuvių.

Buvo išsigandę

UAB „Marijampolės prekyba“ turi 6 parduotuves Puskelnių, Patašinės, Igliškėlių, Netičkampio, Sasnavos ir Gyviškių kaimuose. Jos priklauso „Aibės“ tinklui. Bendrovės direktorius Alvydas Pridotkas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jeigu jų parduotuvėse nebebūtų galima prekiauti alkoholiu, jos neišgyventų, nebūtų net iš ko darbuotojams sumokėti atlyginimo.

Verslininkas bandė ieškoti prekės, kuri galėtų pakeisti alkoholį, bet įsitikino, kad nei trąšos, nei kitas kuris nors produktas toks paklausus netaps. Jis mano, kad, netekusios įplaukų už parduotus svaigiuosius gėrimus, mažesnės parduotuvės bus priverstos nutraukti veiklą. O jeigu bus apribotas alkoholį perkančių asmenų amžius ir pardavimo valandos, šie pokyčiai didelės įtakos apyvartai neturės.

A.Pridotkas teigė, kad jam pačiam už prekes, net perkant pieno, smagiau atsiskaityti mokėjimo kortele. Tokia paslauga teikiama visose „Marijampolės prekybai“ priklausančiose parduotuvėse. „Žinoma, jeigu pirkėjas atsiskaito grynaisiais, mes daugiau uždirbame, nes suteikdami galimybę klientui atsiskaityti mokėjimo kortele turime už šią paslaugą mokėti bankui tam tikrą mokestį“, – aiškino A.Pridotkas.

A.Pridotkas

Marijampolietis prekybininkas teigė pastebėjęs, kad nuo kovo 1 dienos padidinus alkoholio akcizą, skausmingiausias žmonėms yra alaus pabrangimas. Kitų gėrimų atsargos dar neišseko, jų dar galima nusipirkti sena kaina. Vietos prekybininkams alaus mėgėjai jau yra sakę, kad važiuos šio gėrimo pirkti į Lenkiją.

A.Pridotko teigimu, prekybos srityje, kaip ir žemės ūkio sektoriuje, gana ryškus sezoniškumas. „Žiema visiems būna sunkesnis periodas, nes pinigines ištuština šildymo sezonas. Vasarą nereikia mokėti už šildymą, todėl žmonės daugiau visi perka“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo verslininkas ir pridūrė, kad po Seimo rinkimų, kai pasipylė siūlymai griežtinti prekybą alkoholiu, buvo labai išsigandęs, bet dabar su tomis kalbomis jau apsiprato ir laukia galutinių sprendimų.

Tikisi ne blogiausio

Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šios organizacijos nariams priklauso 525 parduotuvės, iš jų – 80 proc. įsikūrusios kaimiškose vietovėse. Apie 30 proc. kaimo parduotuvių apyvartos sudaro alkoholiniai gėrimai, 70 proc. – būtiniausios maisto ir kitos kasdienės paklausos prekės.

Todėl, R.Miliausko nuomone, jei visi siūlymai bus įgyvendinti, iš šiek tiek daugiau nei 400 Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariams priklausančių kaimuose ar miesteliuose veikiančių parduotuvių, prekiaujančių maistu ir turinčių prekybos alkoholiu licencijas, 100 tektų tuoj pat uždaryti. Dėl mažų patalpų kaimo parduotuvėse neįmanoma įrengti nei atskiro įėjimo, nei atskiro skyriaus, o turėti atskirą darbuotoją būtų didelė prabanga, nes kai kuriose jų iš viso tėra vienas darbuotojas.

R.Miliauskas

Negana to, dalis Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariams priklausančių parduotuvių patenka į vadinamąją 200 m apsaugos zoną, nes daugelyje nedidelių miestelių parduotuvė, bažnyčia, mokykla yra miestelio centre. Siūlomose pataisose prekybos alkoholiu vietos turėtų atsidurti už 200 m ribos.

R.Miliauskas teigė, kad, kaimuose uždarius parduotuves, didelę skriaudą patirtų jų gyventojai. Nelikus dažnai vienintelės gyvenvietėje parduotuvės, neturėtų kaimo žmogus kur susimokėti mokesčių už elektrą, o gavęs algą, pensiją ar pašalpą išsigryninti pinigų, kuriais atsiskaito su kaimynu už apartą žemės sklypelį, nupjautą žolę ar suskaldytas malkas. Net neturėtų kur nusipirkti būtiniausių prekių. Juk ne visi senyvo amžiaus žmonės turi galimybę sėsti į automobilį ir nuvažiuoti į miestą, o ir autobusai į gyvenvietes užsuka vis rečiau.

„Paties griežčiausio scenarijaus jau lyg ir atsisakyta – panašu, kad kol kas neketinama įvesti reikalavimo alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, nes norima pasižiūrėti, kaip veiks kitos priemonės, tačiau kokie bus priimti galutiniai sprendimai, neaišku“, – sakė R.Miliauskas.

Alkoholio vartojimą būtina mažinti

A Veryga

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras

Mažiau alkoholio – daugiau sveikatos, kūrybos, kultūros, visuomenės pažangos. Mažiau alkoholio – mažiau nusikaltimų, smurto, pamestų vaikų, savižudybių, žmonių degradacijos, skurdo. Tai elementari tiesa, kurią suprasdamos civilizuotos valstybės stengiasi mažinti alkoholio vartojimą.

Būdų pažaboti didžiulį alkoholio vartojimą yra įvairių. Šiuo metu svarstomos įvairios galimybės, kaip sumažinti šią visuomenės problemą. Savo pasiūlymus teikia ir verslo sektorius. Šią idėją palaiko daugybė nevyriausybinių organizacijų ir visi sąmoningi Lietuvos žmonės.

Kai kurie iš būdų reikalautų ir papildomų verslo investicijų, todėl galiu užtikrinti, kad visos naujovės bus įdiegtos savo laiku. Priimant kiekvieną sprendimą bus tariamasi su visomis atsakingomis šalimis. Tik bendradarbiaujant galima pasiekti, kad dabar įgyvendinamos ir ateityje planuojamos priemonės visoms pusėms būtų aiškios, skaidrios, nediskriminuojančios ir duodančios geriausius rezultatus.

Rekomenduojami video