Prieš porą metų į Lietuvą atkeliavęs afrikinis kiaulių maras ne tik šienauja kiaulių ir šernų gyvybes, bet ir laužo jau susiklosčiusius žmonių gyvenimus bei verslus. Nuolatinės aršios diskusijos įvarė pleištą tarp valdžios, bendruomenės atstovų, smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų bei  medžiotojų. Panašu, kad priešprieša vis gilėja.

Terminas pratęstas

Smulkieji ūkininkai, kurie sąžiningai laikėsi sanitarijos reikalavimų, galinčių apsaugoti nuo ligos plitimo, ir investavo, kad juos atitiktų, vis tiek turės trauktis iš verslo ir ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Užkrėstose zonose liks tik stambieji kompleksai.

Į klausimą, kaip kovoti su maru, oficialios valdžios institucijos ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija turi atsakymą – naikinti smulkiųjų, auginančių iki 100 kriuksių ir esančių afrikinio kiaulių maro (AKM) buferinėje apsaugos zonoje, kiaules.

Veterinarijos specialistai ir stambieji kiaulių augintojai sutaria, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys, neleidžiančios įveikti ligos, – biologinės saugos reikalavimų nesilaikantys dažniausiai maži neversliniai ūkiai ir šernai. Šiandien šalyje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 550 tūkst. kiaulių, ir 23 tūkst. mažų ūkių, savo reikmėms auginančių apie 80 tūkst. kiaulių.

Smulkieji sutrikę – vienoje pusėje jėga, paremta verslo interesais, taip pat valdžios atstovų pozicija, kitoje – negausios kaimų bendruomenių pajėgos.

Gelbsti rinkimai

„Tokia kovos su kiaulių maru politika, žvelgiant iš žmogiškosios pusės, yra baisi, – teigė pavardės minėti nenorėjęs Jonavos rajono socialinis darbuotojas, puikiai pažįstantis kaimo gyventojus . – Kita vertus, tikriausiai reikia padėkoti rinkimams į Seimą, nes kitu atveju jau visiems būtų tekę žaibiškai išskersti kiaules. Ponia Virginija Baltraitienė prieš rinkimus susitiko su žmonėmis, jai, matyt, reikėjo taškų, todėl AKM buferinėje zonoje kiaulių išskerdimo terminas buvo pratęstas iki gruodžio 18 d.“ Tiesa, pašnekovas netiki, kad, atėjus naujai valdžiai, kažkas pasikeis.

Jonavos rajono Bukonių bendruomenės pirmininko pavaduotoja ir seniūnaitė Dalija Kajėnienė – viena iš pasipriešinimo akcijos, kilusios prieš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimą skubiai naikinti kiaules, iniciatorė. Per pusantros dienos buvo surinkta beveik 400 žmonių parašų, parašyti raštai prezidentei, žemės ūkio ministrei, VMVT vadovui, Seimo nariams bei Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Nors dabar kriuksių naikinimo terminas atidėtas, tačiau moteris nerimaudama laukia ateities. „VMVT tinklalapyje mane sudomino informacija, pavadinta „Europos mokslininkai pristatė rekomendacijas, kaip kovoti su AKM“. Jose nurodyta, kad maras plinta ne iš smulkiųjų savininkų tvartukų, o iš miško. Norint užkirsti marui kelią, reikia naikinti laukinę fauną, o mes naikiname smulkiųjų augintojų žviegles. Plano, kaip naikinti šernus, neturime“, – pripažino seniūnaitė.

Lietuvoje visa atsakomybė perkeliama ant kiaules auginančių žmonių. O štai Danijoje, kur išplėtota kiaulininkystė, buvo nuspręsta, kad miškuose turi nelikti nė vieno šerno. Jei koks ir atklysta, jis iš karto sumedžiojamas. „Manau, ir mums pats laikas tokią tvarką įvesti“, – sakė ji.

Šuniui ant uodegos

D.Kajėnienė pasakojo, kad žmonės daug investavo į tvartukus, kuriuose laiko motinines kiaules, įsirengė ir dušus, laikosi reikalavimų, tveriasi tvoras, naudoja dezinfekuojamąsias priemones. Tačiau, nepaisant šių investicijų, verslo vis tiek teks atsisakyti. „Gal ne visi laikosi tų biosaugos reikalavimų, – pripažino D. Kajėnienė. – Todėl mes siūlome – patikrinkite ir tų, kurie nesilaiko reikalavimų, kiaules skerskite, o tvarkingų ūkių nelieskite.“

Jai apmaudu ir dėl požiūrio į šią problemą, juk gyvulių auginimas kaime nėra vien poreikių patenkinimas. „Vienas stambusis ūkininkas iš Kaišiadorių tiesiai šviesiai mums pasakė – reikia jus, smulkiuosius augintojus, sunaikinti. Jei jums reikia kiaulių, atvažiuokite į kompleksą, aš duosiu.“ Nuskambėjo kaip pasityčiojimas. Juk žmogus nori pats savo darbu išmaitinti šeimą, kaip iš jo atimti tą galimybę“, – sakė D.Kajėnienė.

Neatsakingai priimami sprendimai jau išvargino žmones.„Kodėl 99 kiaules reikia sunaikinti, o jei turi 100, jau gali auginti – nesuvokiame to įstatymo beprasmiškumo, – stebėjosi bendruomenės aktyvistė. – Apmaudu, kad žmogus, galintis kaime gyventi ir pragyventi, netgi vaikus mieste paremti, auginti ekologišką produkciją, niekam nerūpi. Toks mąstymas – nebus kiaulių, nebus problemos – yra klaidingas.“

Vis dėlto taip paprastai rankų nuleisti ji nežada: „Kai baigsis Seimo rinkimai, vėl kreipsimės ir kovosime“.

Genocidas

Jonavos rajono Kulvos seniūnijos smulkusis kiaulių augintojas Vytautas Kolomenčikovas tiesiai šviesiai rėžė: „Tai tikras genocidas. “ 74 metų Vytautas augina 3 metines kiaules, vieną motininę ir du trijų mėnesių paršelius: „Mes deklaruojame savo veiklą. Jei kontrolės per mažai, tegul papildomai stebi. Aš laikausi visų saugos reikalavimų, kodėl aš turiu išskersti kiaules, o tie, kurie jų turi daugiau kaip 100, ne. “

Vytautas piktinosi, kad, įdėjęs didžiules investicijas, jis turi patirti nuostolių ir skriausti savo šeimą. „Tai ką – man iš valstybės paramos prašyti, juk noriu pats sau užsidirbti“, – sakė pensininkas.

38 metų Jurgita Patašienė prieš ketverius metus neteko darbo, todėl gyvenimas kaime jai padeda išgyventi ir auginti du vaikus. „Manau, didžiulė neteisybė, kad siekiama sunaikinti smulkiuosius ūkius. Jau neliko karvių kaimuose, dabar, matyt, atėjo laikas kiaulėms.“

Moteriai neduoda ramybės klausimas, kas liks iš kaimo?. „Nesame kaimiečiai iš prigimties, iš miesto atsikėlėme čia prieš dešimt metų. Pradėjome nuo daržų, vištų, dabar bandome ūkininkauti. Turime apie 8,5 ha žemės, dar 1,5 ha nuomojamės, – pasakojo ji. – Stambieji augintojai rėkia – smulkiuosius reikia sunaikinti. Jonavos rajone 6 kiaulių kompleksuose auginama 50 tūkst. kiaulių, o pas smulkiuosius augintojus – apie 400. Tačiau niekam nerūpi, kad žmogus užsiaugina sau pavalgyti.“

Atidėta dėl atšalusių orų

Marius Masiulis,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Tai žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgtų, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. AKM patenka į kiaulių laikymo vietas tada, kai laikytojas nesilaiko biologinės saugos reikalavimų. Daugiausia AKM židinių naminių kiaulių laikymo vietose nustatoma šiltuoju metų laiku, tai susiję su kiaulių laikytojų lankymusi užkrėstuose miškų masyvuose, esant netiesioginiam kontaktui su sergančiais šernais, papildant laikomų kiaulių racioną užkrėstais produktais, kurie nepraėję terminio apdorojimo.

Šiuo metu AKM plitimo rizika kiaulių laikymo vietose yra šiek tiek sumažėjusi – dėl atšalusių orų užkratas plinta ne taip sparčiai, tad, atsižvelgus į šį rizikos veiksnį, siekiant suteikti kiaulių laikytojams galimybę pasiskersti laikomas kiaules ir išlaikyti mėsą (skerdžiant kiaules buferinėje zonoje leidžiama mėsą naudoti tik savo reikmėms), išskerdimo terminas buvo pratęstas. Laikytojai, kuriems mokama kompensacija, privalo įsipareigoti metus nelaikyti kiaulių. Po metų bus vertinama AKM situacija regione ir svarstoma galimybė atnaujinti kiaulių laikymą, laikytojams visiškai įgyvendinus biosaugos reikalavimus kiaulių laikymo vietose.

Kiaulių išskerdimo strategija regionuose, kuriuose yra didžiausia AKM plitimo rizika, davė rezultatų. Jau nuo 2013 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo nustatyta buferinė zona, kurioje taikyta kiaulių išskerdimo strategija. Buferinė zona buvo taikyta ir 2014, ir 2015 bei 2016 m. Šiuo metu kiaulės nelaikomos Varėnos, Trakų, Švenčionių, Ignalinos r. smulkiuose kiaulių ūkiuose.

Nelegaliai laikydamas kiaules ar laiku nepranešdamas apie kiaulių ligos įtarimą laikytojas rizikuoja tapti AKM platintoju ir sukelti ekonominių nuostolių ne tik sau, bet ir aplinkiniams kiaulių laikytojams ar visai šaliai dėl įvedamų prekybos apribojimų Europos Komisijos teisės aktais.