Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulių augintojai šaukia SOS

Tuštėjantį Lietuvos kaimą, matyt, galutinai iššluos afrikinis kiaulių maras. Be abejo, ši liga pavojinga šernams ir kiaulėms, tačiau ką darys daugybė kaimo gyventojų, likę be savo šeimų maitintojų? Reikalaujama, kad iki rugsėjo pabaigos buferinėje zonoje, kuriai priklauso didesnė dalis Lietuvos, būtų išskerstos visos kiaulės, jei jos auginamos nesilaikant biologinės saugos reikalavimų.

Nuslopina norą auginti

Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai ieško naujų eksporto rinkų. Politikai ir valdininkai be perstojo giriasi, kiek užsienio šalių jau sutinka įsileisti mūsų produktus. Tačiau valstybė, daug lėšų investuodama į naujų rinkų paieškas, neranda ar neieško galimybių, kaip sumažinti produkcijos, kurią per amžius augino kaimo gyventojai, importą – apie 50 proc. mūsų suvartojamos kiaulienos atsivežama iš kitų šalių.

Dabar pagrindinis kiaulininkystės baubas – afrikinis kiaulių maras. Tiesa, dar iki jam įsisiaučiant Lietuvai stigo savo kiaulienos. Smulkieji augintojai neslepia įtariantys, kad plintantis užkratas – puiki priedanga susidoroti su likusiais mažais ūkiais ir galutinai nuslopinti norą juose auginti kiaules. Jei kiaulių neliks, Lietuva neišlaikys ir savo kulinarinio paveldo, kuriuo labai didžiuojasi: skilandžių, kumpių, dešrų ir tikrų lašinių. Tačiau paveldas gali palaukti, dabar žmonėms rūpi, kaip išgyventi.

„Jeigu Lietuvoje būtų rūpinamasi paprastais žmonėmis, į kiaulių augintojų ūkius ne kontrolieriai bausti važiuotų, o valdininkai savo prabangiomis valdiškomis mašinomis kiekvienam atvežtų dezinfekcijos priemonių ir įkalbinėtų neatsisakyti kriuksių. Juk ir mokslų nebaigusiam žmogui aišku, kad be pajamų likę gyventojai eis prašyti pašalpų, o kas galės, bėgs iš sveiko proto netekusio krašto, kuriame visi skatinami tik kariauti“, – su ašaromis akyse kalbėjo pusamžė ūkininkė, nenorinti prisistatyti, kad kontrolieriai neatvyktų jos užčiaupti.

Mažiukai – visiems rakštis

Šių metų rugpjūčio pabaigoje Jonavos rajone įkurta Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacija pasirengusi ginti mažus ūkius, kol jų dar yra. Jonaviečiai kviečia prisidėti ir smulkiuosius kiaulių augintojus iš visos šalies.

Anot naujos asociacijos vadovės Jurgitos Patašienės, Lietuvoje veikianti kiaulių augintojų asociacija negina jų interesų ir rūpinasi tik stambiaisiais ūkiais bei dideliais kompleksais. Maži ūkiai visiems esą kaip rakštis. Neliktų jų – valdininkams būtų rami galva, tuo džiaugtųsi ir prekybininkai bei stambių kiaulių kompleksų savininkai.

„Tai ypač išryškėjo prieš dvejus metus, kai viename mažame ūkyje užfiksavus afrikinio kiaulių maro atvejį be išlygų buvo nurodyta visame rajone išnaikinti kiaules. Tačiau to

nereikalauta iš didžiųjų kompleksų, teigiant, kad juose laikomasi biologinės saugos reikalavimų. Sakoma, kad mažieji ūkiai kelia pavojų kompleksams. Tačiau plika akimi matyti, kad tai yra smulkiųjų naikinimas. Jei jų neliks, didieji kompleksai nebus apsaugoti. Tai tapo akivaizdu šiemet, kai viename didžiausių, „Beržų komplekse“, buvo užfiksuotas maro protrūkis“, – teigė J.Patašienė.

Anot jos, Jonavos rajone iš verslo turėjo pasitraukti ir tie smulkieji augintojai, kurie laikėsi sanitarijos reikalavimų, tam skyrė papildomai lėšų. „Draudimas laikyti kiaules galioja iki šių metų gruodžio 18 dienos. Nežinia, kiek augintojų ryšis vėl jas laikyti“, – apie nuslopintą norą imtis kaimo žmonėms įprastos veiklos kalbėjo naujos asociacijos vadovė.

Iki draudimo riestauodeges auginusi moteris ir pati nėra apsisprendusi, kaip toliau elgsis. „Norėčiau vėl laikyti kiaules, bet kas man garantuos, kad po kurio laiko nebus liepta išskersti. Tai socialinė ir ekonominė šalies problema, tačiau to niekas neįvertina. Kiaules laikė vaikus auginančios šeimos. Daugelis prisidurdavo iš kiaulių auginimo, o kai kam tai buvo bene vienintelės pragyvenimo pajamos, ką jau jau kalbėtit apie tiesioginį šeimos maitinimą“, – teigė J.Patašienė.

Prilygino genocidui

Kitas Jonavos rajono ūkininkas Vytautas Kolomenčikovas sakė, kad nustojus galioti draudimui eis prašyti leidimo vėl laikyti kiaules. Vyras turėjo veislininkystės ūkį, laikė septynias kiaules. „Laikiausi visų reikalavimų. Nors nuo namų iki ūkinio pastato tėra 15 metrų, tvarte buvau įrengęs dušą, nes laikau veislinę motininę kiaulę. Teritorija aptverta, yra dezomatai, veterinarijos specialistai neturėjo priekaištų, tačiau vis tiek buvo liepta išskersti“, – apmaudavo V.Kolomenčikovas.

Ūkininkas gavo kompensaciją, tačiau ji toli gražu neatlygino visų nuostolių, patirtų išskerdus kiaules, ypač jaunus paršelius. „Tai akivaizdus mažųjų genocidas. Kaip ir daugelis kitų kaimo žmonių, noriu pragyventi iš savo darbo, bet negaliu. Pernai buvau priverstas 4,5 tonos bulvių išmesti, pusvelčiui pardaviau grūdus, šiemet dalis žemės dirvonuoja“, – nei pakartas, nei paleistas jaučiasi V.Kolomenčikovas.

Prašys pagalbos

J.Patašienė pripažino, kad pastaruoju metu situacija yra šiek tiek pagerėjusi, nes kategoriškai nebereikalaujama naikinti mažuose ūkiuose laikomų kiaulių. „Gal buvo atsižvelgta į mūsų protestus ir nepasitenkinimą. Dabar leidžiama auginti tiems, kurie atitinka biologinės saugos reikalavimus. Smulkieji ūkiai stengiasi, bet ne visi išgali. Pavyzdžiui, norint teritoriją aptverti tvora reikia daugiau pinigų. Už išpjautas kiaules skirtos vienkartinės kompensacijos menkos, gavęs 100 ar šiek tiek daugiau eurų ilgai sotus nebūsi“, – aiškino ūkininkė.

Smulkiuosius kiaulių augintojus buriančios asociacijos vadovė ketina kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir parlamentarus, kad būtų ieškoma galimybių paremti nedidelius ūkius, kurie nori auginti kiaules, bet neišgali laikytis nustatytų reikalavimų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys seniai viešai ragina didesnį dėmesį skirti kiaulininkystei. „Nesupratu, kodėl negaivinamas nustekentas ir apleistas sektorius. Šalyje kiaulių kasmet mažėja, vis daugiau kiaulienos įsivežame iš kitur. Tam kasmet išleidžiame apie 110–120 mln. eurų! Kodėl remiame ne savo, o užsienio augintojus? Valstybė turėtų padėti kiaulių augintojams, ypač smulkiesiems, išsilaikyti“, – įsitikinęs LAEI ekspertas.

Konfiskuos kiaules

Per pastaruosius metus kovojant su šernams ir kiaulėms mirtinai pavojinga liga išskersta apie 22,8 tūkst. kiaulių, o patirti nuostoliai augintojams kompensuoti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2013-aisias augintojams išmokėta 128 tūkst., 2014 m. – jau net 1,5 mln., 2015 m. – 322 tūkst., 2016 m. – 167 tūkst. eurų.

„Šiais metais iki liepos mėnesio augintojai pageidavo išmokas gauti už 1 200 kiaulių. Esame numatę kompensacijas skirti už 5 000 kiaulių, tačiau tiek tikriausiai nebus paskersta, nes kai kurie augintojai gerina laikymo sąlygas“, – komentavos VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT raginimu, buferinėje zonoje, kur taikomi griežčiausi biologinės saugos reikalavimai, kiaules laikantys augintojai iki šių metų rugsėjo 30 d. privalėjo jas paskersti, jeigu neįgyvendino nustatytų reikalavimų. Buferinei zonai priklauso 35 savivaldybės – daugiau kaip pusė Lietuvos. Vakarinė šalies dalis dar švari – čia nėra aptikta nei užkrėstų šernų, nei kiaulių.

„Tai nėra priverstinė prievolė. Tie, kurie įgyvendino biologinio saugumo priemones, galės toliau auginti. O tiems, kurie paskerdė kiaules, bus skirtos išmokos, bet jie turės įsipareigoti metus laiko jų nelaikyti“, – pabrėžė M.Masiulis ir pridūrė, kad kompensacijų prašytojų bus nemažai, nes daugiau kaip pusė smulkiųjų kiaulių ūkių neatitinka jiems keliamų minimalių reikalavimų, saugančių nuo ligos užkrato.

Jei po minėto termino prižiūrėtojai aptiks kiaulių ūkiuose, kuriuose nėra pasirūpinta tinkamomis laikymo sąlygomis, lieps jas paskersti, bet išmokų už tai nebeskirs. Be to, VMVT specialistai turės teisę konfiskuoti kiaules. Jeigu bus aptiktos neregistruotos kiaulės, jų savininkams gresia bauda. Jau yra nubausta 100 kiaulių augintojų, o 400 gavo įspėjimus.

Šernams laisvė

Kiaulių augintojai piktinasi, kad valdžia liepia išskersti riestauodeges, o šernams duoda laisvę. „Mūsų rajone šernų tikrai daugiau nei kiaulių. Matau, kaip tuntas šernų knisa mano kukurūzus. Maldauju medžiotojų, kad imtųsi veiksmų, tačiau jie neskuba“, – pokyčių nemato Kauno rajone apie 3 000 šių gyvulių laikantis ir savo mėsos perdirbimo įmonėje produktus gaminantis Audrius Banionis.

Ūkininkas sakė, kad visą ūkio teritoriją saugo labiau, nei reikalauja VMVT. „Tai mūsų ir mūsų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Turime visi saugoti savo turtą ir gerbti kaimynus, bet jeigu šernai pulkais lakstys po miškus ir laukus, trypčiosime vietoje“, – konstatavo A.Banionis.

Mokslininkai pritaria kiaulių augintojams, kad nesureguliavus šernų populiacijos afrikinio kiaulių maro stabdymas prilygs kovai su vėjo malūnais.

„Ispanija šį virusą įveikė pirmiausia išnaikinusi šernus ir uždariusi kiaules, kurios toje šalyje pagal seną tradiciją buvo auginamos pusiau laisvėje“, – „Valstiečių laikraščiui“ priminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas Arūnas Stankevičius.

Laukia sąrašo

„Valstiečių laikraštis“ žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasiteiravo, kodėl yra remiamas smulkiųjų ūkių naikinimas, bet nepadedama jiems išlikti? Už kiaulių išskerdimą kompensacijos skiriamos (jau išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų), tačiau neteikiama parama tiems, kurie norėtų kiaules auginti, bet stokoja lėšų biologinės saugos reikalavimams įgyvendinti, pavyzdžiui, dušui tvarte įrengti. Ar nevertėtų valstybei, kuri dabar aktyviai ieško naujų eksporto rinkų, paremti vietos augintojus, kad nereikėtų importuoti apie pusę suvartojamos kiaulienos?

Už žemės ūkio ministrą atsakė jo patarėjas Remigijus Bielinskas: „Žemės ūkio ministerija mano, kad mažųjų ūkių savininkai galėtų būti skatinami užsiimti kiaulių auginimu, modernizuojant ar įrengiant tvartus, atitinkančius visus biologinės saugos reikalavimus. Jiems reikėtų teikti paraiškas gauti paramą. Tam turėtume numatyti tinkamų paramai gauti investicijų sąrašą, kurio tikimės iš augintojų atstovų.“

Signalas medžiotojams

 

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Viskas daroma, kad būtų reguliuojama šernų populiaciją. Šiuo metu 3 kartus padidinta išmoka už sumedžiotą šernų patelę. Dabar, kai patelės nesilaukia ir neturi šerniukų, geriausias metas jas medžioti. Taip pat skiriama išmoka už šernų gaišenų tvarkymą.

Yra dar viena priemonė, kuri gali būti veiksminga mažinant šernų populiaciją, – leidimas žemės savininkams ir ūkininkams patiems medžioti šernus. Medžiotojai to nenori, tačiau jeigu jie nesusitvarkys iki gruodžio pabaigos, kitais metais bus svarstoma ši galimybė. Medžiotojams duotas aiškus signalas: tvarkykitės arba padės žemės savininkai ir ūkininkai.

Žmonės gudrauja

petras-cimbaras-66102976

Petras Čimbaras, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Stambieji kiaulių augintojai kaltina smulkiuosius, kad šie nesilaiko taisyklių ir galbūt taip prisideda prie ligos plitimo. Tiesa, pirmasis protrūkis buvo dideliame komplekse. Reikia pripažinti, kad stambiesiems yra paranku naikinti mažuosius. O valstybė stoja į stambiųjų pusę.

Kaimo žmonės dabar dažnai skundžiasi, kad jiems neleidžiama auginti kiaulių. Iš tikrųjų to niekas nedraudžia, tačiau reikia laikytis biologinės saugos reikalavimų. Jie nėra neįveikiami – tereikia teritoriją aptverti tvora, įrengti dezomatus, nešerti kiaulių žole.

Mūsų žmonės gudrauja: nori auginti kiaules ir nepaisyti reikalavimų. Taip negalima, nes bus platinamas užkratas. Kiekviename mažame ūkyje kontrolierius nebudės, kiaulių augintojai patys turėtų būti sąmoningi, tada nebus ir skundų.

Kas atlygins stambiesiems?

Baravykas

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Mes, asociacijos atstovai, paskubėjome sakydami, kad reikia išskersti mažųjų ūkių kiaules. Mums reikėjo aiškiai pasakyti: atlyginkite nuostolius, kuriuos patiriame dėl to, kad smulkiuosiuose ūkiuose vyksta ligos protrūkiai. Patekę į trečiąją zoną, kur daug apribojimų, stambieji ūkiai netenka pajamų. Nuostolių patiriama ne dėl kokios stichijos, bet dėl žmonių elgsenos.

Taigi valstybė turi pasirinkti: atlyginti stambiesiems ūkiams ar ieškoti būdų, kaip šių kompensacijų išvengti, ir stabdyti ligos protrūkius. Juk afrikinis kiaulių maras intensyviai plinta per smulkiuosius ūkius. Iš užfiksuotų 60 ligos atvejų, tik du nustatyti stambiuose kompleksuose. Jeigu maži ūkiai nebūtų uždaromi, protrūkių, manau, būtų kur kas daugiau.

 

 

 

 

 

Rekomenduojami video