„Seną asbestinį stogą ketiname keisti plieniniu. Girdėjome, kad toks stogas lengvai montuojamas, tad norėtume apsieiti be samdytų stogdengių, viską pasidaryti patys. Ką būtina žinoti pasirinkus plieninę stogo dangą?“ – klausia Darius.

Atsako skandinavų bendrovės „Ruukki“, gaminančios plienines stogo dangas, rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Šiuolaikiniai plieno lakštai yra tvirti, lengvi, lengvai apdorojami ir tvirtinami, tokiai dangai sumontuoti nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Atsižvelgiant į konkretaus stogo konfigūraciją, lakštai gamykloje pagaminami ir į statybvietę pristatomi tiksliai reikiamo ilgio. Įprastai individualaus namo stogo vieno šlaito ilgis neviršija 6–10 m, tad plieno lakštai vienas su kitu jungiami tik kraštais. Minimalus dangos jungčių skaičius užtikrina puikų stogo dangos sandarumą, bet geriausias stogo funkcionalumas, ilgalaikiškumas ir estetinė išvaizda pasiekiama, kai stogui pasirenkamos visos vieno gamintojo dalys: danga, kokybiški tvirtinimo sraigtai, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementai. Plieno lakštų spalvų, profilių raštų pasirinkimas yra labai didelis, tad sprendimą ras bet kurio architektūrinio stiliaus mėgėjas. Ilgametę patirtį turintys gamintojai taip ištobulino plieno lakštų polimerines dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis, joms nereikia specialios priežiūros metams bėgant, jos nekerpėja ir nesamanoja. Pasak M.Grigaliūno, profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Jei stogo nuolydis 14 laipsnių ar daugiau, galima laisvai rinktis čerpinio, trapecinio ar klasikinio užlankų profilio rašto plieninę dangą. Stogams, turintiems šiek tiek mažesnį nuolydžio kampą, bet ne mažesnį nei 11 laipsnių, galima rinktis trapecinius profiliuotus lakštus, o jei stogo nuolydis minimalus, bet ne mažesnis nei 7 laipsniai, galima rinktis tik itin sandarius, užlankų ar valcuojamus profilius. Beje, klasikiniai užlankų lakštai patrauklūs ir tuo, kad jų tvirtinimo sraigtai pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, o dedant kitą lakštą visiškai paslepiami po danga, iš išorės nematomi. Tad mažiau galimybių, kad ant tokio stogo užsilaikys lapai, spygliai ar kiti nešvarumai. Maksimalus nuolydžio kampas, taikomas plieninei stogo dangai, – neribojamas, neretai trapeciniai ar užlankų profiliai naudojami ir kaip sienų danga. Dengiant stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Jei pasirenkamas čerpinis profilis, tarpai tarp grebėstų centrų turi atitikti to profilio bangos ilgį. Labiausiai rinkoje paplitę 35 cm bangos ilgio profiliai, tad ir tarpai tarp grebėstų centrų turėtų būti 35 cm. Tačiau būna ir kitokių bangos ilgių čerpinių profilių, pavyzdžiui, 33 cm, 40 cm, tad didesnę profilių raštų pasirinkimo galimybę turės tie, kurie dangą rinksis šiek tiek anksčiau, dar prieš dėdami grebėstus. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmųjų dviejų grebėstų įrengimo vietas, matuojant nuo karnizo, o tada kitus montuoti pagal atitinkamą bangos ilgį. Jei pasirenkama klasikinė užlankų stogo danga, rekomenduojama rinktis platesnius grebėstus ir juos montuoti mažesniais atstumais, ypač vietose, kur žiemą gali susidaryti didesnės sniego sankaupos: prie karnizų, ties sniego užtvaromis. Kuo labiau įrengiant šią vietą taupoma, kuo didesni tarpai tarp grebėstų, tuo didesnė galimybė, kad užlankų danga susibanguos veikiama sniego svorio ar vaikščiojant stogdengiams. Jei pasirenkama trapecinių profiliuotų lakštų danga, reikalavimai, keliami grebėstams, – minimalūs, svarbiausia – kad gegnių grebėstų konstrukcija būtų tvirta. Bet kuriuo atveju, prieš imantis grebėstų montavimo darbų, pravartu peržiūrėti gamintojo pateikiamas montavimo instrukcijas. Jose pateikiami ir visi reikiami atstumai, montavimo eilės tvarka, ir rekomenduojami grebėstų matmenys.

Reikalavimai visų tipų stogams (taip pat ir šlaitiniams) įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Svarbu pabrėžti, kad jie taikomi tik naujai įrengiamiems arba rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams. Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams: jie turi būti atsparūs atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Užlipti ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garso izoliacijos savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų šilumos izoliacijos savybės turi atitikti kitų atitinkamų reglamentų reikalavimus. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs aplinkos poveikiui. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Šių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Specifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi, reikalavimai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą. Labiausiai jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvirtinimo prie pakloto nurodymais. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją.