Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiek iš tiesų turėtų trukti atostogos

Vasara – atostogų laikas. Bet jos turi vieną nemalonią savybę – dažniausiai būna per trumpos. Tiesa, prieš metus įsigaliojusiame naujajame Darbo kodekse nurodoma, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei dešimt darbo dienų. Pridėjus savaitgalius, išeina dvi savaitės. Ar šio laiko pakanka kokybiškai pailsėti, atgauti jėgas ir kokias atostogas galime vadinti iš tikrųjų geromis, „Valstiečių laikraštis“ teiravosi psichologės Aurelijos Anajevaitės.

Aurelija Anajevaite

Atostogas reikia „prisijaukinti“

Atostogų pradžia, sako A. Anajevaitė, žymi vieno etapo pabaigą ir kito pradžią. Užbaigus darbus ir išėjus atostogauti, dar bent kelias dienas jaučiamas darbo dienai būdingas ritmas – lyg ir norėtųsi imtis darbų, bet to daryti jau nebereikia. Dėl to kurį laiką gali kankinti savotiškas nežinojimas, ko griebtis. „Taigi poilsiui, atostogoms, kaip ir darbui, reikia nusiteikti“, – pabrėžia psichologė. Anot jos, labai panašios emocijos apninka ir baigiantis atostogoms, kai neišvengiamai artėja laikas atsiraityti rankoves ir grįžti prie darbų.

„Pasitaiko, kad žmogui prireikia savaitės, kad jis „įsivažiuotų“ į atostogų rimtą, o, turėdamas dvi savaites, antrąją savaitę jis jau pratinsis prie minties, kad netrukus teks grįžti į darbą... Tai kada atostogauti?“ – retoriškai klausia A.Anajevaitė ir priduria, kad dvi savaitės yra per trumpas laikas norint kokybiškai pailsėti ir atgauti jėgas naujiems darbams.

Anot pašnekovės, jei yra galimybė,vertėtų rinktis trijų savaičių ir ilgesnes atostogas. „Ne be reikalo sakoma, kad kai kuriais atvejais po atostogų norisi dar vienų atostogų, nes prie darbų žmonės sugrįžta dar labiau pavargę, nei buvo prieš išeidami ilsėtis. Trys keturios savaitės yra optimalus laikas, kad žmogus atsigautų psichologiškai ir fiziškai“, – aiškina specialistė.

Kada reikia atostogų?

Dažnas, stebėdamas pro biuro langą lauke žydinčią vasarą, atsidūsta: „Man reikia atostogų.“ Bet kaip atskirti norą šiek tiek patinginiauti nuo tikro pervargimo? Anot psichologės, kad žmogui iš tiesų reikia ilgesnių atostogų, išduoda keletas požymių.

„Jei jaučiate nuolatinę energijos stoką, tampa sunku nudirbti labai paprastus darbus, nebesinori rūpintis savimi ar namais, imate nekreipti dėmesio į savo mitybą – tai ženklas, kad laikas pagalvoti apie atostogas. Reikėtų užduoti sau klausimą, ar frazė „man reikia atostogų“ išsprūdo todėl, kad norėta įsilieti pokalbį, prisitaikyti prie kolektyvo, ar tai tiesiogiai susiję su esama savijauta“, – sako psichologė.

Dar vienas požymis, galintis reikšti, kad jau laikas pagalvoti apie poilsį, – dingęs noras darbe generuoti idėjas, prisidėti prie įvairių veiklų ar projektų. „Jei apima jausmas, kad nieko nepavyksta sukurti ir nieko nesinori, o viskas gyvenime vyksta iš inercijos, vadinasi, pats laikas atostogoms“, – tvirtina A.Anajevaitė.

Poilsis turi būti kokybiškas

Psichologė atkreipia dėmesį, kad poilsio kokybė priklauso ir nuo to, ką ir kaip per atostogas žmogus veikia, o pats „atostogavimas“ dažnai be reikalo painiojamas su tinginyste. Jei dvi savaitės buvo skirtos tik drybsoti namuose ant sofos prieš televizorių, tai reikėtų vadinti tinginiavimu, o ne poilsiu.

„Nieko neveikimas nėra gerai, nes tai ne poilsis, o bandymas prastumti laiką. Per atostogas daugiausia naudos duos tam tikras alternatyvus laiko leidimas: jei žmogus dirba aktyvų darbą, jam rekomenduojama ilsėtis pasyviau, o jei nuolat dirba sėslų darbą – ilsėtis reikėtų aktyviai. Turi atsirasti tam tikras balansas tarp poilsio ir darbo“, – pasakoja ji.

Darbų sąrašui – ne

Kartais žmonės savotiškai idealizuoja būsimas atostogas, nes mano, kad tai bus laikas, kai jiems pavyks padaryti visus darbus, kuriems kasdien paprastai pritrūksta laiko. Į tokį sąrašą neretai įrašomas ne tik namų remontas, bet ir santykių su artimaisiais gerinimas, senų problemų sprendimas.

„Jei toks sąrašas iš tiesų sudaromas, tai požymis, kad mėgstama atidėlioti darbus. Darbų atidėliojimas susijęs su valios trūkumu, ir kažkodėl manoma, kad būtent per atostogas imtis seniai laukiančių darbų valios nepritrūks“, – ironizuoja pašnekovė. Anot jos, paprastai tokius „planuotojus“ po atostogų kankina kaltė, kad žadėti darbai taip ir liko nepadaryti, o kaltės jausmas atima iš žmogaus daug energijos, kenkia jo pasitikėjimui savimi. Tokioje situacijoje atsidūręs žmogus jaučia nerimą, kuris lengvai persiduoda aplinkiniams. „Jei žmogus nerimauja dėl neatliktų darbų, tikėtina, kad jo vaikai ar kiti šeimos nariai taip pat nesijaus gerai – bendraujant gali atsirasti irzlumo, sudirgimo, be to, gali suprastėti miegas, apetitas“, – aiškina specialistė.

Psichologė sako, kad smerkti tų pavyzdinguolių, kurie, išsiruošę atostogų į šiltus kraštus, į lagaminą šalia maudymosi kostiumėlio ramiu veidu pakuojasi ir darbinį kompiuterį, neturime teisės, bet tokiu elgesiu jie kenkia patys sau: „Žmonės taip elgiasi, nes jaučia stresą ir nerimą, bijo būti prastesni darbuotojai už tuos, kurie neatostogauja.“

Besijaudinantiems, kad darbe būtinai kas nors nutiks, kol jų nebus, ar kad jų darbai liks neatlikti, specialistė pataria mokytis savo darbą patikėti kitiems žmonėms ir bent šiek tiek atsiriboti nuo to, kas vyksta darbovietėje: „Geras darbuotojas yra ne tas, kuris visą darbą atlieka pats, o tas, kuris savo darbą atlieka taip, kad ir kiti žino, ką jis daro ir gali jį pakeisti. Atostogos yra atostogos, bet gyvenime gali susiklostyti tokia situacija, kad į darbą nepavyks ateiti dėl kokios nors krizės šeimoje ar kitų labai rimtų priežasčių, tad turime pasitikėti žmonėmis ir leisti jiems suprasti, kad esate komandos žaidėjas, o juk komanda – svarbiausia.“

Laikas energijai sukaupti

Psichologė primena, kad atostogos nėra tas laikas, kai bus nudirbti susikaupę darbai, o visos bėdos ir problemos išsispręs pačios. Ne toks, anot jos, atostogų tikslas. Per atostogas žmogus turi pailsėti ir sukaupti energijos ateities veikloms. „Dažnai atostogas lyginu su telefono įkrovimu. Juk jei telefono nekrausime, jis bus mums nenaudingas. O per atostogas kaupiame žinias, idėjas, kitus resursus, kad paskui vėl galėtume ilgus mėnesius produktyviai darbuotis, rūpintis šeima, santykiais“, – sako specialistė.

Paklausta, kodėl kai kurie žmonės sąmoningai neina atostogauti ne vienus metus, psichologė sako, kad taip elgiamasi dėl daugelio priežasčių: „Atostogas kaupiantys žmonės ir patys dėl to jaučiasi prastai, nes suvokia, kad elgiasi negerai. Žinoma, būna pareigų, kurios yra labai ypatingos, pasitaiko, kad su darbdaviu susiklosto komplikuoti santykiai, bet dažna tokio taupymo priežastis – per atostogas žmogus lieka vienas su savimi. Daugelį tai gąsdina, o pasinėrę į buitinius rūpesčius, tam tikrą rutiną žmonės to sąmoningai ar nesąmoningai išvengia“, – kalbėjo pašnekovė. Tačiau metų metais neidami atostogų ir taip bandydami apsaugoti save nuo psichologinio diskomforto, žmonės net nesusimąsto, kad tai labai kenkia jų fizinei sveikatai.

Nutylėti lūkesčiai

Svajonių atostogos gali palikti ir ne pačius geriausius prisiminimus, ypač jei skiriasi kartu atostogaujančių žmonių lūkesčiai ar per atostogas tikimasi užglaistyti nesutarimus: abu sutuoktiniai Paryžiuje pamatys Eifelio bokštą, bet labiausiai atmintyje įstrigs ginčas jo papėdėje.

„Jei partneriai nesutaria namuose, nereikėtų tikėtis, kad šių nesutarimų kelionėje neliks. Pykstamasi, nes paprastai kiekviena pusė turi tam tikrų, pagrįstų ar nepagrįstų, lūkesčių, apie kuriuos vengia kalbėtis, bet tikisi, kad jų lūkesčiai bus išpildyti. Neretai prie Eifelio bokšto iš tiesų pradedama ginčytis, kas turėjo pasirūpinti bilietu iš anksto ar kas turėtų eiti jo pirkti. Galiausiai neina nė vienas...“ – pateikė pavyzdį psichologė.

Anot jos, siekiant išvengti panašių konfliktų, reikia laikytis vienos paprastos taisyklės – kalbėtis, pasiskirstyti darbus ir pareigas. Dar tik ruošiantis kelionei reikėtų sutarti, kas vairuos automobilį, kas rūpinsis maršrutu, o kam bus patikėta įsidėti užkandžių išvykai. „Svarbu pasiskirstyti vaidmenimis ir atvirai kalbėti apie lūkesčius, o ne tikėtis, kad mus laimingus padarys kitas žmogus. Be to, namuose norėdamas išvengti kokio nors nemalonaus pokalbio, gali paprasčiausiai išeiti į kitą kambarį, o kur pabėgsi nuo to būdamas kelionėje?“ – kalba A. Anajevaitė ir primena, kad dviejų žmonių santykių problemų neišspręs net pati geriausia kelionė, nes tai gali padaryti tik patys žmonės.

Viktorija Mitkutė

Rekomenduojami video