Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulidžių tuštėjimo metas

Kiaulės kaime tampa egzotika – garsusis maras ėjo ir praėjo, o grįžti prie paršelių auginimo daugelis smulkiųjų augintojų nė nebegalvoja. Tuo labiau kad šią savaitę dar kartą sugriežtintos jų laikymo smulkiuosiuose ūkiuose sąlygos. Užtat gausiai gimsta sąmokslo teorijos.

Miršta tik kiaulės

„Iki šiol įgalioti veterinarijos gydytojai privalėjo imti mėginius vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną. Dabar pridedama dar viena pareiga – tikrinti, kaip įgyvendintos biologinio saugumo priemonės smulkiuosiuose kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose laikoma ne daugiau kaip dešimt penimų kiaulių. Tikimės, kad tokiu būdu patikrinsime daugiau kiaulių laikymo vietų ir tai duos apčiuopiamų rezultatų kovojant su afrikiniu kiaulių maru (toliau AKM – red. past.) bei kitomis kiaulių užkrečiamosiomis ligomis. Be to, kaskart primename ūkininkams apie afrikinio kiaulių maro grėsmę ir prievolę nuolat laikytis biologinio saugumo reikalavimų, jei nori išvengti didelių nuostolių“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.

Oficialus kiaulių išnaikinimo kaltininkas – AKM, tačiau vis pasigirsta nuomonių, kad tai labiau dingstis, nei priežastis. Esama įvairių sąmokslo teorijų ir kaltininkų paieškų, nes kiaulininkystės sektoriuje susipina įvairių interesų grupių – ūkininkų, stambiųjų mėsos gamintojų, o dar ir prekybos centrų – apetitai ir interesai.

Valstybė ir profesionalūs kiaulių augintojai tvirtina, kad didžiausią pavojų kelia ūkiai, auginantys iki šimto kiaulių. Toks požiūris smulkiuosius augintojus siutina. „Teko kiaulytes išskersti, nors nė vienos infekuotos, sergančios čia nėra. Tačiau tokios valstybės ir Europos Sąjungos (toliau ES – red. past.) taisyklės,“ – „Valstiečių laikraščiui“ guodėsi Anykščių r. ūkininkas Paulius Patumsis, kurio kiaulės buvo auginamos buferinėje teritorijoje, kaip ji apibūdinama VMVT tinklalapyje. Nė viena ūkininko kiaulė nesirgo, maro aliarmas vėliau išvis buvo atšauktas, bet pas kaimiečius šių gyvulių neliko

Klausimas, kodėl reikia naikinti kiaules santykinai nedidelėse fermose, kelia dideles aistras. ES, kaip žinoma, reikalavimus sugriežtino dėl kitados per Portugaliją atkeliavusio (kur? Į žemyną?)AKM. Rytų Lietuva tapo fronto linija kovoje su šia neganda.

Verdant aistroms dėl priemonių, taikomų kovojant su AKM, pirmiausia pakartotina šimtą kartų ir daugiau pasakyta tiesa – žmogui ši liga nepavojingas. Net ir suvalgęs maru sirgusio gyvulio mėsos, jei ji neryjama žalia, nemirsi ir nesusirgsi. Nuo šios ligos dvesia kiaulės, žūsta ištisos fermos.

Patumsis pasirinko paprasčiausią kelią – į skerdyklą kiaulių nevežė, o pasamdė skerdikus ir egzekuciją įvykdė savo ūkyje. Skerdieną pasiliko savo reikmėms – dešroms, lašiniams ir kindziukams.

Atpratina auginti

Panaši padėtis susiklostė ir Dzūkijoje. Varėnos-Trakų apygardoje išrinktas Seimo narys Juozas Baublys (Liberalų sąjūdis) „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Varėnos rajone prieš marą kiaules laikė apie 900 žmonių, šiuo metu jų turi tik 22. „Norinčiųjų laikyti kiaules mažėja. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – per griežti reikalavimai, kuriuos įvykdžius dar reikia pateikti prašymą gauti leidimą. Turi atvažiuoti specialistas, apžiūrėti, ar ūkiniai pastatai atitinka nurodytus kriterijus. Galbūt valdininkams tie reikalavimai neatrodo labai dideli, bet vargina pats procesas – specialistų kvietimas, leidimo gavimas. O ir kiaulių įsigyti dabar galima tik iš tam tikrų specializuotų vietų. Anksčiau žmonės pirkdavo kiaules kur norėjo, parsiveždavo ir laikydavo. Dabar kita tvarka. Negalima laikyti motininių kiaulių ir jų sėklinti, žodžiu, negalima kiaulių veisti. Daug biurokratinės „valakytos“ ir dirbtinių barjerų“, – sakė parlamentaras, pats turintis zooinžinieriaus išsilavinimą ir iki pat 2016 m. vertęsis žemės ūkio veikla.

Pasak J.Baublio, bent pusė buvusių kiaulių augintojų nebenori imtis šios veiklos, nes ją vykdant tenka patirti per daug vargo. „Nors ekstremali padėtis dėl kiaulių maro atšaukta, reikalavimai jų laikytojams tebegalioja. Įvedus apribojimus, vėliau jie sunkiai panaikinami. O atpratinus žmones auginti kiaules, sunku bus vėl įpratinti. <..> Perteklinės taisyklės atbaido nuo minties grįžti prie šios veiklos. Juolab kad kiaules augindavo nemažai pagyvenusių žmonių – dabar jie bijo ką nors ne taip padaryti ir nukentėti“, – aiškino J.Baublys.

Parlamentarui pritarė Varėnos r. ūkininkas Petras Kibirkštis. „Du žmonės Kagalių kaime, Marcinkonių seniūnijoje, dabar legaliai augina kiaules, turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. Anksčiau visi laikė, bet neva dėl netinkamų sąlygų nebegali to daryti. Juk reikia, kad būtų įrengta kiaulėms kanalizacija, krosnis pašarams, geri ūkiniai pastatai. Kiaulės turi būti atskirtos nuo kitų galvijų. Reikalingi dezomatai, tvora. <...> Kiaules reikia vežti patikrinti, ar neserga. Daugiausia galima auginti dešimt kiaulių savo reikmėms, o paršavedžių iš viso negalima laikyti. Dušas kiaulėms dabar reikalingas, nors jo čia neturi netgi daugelis žmonių“, – šaipėsi ūkininkas.

Pasak P.Kibirkščio, turguje paršiuko nenusipirksi, nes jų negalima pardavinėti. „Paršelius perkame iš specialaus komplekso, kuris yra Šalčininkuose – už 100 kilometrų. Ne kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ten ir nuvažiuoti gali. O paskui dar jam drebėk dėl nuolatinių patikrinimų...“ – dėstė pašnekovas.

Su kiaulių maru, pasak P.Kibirkščio, Kagalių kaimo ūkininkai išvis nesusidūrė, nors netoli, vos už 1 kilometro, – Baltarusijos siena. „Medžiotojai šernų nešaudo, nes paskui neturės mėsos, jei būtų norėję, būtų seniai iššaudę. Kai kuriuose miškuose išnaikino kone visas laukines kiaules, bet čia kita tvarka. Rezultatas jau akivaizdus – tuoj reikės paukščius naikinti, ir kaimo žmogui mėsos pirkti teks važiuoti į „Maximą“ arba į Lenkiją. Gal to ir siekiama?“ – svarstė P. Kibirkštis.

Gimdo sąmokslo teorijas

Ar tikrai visos bėdos kyla dėl kiaulių maro? Remiantis viena teorija, stambieji augintojai nori išnaikinti mažesniuosius, kad šie patys nebegalėtų auginti paršiukų, o pirktų iš monopolinių tinklų.

Pasak J.Baublio, valdžia pademonstravo mąstymo primityvumą. „Buvo įpareigota išskersti kiaules. Kai tai buvo padaryta, maras plisti nebegalėjo, nes nebeliko kiaulių. Nebuvo, kur jam pasireikšti. Netgi paskelbus tam tikrose zonose ekstremalią padėtį kai kurie kiaulių augintojai jų laikė. Vieni buvo nustatyti ir nubausti, kiti nemalonumų išvengė. Taigi laikančiųjų kiaules neva pavojingoje zonoje buvo ir tuo laikotarpiu. Ir nebuvo girdėti, kad dėl maro jos būtų išgaišusios. Kiaules išnaikino ne maras, o buki valdžios sprendimai“, – sakė J.Baublys.

Kalta Amerika?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Andriejus Stančikas čia įžvelgia ilgą užjūrio pirštą. „Ar afrikinis kiaulių maras išnaikins kiaules? Negalėčiau taip sakyti. Ne pats maras išnaikins. Taip atsitiks dėl biotechninių reikalavimų. <...>  Afrikinis kiaulių maras egzistuoja gamtoje. Pagrindiniai jo nešiotojai – šernai. Su šia liga kovoti sudėtinga. Ji pasiekusi maždaug vidurį Lietuvos. Jei pažiūrėtume į šalis kaimynes, Estijoje kiaulių maras jau apėmė net ir Saaremo salas. Visą šalį. Bet ne maras kaltas dėl nykstančių kiaulių. Jis jau atliko savo juodą darbą. Tiesiog kiaulių mažiau auginama. Palyginkime, kiek jų buvo auginama prieš 30–40 metų ir kiek šiandien. Anksčiau niekas kaime neįsivaizdavo, kaip galima kiaulės neauginti. Dabar požiūris keičiasi. Net kaimietis gali nusipirkti kiaulienos prekybos centre“, – aiškino KRK vadovas ir pridūrė esąs įsitikinęs, kad smulkieji kiaulių augintojai nebesugeba vykdyti reikalavimų, kuriuos jiems kelia ES.

A.Stančiko nuomone, visa tai susiję dar ir su JAV bei ES laisvosios prekybos sutartimi. Pasak KRK vadovo, JAV suinteresuotos tiekti į Europą genetiškai modifikuotus produktus, tarp jų ir soją, kuria danai šeria kiaules. Todėl danai, esą, labai džiaugiasi kiaulių maru Lietuvoje, nes jis padeda jiems laimėti konkurencinį karą.

Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad JAV čia niekuo dėtos. „Didesni ūkiai dėl konkurencijos yra linkę naikinti mažesnius. Stambesni prekybos centrai nemėgsta smulkių krautuvėlių konkurencijos. Anksčiau kiaulę augintis ir priemiestyje buvo įprasta. Tai darydavo kaimo mokyklose dirbantys mokytojai, gydytojai ir net kultūros namų vadovai. Dabar norima, kad to neliktų. Prisidengiant kiaulių maru kuo puikiausiai galima monopolizuoti kiaulienos gamybą ir prekybą. Problema susijusi ne su maru, nuo kurio nemirė, nemiršta ir nemirs nė vienas žmogus, o su interesais“, – aiškino jis.

Kad ir kas būtų kaltas – skerstuvės kaime tampa egzotika, o pažiūrėti gyvo paršelio ir kaimo vaikai greit vyks į zoologijos sodą.

Smulkieji neapsimoka

IMG_5383

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

50 stambių ūkių išaugina maždaug 1 milijoną kiaulių. Kitas 80 tūkstančių išaugina 20 tūkstančių augintojų. Daugelis jų augina po dvi kiaules. Ką iš jų padarysi? Nieko, net į turgų nenuveši. Savo reikmėms, ir tiek. Aišku, yra gudragalvių, kurie laikydami vieną dvi kiaules pardavinėja turguje lenkišką produkciją. Jų ta viena kiaulė tampa stebuklinga, bet pažymą, kad ją kažkur pirko, turi. Tai ir „parduoda“ tą vieną kiaulę kokius penkis kartus.

Tikslūs nuostoliai dėl kiaulių maro padarytos žalos nežinomi, ne viską galima ir apskaičiuoti. Iš pradžių mes, kartu su visa Europa, netekome Rusijos rinkos. Ilgainiui ES ėmė intensyviau prekiauti kiauliena su Kinija, kainos buvo atkurtos. Liko nuostoliai, kuriuos patiria profesionalūs III zonos kiaulių laikytojai, nes šios zonos kiaulių mėsos negalima eksportuoti. Tokiai mėsai paruošti reikia atskirų skerdimo linijų, atskirai ją pakuoti, ženklinti ir pan. Šie nuostoliai yra kompensuojami – Europos Komisija skyrė lėšų pienininkystės sektoriui ir kiaulininkystei. Lietuva pasinaudojo šia galimybe ir III zonoje esantiems komerciniams ūkiams nuostolius atlygina.

 

Reikalavimai mažiesiems augintojams

VMVT nustatė pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus, kurių reikia laikytis mažuose kiaulininkystės ūkiuose:

  • privalomai ženklinti, registruoti ir tvarkyti kiaulių apskaitą;
  • registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas) bei deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių. Kiaules registruoti bandos atpažinimo numeriu, o prieš išvežant iš laikymo vietos įsegti į ausį dviejų dalių įsagą su bandos numeriu;
  • kiaulių registracijos duomenis atnaujinti keturis kartus per metus – kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį. Duomenis apie kiaules laikytojas gali atnaujinti pats, į Centrinę duomenų bazę suvesdamas informaciją apie laikomų kiaulių skaičių, arba kreiptis į VMVT teritorinį skyrių ar ūkinių gyvūnų ženklinimo paslaugos teikėją, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą formą;
  • įrengti dezinfekcinius barjerus prie įėjimo į kiaulių laikymo vietas;
  • aptverti ūkius tvoromis;
  • kontroliuoti apsilankančius žmones ir transporto priemones;
  • keisti drabužius ir avalynę prieš lankantis tvarte;
  • šerti kiaules tik termiškai apdorotomis žaliavomis. Einamųjų metų derliaus pakratus galima naudoti tik tokiu atveju, jei jie laikyti saugyklose ne trumpiau kaip devyniasdešimt dienų;
  • nelaikyti kiaulių lauke (nepriklausomai nuo metų laiko), kad būtų išvengta kontakto su šernais.

 

Pirmą kartą reikalavimus pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, pakartotinai nustačius pažeidimą – nuo 50 iki 550 eurų. Kaip poveikio priemonė taip pat numatytas gyvulių konfiskavimas.

VMVT

Rekomenduojami video