Lietuvoje leidus žemę pirkti užsieniečiams, bet kartu griežtai apribojus jos įsigijimą, kai kuriuos reikalavimus ketinama sušvelninti, taip pat numatoma atsisakyti biurokratinių suvaržymų.

Tai numatančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisa pirmadienį svarstys Vyriausybė.

Įsigyjant žemę, siūloma nereikalauti specialaus išsilavinimo - ją įsigyti galėtų asmuo, per 10 metų bent trejus metus užsiėmęs šia veikla, o specialus išsilavinimas nebebus įskaičiuojamas į ūkininkavimo stažą.

Be to, siūloma, kad bankai perimtą žemę galėtų parduoti ne per 3, o per 5 metus - taip jie galės neskubėti ir parduoti žemę per pigiai.

Siūloma nereikalauti ir papildomų dokumentų - kai pirkėjas turi pirmumo teisę įsigyti žemę, jam nebereikės papildomo leidimo, o sutuoktiniams bus išduodamas bendras leidimas įsigyti žemę.

Siekiant nestabdyti žemės konsolidacijos projektų, kai pertvarkomos privačios ir valstybinės žemės sklypų ribos bei tvirtinama žemės konsolidacijos sutartis, siūloma neriboti įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Nuostatos dėl didžiausio galimo įsigyti žemės ploto būtų netaikomos ir tada, kai žemės sklypų perleidimo sandoriai sudaromi tarpusavyje tarp susijusių asmenų.

Vyriausybė 2014 metų pabaigoje jau buvo pritarusi įstatymo pakeitimams, tačiau pernai kovą Seimas pataisas grąžino tobulinti.

2014 metų gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsienio bendrovės ir taip sužlugdys šalies žemės ūkį. Iki 2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.