Po kelių savaičių šalies prekystalius pasieks „Kietaviškių gausos“ stintomis kvepiantys agurkai ir garbanotos švelnia žaluma masinančios salotos. Per metus stikliniuose įmonės šiltnamiuose užauginama apie 6 tūkst. tonų agurkų ir pomidorų bei apie 1 mln. salotų vazonėliuose.

Daigai iš Lenkijos

„Kietaviškių gausos“ daržininkai, grįžę po atostogų, iš karto po Naujųjų į daiginimo vazonėlius pasėjo ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, pomidorų, salotų sėklų. Galingomis natrio lempomis nušviestuose šiltnamiuose – pats darbymetis. Jau šią savaitę paaugę daigai bus perkelti į nuolatinę augimo vietą. Laboratorijos vedėja Rasa Nyderytė sukosi kasdieniu įprastu ritmu – nešiojama laboratorija matavo trąšų koncentraciją ir substrato rūgštingumą. „Tręšiant naudojama šiuolaikinė kompiuterizuota sistema, kuri neleidžia kauptis trąšų pertekliui, – paaiškino ji. – Dažnai tiriame savo daržoves laboratorijoje: įvairių medžiagų kiekiai jose dešimt kartų mažesni už leistinas normas“, – pasakojo ji.

Daigyne jau stiebiasi trumpavaisiai ‘Merengue’ agurkėliai, pasak R.Nyderytės, traškūs ir skanūs, labai derlingi. Vaisiai nedidukai, 8–10 cm ilgio, su stambiais kauburėliais, mažu sėklalizdžiu, gero skonio, nekartūs. Šie hibridai atsparūs agurkų mozaikos virusui, kladosporiozei, tikrajai miltligei, vartojami švieži, konservuojami, rauginami. „Derliaus galima tikėtis kovo viduryje, – pažadėjo R.Nyderytė. – Tačiau tai priklauso ir nuo to, ar bus lauke saulės. Jei taip, augalai greičiau augs ir derliaus sulauksime anksčiau.“ Šiais metais pirmą kartą apie 30 tūkst. daigų atsivežta iš Lenkijos. „Pirkome daigų 3,5 ha plotui, nes dėl vykdomos šiltnamių renovacijos negalėjome užsiauginti patys“, – pasakojo R.Nyderytė.

Kokosų plaušų patalai

Čia pat auga ir pomidorai ‘Admiro’. Tai itin derlingos ir pasaulyje populiariausios veislės pomidorai, atsparūs ligoms. Jų vaisiai būna vidutinio dydžio, mėsingi. Pomidorai neaugūs, atsparūs įvairioms besikeičiančioms sąlygoms, pakantūs karščiui. Puikiai mezga ir veda vaisius ir nelabai palankiomis sąlygomis: kai trūksta šviesos ar vyrauja kaitra. „Tačiau pomidorų sulauksime tik gegužę, nes jie auga ilgiau nei agurkai“, – sakė laboratorijos vedėja.

Šiltnamiuose augalai dera kokosų pluošto dembliuose, kurie gaminami iš kokosų plaušų. Juose šaknys gauna daugiau oro, geriau pasisavina maisto medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir kt. Vyriausiojo „Kietaviškių gausos“ agronomo Nerijaus Rakicko teigimu, pluoštas gaminamas iš kokosų plaušų. Tą patį substratą galima panaudoti keletą kartų: daržovės jame sodinamos 2–3 metus. Šis pluoštas pranašesnis už durpių substratą ir mineralinę vatą ne vien tuo, kad užtikrina optimalų oro ir vandens režimą. Šiame organiniame demblyje geriau vystosi šaknys, lengviau pasisavinamos trąšos ir maistingosios medžiagos. Dėl kokosų pluošto nekyla utilizavimo problemų: jį galima kompostuoti, juo galima pagerinti dirvą soduose, daržuose, todėl panaudotą kompostą mielai pasiima gyventojai ir naudoja kaip mulčią savo ūkiuose. Kokosų pluošte vystosi Trichoderma genties grybai, kurie neleidžia atsirasti ligoms, todėl reikia naudoti mažiau cheminių priemonių.

Pažangiausias metodas

Auginimo procesą valdo įdiegta kompiuterizuota lašelinė laistymo, tręšimo ir anglies dvideginio sistemos. Kompiuterinė valdymo sistema reaguoja į meteorologinių stotelių duomenis apie saulės intensyvumą ir apskaičiuoja optimalų tos dienos trąšų kiekį. Agurkai ir pomidorai maisto medžiagas ima iš kokosų pluošto substrato, o įmonėje auginamos salotos iš maistingųjų medžiagų prisodrinto tirpalo, kuris atiteka specialiais latakais. Kol kas tai – pažangiausias šiuolaikinis metodas pasaulyje, kurį naudoja ir žemės ūkio novatoriai olandai.

Jau daugiau nei 10 metų įmonėje taikomas biologinis augalų apsaugos nuo kenkėjų būdas. Nuo augalų lapus puolančių voratinklinių erkučių tripsų, baltasparnių ar minamusių ginamasi biologiniais ginklais. Ant kiekvieno agurko stiebo prisegama pakuočių su erkutes ar kitokius kenkėjus naikinančiais entomofagais. Būgštaujantiems, kad daržovės purškiamos chemikalais, tai – puiki žinia. Pasitelkiamos ir kamanės, kurios kokybiškai apdulkina žiedus, todėl derlius būna daug gausesnis.

Daigyne dirbančios daržininkės prisipažino taip pat laukiančios derliaus, nes daržovių iki šiol neatsivalgo. „Tiesa, mes pačios šiltnamių prie namų nebeturime, pakankamai čia prisidirbame“, – pasakojo 26 metus įmonėje dirbanti daržininkė Daiva Gervienė. Pasak jos, darbai šiltnamiuose nelengvi, todėl be meilės šiam darbui retas čia ištvertų. Daivai Žigutienei ši darbovietė jos kol kas vienintelė: prieš 27 metus baigusi daržininkų profesinę mokyklą, peržengė įmonės slenkstį ir joje liko. „Čia butą gavau, vyrą susiradau, o ir darbas į kraują įaugo“, – juokavo moteris.

Rekonstrukcijos projektas

Aukštos kokybės produktai turi būti konkurencingi pasaulinėje rinkoje, auginami kuo mažesnėmis sąnaudomis, todėl įmonė subrendo ryžtingoms permainoms ir pradėjo vykdyti modernizacijos projektą. Jo vertė – 14,5 mln. eurų, 10 mln. eurų skirta iš 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšų. Projektą įgyvendinti planuojama per dvejus metus. Rekonstrukcijos apimtys išties stebina. Senieji šiltnamiai 3 metrų aukščio, o štai naujieji tarsi stiklo rūmai iškils net iki 6 metrų. Dėl didesnių langų daržovės gaus daugiau saulės šviesos, todėl derlius bus gausesnis. Inovatyviomis technologijomis aprūpintas protingas šiltnamis stebės visas zonas ir reguliuos apšvietimo intensyvumą, drėgmę, temperatūrą, fiksuos net augalo norus: gal jam reikia daugiau drėgmės ar atvirkščiai – jos jam per daug. Visa informacija suplauks į pagrindinį kompiuterį, kuriuo bus galima atidaryti langelius arba duoti signalą, kad augalą reikia šildyti ar laistyti. Specialių lempų pagalba daržovės derės ir žiemą, todėl įmonė galės pasiūlyti vartotojui daugiau šviežių kokybiškų daržovių, padidins jų asortimentą ir pailgins pasiūlos laikotarpį. Naudojant daržovių auginimo technologijas, bus pritaikyta ultravioletinių filtrų dezinfekcijos programa, kuri padės 30 proc. sumažinti trąšų naudojimą.

Šiltnamių plotas padidės

Po rekonstrukcijos darbuotojų skaičius nesumažės, net priešingai – jų reikės daugiau. „Bus daugiau produkcijos, kurią reikės surinkti, o šiltnamių plotas nuo 16 ha padidės iki 20 ha, – pasakojo N.Rakickas. – Manome, kad dar turėsime priimti apie 40 žmonių.“ Naujuose šiltnamiuose bus daugiau šviesos, augimas bus labiau kontroliuojamas nei dabar. „Visos šios sąlygos užtikrins išskirtinę daržovių kokybę“, – žadėjo specialistas. N.Rakicko teigimu, vartotojai „Kietaviškių gausos“ produktais galės mėgautis ilgiau. Dabar iš vieno hektaro per sezoną, kuris trunka nuo vasario iki lapkričio, priskinama apie 400 tonų pomidorų. Naujuose šiltnamiuose planuojama išauginti apie 550–600 tonų pomidorų. Kitokia sistema, nei iki šiol, bus taikoma auginant agurkus: jie bus auginami paguldyti, todėl vaisių kokybė bus geresnė, standartinės produkcijos kiekis taip pat išaugs. Dabar iš hektaro išauginama apie 300 tonų agurkų, o po rekonstrukcijos, manoma, bus išauginama iki 360 tonų. Daugiausia daržovių parduodama Lietuvoje, dalis jų išvežama į Latviją, Estiją, Baltarusiją.