Spalio 1 dieną Katalonijos gyventojai referendumu nuspręs, ar ir toliau bus Ispanijos, ar naujos nepriklausomos Katalonijos valstybės piliečiai.

Skelbs respubliką

Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai žengė dar vieną žingsnį nepriklausomybės link: prieš savaitę koalicijos „Junts pel si“ („Kartu už“), kuri 2015 metais laimėjo Katalonijos parlamento rinkimus, atstovai parlamente įregistravo naują įstatymo projektą. Remiantis juo, dabartinė autonominė Ispanijos sritis būtų teisiškai pertvarkyta ir parengta pasiskelbti nepriklausoma respublika. Pasak Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ apžvalgininkų, iš esmės šiuo įstatymu siekiama pasirengti regiono atsiskyrimui nuo likusios Ispanijos po to, jeigu artėjančiame referendume dauguma katalonų pasisakytų už nepriklausomybę.

Šiame didelės apimties dokumente, sudarytame iš 89 straipsnių, numatyta, kad dabartinis Katalonijos vykdomosios valdžios organas – Generalitetas – perims visus dabartinius Ispanijos valdžios įgaliojimus šioje autonominėje srityje. Tarp jų bus ir mokesčių surinkimo administravimas, kurio seniai reikalauja nepriklausomybės šalininkai. Dabartinis Katalonijos Generaliteto prezidentas Carlesas Puigdemontas taptų laikinosios vyriausybės vadovu, o visi jam pavaldūs Generaliteto valdininkai automatiškai pradėtų eiti pareigas naujojoje Katalonijos administracijoje. 1978 metais priimta Ispanijos konstitucija Katalonijoje taptų paprastu įstatymu.

Dabartinis Katalonijos regiono Vyriausybės vadovas C.Puigdemontas netrukus gali tapti nepriklausomos Katalonijos laikinosios Vyriausybės premjeru. Scanpix nuotr.

Remiantis siūlomu įsatymo projektu, nepriklausoma Katalonija kontroliuotų savo sausumos, jūrų ir oro sienas, taip pat ir muitines. Katalonijoje numatyta įkurti Aukščiausiąjį Teismą. Vienas svarbiausių jo darbų būtų amnestuoti centrinės Ispanijos valdžios nubaustus separatistus, siekusius krašto nepriklausomybės. Teismas Madride jiems uždraudė kandidatuoti į renkamus politikų postus Katalonijos regione.

Perspėjimai iš Madrido

Referendumo išvakarėse įregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad nepriklausomos Katalonijos piliečiais bus laikomi visi Ispanijos piliečiai, iki 2016 m. gruodžio 31 d. įtraukti į rinkėjų sąrašus Katalonijos autonominės srities teritorijoje. Jie neprivalės atsisakyti Ispanijos pilietybės ir galės rinktis dvigubą Ispanijos ir Katalonijos pilietybę, rašo „Le Monde“. Tačiau kuo iš tikrųjų pasijus kataloniečiai, prabudę kitą rytą po referendumo, kol kas atsakyti sunku. Birželio mėnesį surengta apklausa atskleidė, kad 41,1 proc. jų pasisako už atsiskyrimą nuo Ispanijos, o 49,9 proc. tam nepritaria. Ši apklausa, surengta Katalonijos Vyriausybės lėšomis, Madrido buvo palaikyta nauja politine provokacija, dar labiau pakirtusia centrinės ir regiono valdžios tarpusavio santykius. Prieš savaitę Ispanijos vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido pareiškė, kad „neteisėtas referendumas“ Katalonijoje neįvyks, nes Ispanijos Vyriausybė imsis visų reikiamų priemonių, kad užkirstų jam kelią.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy viešai pareikalavo, kad Katalonijos separatistai atsisakytų savojo „atsiskyrimo plano“. Politikas dar kartą pakartojo, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasiryžusi „ginti nacionalinį suverenitetą ir konstituciją“, ir kad jis įsitikinęs, jog ginčuose dėl Ispanijos vientisumo privalo dalyvauti visi ispanai, o ne tik kataloniečiai.

Už Katalonijos nepriklausomybę agituoja ir piešiniai paplūdimiuose netoli Barselonos. Scanpix nuotr.

Du scenarijai

Ar tokie perspėjimai ir raginimai turės poveikį, paaiškės artimiausiomis dienomis, nes Katalonijos parlamente bus pradėtas svarstyti vadinamasis Referendumo įstatymas, kuris leistų surengti priešlaikinius rinkimus. Šis įstatymas turėtų būti priimtas šio mėnesio pradžioje, likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 11-osios, nacionalinės Katalonijos dienos. Šią šventę šiemet ketinama švęsti surengiant milžinišką Katalonijos nepriklausomybės šalininkų mitingą, kuris mobilizuotų artėjančio referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius.

Tai, kad įstatymas dėl referendumo Katalonijos parlamente bus priimtas, turbūt neverta abejoti, tačiau vis dar lieka neaišku, ar Madridui pavyks sustabdyti referendumo dėl nepriklausomybės paleidimo mechanizmą. Prieš kelis mėnesius Ispanijos spaudoje buvo pasirodę publikacijų apie tariamą slaptą Katalonijos valdžios veiksmų planą tuo atveju, jei Ispanijos Vyriausybė vienaip ar kitaip pamėgintų užkirsti kelią surengti referendumą. Neva plane numatyti du galimų veiksmų scenarijai. Pagal pirmąjį, jeigu per spalio 1 d. referendumą dauguma pasisakytų už nepriklausomybę, maždaug du mėnesius Katalonija gyventų pagal prieš savaitę regiono parlamentui svarstyti pateiktą „atsiskyrimo įstatymą“. Jis taptų savotiška Katalonijos laikinąja konstitucija, remiantis kuria parlamentas vykdytų naujos parlamentinės respublikos steigimo procesą.

Antrasis scenarijus numato galimą centrinės Ispanijos valdžios pasipriešinimą referendumui ir konkrečius veiksmus jam sužlugdyti. Tokiu atveju esą tereikės Katalonijos parlamento narių sprendimo, patvirtinančio, kad Ispanijos valdžia iš tikrųjų ėmėsi tokių priemonių, ir „laikinoji konstitucija“ įsigaliotų iškart. Kad ir kaip būtų, atsakymo į klausimą, ar Europoje atsiras, bent jau formaliai, nauja valstybė, liko laukti nedaug. Katalonams šis klausimas skambės taip: „Ar norite, kad Katalonija būtų nepriklausoma nuo Ispanijos valstybė?“. Į jį jie turės atsakyti mažiau nei po mėnesio.

Už Katalonijos nepriklausomybę agituoja ir piešiniai paplūdimiuose netoli Barselonos. Scanpix nuotr.