Vakar prasidėjusi Kaziuko mugė sostinėje įgauna pagreitį. Čia ji šurmuliuos ir vilniečius bei miesto svečius įvairiais skanėstais bei rankdarbiais vilios visą savaitgalį. Šių metų naujovė – prekeiviai suskirstyti zonomis pagal parduodamas prekes: maisto, tekstilės, puodžių ir kitų. Minia žmonių būriuojasi prie specialiai šiai mugei skirtų monetų.

Kad tik nelytų

Jau nuo pat penktadienio ryto Vilniaus centre ir senamiestyje vyko intensyvus pasiruošimas mugei: prekybininkai statėsi palapines, dėliojo prekes, o susiruošę šildėsi rankose laikydami  karštos arbatos ar kavos puodelius ir viltingai dairėsi į praeivius. Vidurdienį mugės gatves jau užtvindė žmonės, Gedimino prospekte net tapo sudėtinga praeiti. Šventės gerbėjų neatbaidė nei kartkartėmis pakrapnojantis lietus, nei gana vėsus oras. „Svarbiausia, kad neįsilytų, tada ir nuotaika bus puiki“, – entuziastingai kalbėjo pintus krepšius pardavinėjantis Marius iš Vilniaus.

Papuošalais prekiaujanti Rima mugėje dalyvauja ketvirtus metus iš eilės. Ji iš patirties žino, kad jos laukia trys dienos juodo darbo. „Dalyvauti mugėje labai smagu, tačiau kartu ir labai sunku. Vakarais jaučiuosi nusivariusi nuo kojų, bet laiminga. Tikiuosi, taip bus ir šiemet“, – linksmai tauškėjo jauna mergina.

Kvapų mugė

Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Kiekvienais metais Kaziuko mugė modernėja. Šiemet joje atsirado zonos: maisto gaminių, puodžių, tekstilės ir pan. Vaikštant maisto gaminių zonose, nosį neišvengiamai kutena įvairiausi kvapai: rūkytų mėsos ir žuvies gaminių, garuojančios karštos arbatos ar punšo. Akis traukia įvairiais sūriais, saldumynais, kepiniais nukrauti prekystaliai. Vis dėlto daugiausia pirmųjų mugės lankytojų buriavosi prie riestainių, kurių mugėje parduodama pačių įvairiausių.

Vaikštant medžio gaminių zonoje sklinda šviežiai drožtų medinių rykų kvapas, kvepia pinti krepšiai. Keramikos zonoje girdėti indų ir įvairių keraminių aksesuarų žvangėjimas. Pardavėjai nusiteikę itin pakiliai ir linksmai, smalsuoliams noriai pasakoja istorijas apie savo gaminius. Tekstilės ir papuošalų zonose moterys aktyviai matuojasi rankines, skraistes, paltus, ilgiau stabteli ties papuošalų kūrėjais, įdėmiai veidrodyje stebėdamos savo atvaizdą su vienokiais ar kitokiais papuošalais.

Pauliaus Lileikio nuotr.

Renginių įvairovė

Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių. Daugiausia jų vyks šeštadienį. Arkikatedros aikštėje visą savaitgalį vyks koncertai ir įvairių meno kolektyvų pasirodymai: riteriai ir damos šoks viduramžių šokius, Baltijos cirko artistai rodys stulbinančius akrobatinius triukus, o jaunųjų mugės dalyvių lauks „Kaziuko vaikų pasaulis“, kur visas tris mugės dienas vyks edukaciniai žaidimai, pažintys su pasakų personažais, menų dirbtuvės, viduramžių mokyklėlė, triušių paroda ir daug kitų veiklų. Netoliese esančiame Bažnytinio paveldo muziejuje šeštadienį vyks edukacinė programa: išsprendus galvosūkius ir suradus muziejaus ekspozicijoje karūną, leliją ir kryžių, lankytojų lauks prizai ir staigmenos. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus organizuojamos ekskursijos šv. Kazimiero koplyčioje.

Vienas pagrindinių sekmadienio renginių – teatralizuotos eitynės nuo Lukiškių aikštės Gedimino prospektu į Rotušės aikštę. Taip pat Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Vaičiūnas sieks į rekordų knygą įrašyti naują – didžiausios Lietuvos klumpės rekordą. Jis tikisi, kad rekordą užfiksuoti pavyks sekmadienį. Be abejo, paskutinę mugės dieną vyks ir Kaziuko mugės uždarymas bei apdovanojimai.

Pauliaus Lileikio nuotr.

Ypatingos monetos

Šiemet Kaziuko mugėje pirmąkart įrengta Dizaino alėja, kurioje Lietuvos dizaineriai ir kūrėjai pristato naujausias savo kolekcijas. Arkikatedros prieigose prie Šventaragio ir Pilies gatvių sankryžos įkurtoje Dizaino alėjoje galima rasti lietuviškų prekės ženklų drabužių, rankų darbo aksesuarų, juvelyrikos ir namų interjero detalių.

Nuo pat penktadienio ryto didžiulio mugės lankytojų susidomėjimo sulaukė ir Lietuvos banko į apyvartą išleistos Kaziuko mugei įamžinti skirtos kolekcinės monetos: 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio bei 5 eurų spalvota sidabro moneta. Pusantroką už 2 eurus galima įsigyti ir pačioje Kaziuko mugėje –prie jų iš karto nusidriekė gana ilga žmonių eilė. Monetų reverse širdelės fone vaizduojama ryškiausia Kaziuko mugės atributika: verba, ąsotis, šaukštai, medinis arkliukas, gaidelis, riestainis, vežimo ratas. Monetas kūrė dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Pradėdamas monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“, Lietuvos bankas plečia išleidžiamų eurų monetų įvairovę ir siekia paskatinti daugiau žmonių domėtis kolekcionavimu. Planuojama, kad 2018 m. šią seriją pratęs monetos, skirtos Joninėms (Rasos šventei), o 2019 m. – Užgavėnėms.

Skaičiai

• Šiemet Kaziuko mugėje dalyvaus atstovai iš šešiolikos užsienio šalių.
• Kasmet mugė pritraukia apie kelis šimtus tūkstančių lankytojų.
• Kaziuko mugė sostinės gatvėmis tęsiasi 17 kilometrų.

Šiemet mugėje dalyvaus net 1600 dalyvių.