Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas trauks provinciją iš duobės?

Niūrios ekonomistų ir bankininkų prognozės, kad Lietuvoje vystymosi ir klestėjimo perspektyvą turi tik 2,5 miesto, siutina regionų verslininkus. Jų teigimu, mūsų šalyje sąmoningai nutylimas Briuselio raginimas investuoti į regionus, kad jie nevirstų nuskurdusiųjų rezervatais.

Vietoj pokalbio – skaidrės

„Dauguma mūsų garsiųjų ekonomistų, kurie Lietuvoje mato tik kelis didmiesčius, dirba bankuose ir žvelgia iš savo varpinės. Jie kitaip ir negali, nes atstovauja investuotojams, kuriems kažkada buvo suteiktos didelės mokesčių lengvatos. Ar investuotojai ištrauks Lietuvą iš duobės, kurioje esame atsidūrę, ar paskatins paskutinius darbingus gyventojus bėgti iš regionų?“ – provincijai mirties nuosprendį rašančiais ekspertais piktinosi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.

Verslininkai nusivylė ir naujos Vyriausybės, kurios programoje daug dėmesio skiriama regionų gaivinimui, atstovais. Prieš kurį laiką Rokiškyje apsilankiusiam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui šio krašto verslininkai išklojo savo problemas ir pateikė pasiūlymų, kaip padėti regionams.

„Mažėjant gyventojų mūsų krašto verslo apyvarta kasmet susitraukia 5–8 proc., stinga kvalifikuotų darbuotojų, o valstybė vis smarkiau įsuka represinį mechanizmą. Norėjome pasikalbėti su ministru, tačiau mums buvo pasiūlyta pažiūrėti skaidres. Kai išsakėme mums aktualias problemas, išgirdome atsakymą, kad tai ne Ūkio ministerijos veiklos ir įtakos sfera. Negi kitą kartą į svečius reikės kviestis visą Vyriausybę?“ – nusivylimo susitikimu neslėpė Rokiškio rajono verslininkų asociacijos, rajono tarybos narys Virginijus Gaučys.

Traukiasi bankai

Regionų smulkiojo verslo atstovai sako, kad iki alergijos yra prisotinti pažadų vykdyti regionų politiką, tačiau nuosekliai to nedarė nė viena valdžia. Beveik visus valdančiuosius vienijantis bruožas – vienadieniai ir galbūt kažkam naudingi sprendimai, o po mūsų nors ir tvanas...

„Regionai palikti Dievo valiai – gelbėjasi kas kaip sugeba, nes nėra valstybinės politikos. Štai Rokiškis kasmet netenka 800–1 000 žmonių, smulkusis verslas nutraukia veiklą, naujų paslaugų neatsiranda“, – liūdną vaizdą nupiešė Rokiškio verslo klubo prezidentas, UAB „Ivabaltė“ vadovas Irmantas Tarvydis.

Anot jo, iš Rokiškio jau traukiasi ir bankai – vienas visai uždarė skyrių, kitas paliko tik kelis darbuotojus. Bankininkai siūlo naudotis elektronine bankininkyste, tačiau tokiu būdu visų reikalų nesusitvarkysi. „Anksčiau mūsų įmonės klientai, ūkininkai, paskolos dokumentus susitvarkydavo per kelias dienas, o dabar tai užtrunka dvi savaites, nes žmonėms tenka važiuoti į Panevėžį. Netrukus gali būti priversti trauktis ir mažas parduotuvėles sunaikinę didieji prekybos centrai“, – sakė I.Tarvydis.

Irmantas Tarvydis

Tveria elektroninį gardą

Provincijos verslininkams ir kitiems gyventojams smogia grynųjų pinigų ribojimo tvarka. Bankininkų tveriamas elektroninis gardas daug kam nepatogus, tačiau mojuojant didžiosios kovos su korupcija kardais varžomas paprastų žmonių pasirinkimas ir, anot, verslininkų, smaugiamas smulkusis verslas.

„Grynųjų pinigų ribojimas palankus tik bankams, kurių apetito ir galios niekas nedrįsta pažaboti, o smulkiajam verslui pamažu dedamas kryžiukas. Visos Vyriausybės deklaruoja, kad rems šeimos verslą, gaivins regionus, tačiau elgiasi atvirkščiai. Bankininkai ir kiti finansinės galios atstovai puikiai išnaudoja politikų finansinį ir kitokį neišprusimą ir palenkia juos į savo pusę. Todėl ir tuštėja Lietuva, smulkieji verslininkai emigruoja arba papildo pašalpų gavėjų gretas“, – nusivylimo neslėpė vienas Rokiškio verslininkas.

Blokuoja sąskaitas 

Verslininkai skundėsi, kad jiems pamatą iš po kojų nuolat išmuša nesibaigiančios reformos ir mokesčių pokyčiai, kurie verčia eikvoti lėšas ir darbuotojų darbo laiką. „Valstybė į visus verslininkus žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius, todėl vis stiprina kontrolės aparatą. Nuo liepos 1 d. įmonės turės įdiegti išmaniąsias mokesčių skaičiavimo sistemas. Reikės naujų buhalterinių apskaitos programų, teks keisti kasos aparatus. Kai pirkome dabartinus, tikino, kad jie bus naudojami, kol subyrės. Taigi laukia nemažai išlaidų, kurios ne vieną smulkųjį verslininką gali ir pražudyti. Kol kas tylima, tačiau kai sukils Gariūnų turgus, bus daug triukšmo“, – smulkiojo verslo protestą prognozavo V.Gaučys.

Vis daugiau nerimo smulkiesiems verslininkams kelia mokesčių prievaizdų represinės priemonės. Anot jų, valstybė elgiasi kaip drakonas ir nesiskaito su žmonėmis. „Biudžetinės įstaigos su verslininkais neretai neatsiskaito po 3–4 mėnesius, o kartais ir pusmetį tenka laukti pinigų už prekes ar paslaugas. Bet jeigu verslininkas valstybei įsiskolina bent vieną eurą, po kelių dienų užblokuojamos sąskaitos. O atblokuojamos jos tik po 3 dienų. Kaip pavadinti tokį valstybės elgesį?“ – retoriškai klausė rokiškėnas.

Verslininkai bėdoja ir dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus. Bedarbių nemažai, tačiau priimti į darbą nėra ko. „Praradome dvi kartas, kurios nesimokė. Šie žmonės tinka tik papildomiems, paruošiamiesiems darbams. O jei kurį sumanesnį išmokai, suteiki patirties, neilgai trukus pabėga į didesnį miestą arba emigruoja. Jaunimas verslo nekuria, mūsų ir aplinkinių rajonų verslininkų amžiaus vidurkis perkopė 50 metų“, – aiškino V.Gaučys.

Beldžiasi į Vyriausybę

D.Matukienė nurašyti provincijos neskuba. „Problema nėra neišsprendžiama, dar ne vėlu atsisukti į regionus, kur sutelkta didžioji dalis smulkiojo verslo. Tik reikia priimti teisingus ilgalaikius sprendimus. Mes viską koncentruojame keliuose didmiesčiuose, o paskui garsiai rėkiame ir stebimės, kas darosi Kėdainiuose, Jonavoje ar Šilutėje. Tai mūsų politikos, kurią būtina keisti, pasekmė“, – teigė ji.

SVVT pirmininkė vylėsi, kad Vyriausybės programoje numatytos priemonės regionams gaivinti neliks pažadais, nes kito šanso gelbėti Lietuvą, kad joje neliktų 2,5 miesto, gali ir nebūti.

„Jeigu tie ekspertai ir analitikai, kurie nemato perspektyvos regionuose, būtų sąžiningi, pasakytų, kad Europos Komisija po 2020 metų paramą teiks būtent regionams. Aišku, jeigu iki to laiko ES nepradės stipriau byrėti“, – sakė D.Matukienė.

D.Matukienė

Anot jos, prieš keletą metų regionų gyventojų bendruomenių, verslo ir mokslininkų atstovai parengė programą, kaip Lietuvos provincijai išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties, kaip pritraukti jaunimą į regionus. Tačiau buvusi Vyriausybė tam liko abejinga. SVVT pirmininkė turi vilties, kad į pasiūlymus bus atsižvelgta dabar rengiant Socialinio verslo įstatymą.

„Bendruomenės turi vienytis ir gyvuoti ekonominiu pagrindu. Vietos gyventojai, verslas, savivalda turi glaudžiai bendradarbiauti, vieni kitiems padėti, įsiklausyti, į šį procesą būtinai turi būti įtrauktas ir mokslas. Modelis, kai bendruomenė gamina produktus, juos pati realizuoja vietos rinkoje ar net eksportuoja, padėjo ne vienai Vakarų Europos šaliai atsistoti ant kojų. Kodėl mums to nepabandžius? Jeigu valdžia ne teoriškai, bet praktiškai palaikys tokias iniciatyvas, regioninė plėtra turės pagrindą, o daugelis žmonių išvengs socialinio užribio“, – optimizmo nepraranda smulkiojo ir vidutinio verslo interesus valdžios kabinetuose ginanti moteris.

SVVT yra parengusi „Verslo laiptų“ projektą, kuriame numatyti pasiūlymai dėl mokesčių smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pasak pašnekovės, smulkiuosius smaugia darbo jėgos apmokestinimas, ypač „Sodros“ mokesčiai. „Dar viena kilpa smulkiajam verslui – įvairios rinkliavos, kurios nėra traktuojamos kaip mokesčiai. Tai didelis smulkiojo verslo žudymo įrankis, bet apie tai nekalbama, kai skaičiuojama mokesčių naštą verslininkams“, – pabrėžė D.Matukienė.

Meškerė savivaldai

 Virginijus Sinkevičius

Virginijus Sinkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Manau, kad „valstiečiai“ bus nuoseklūs ir dės pastangas, kad mūsų regionai išliktų ir galbūt kai kur net būtų plečiami. Seime įregistruotas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įstatymas, kurį priėmus bus suvienodintos sąlygas visoms LEZ. Pirmosios prie didžiųjų miestų įsikūrusios LEZ turi geresnes sąlygas, jas reikia pagerinti ir regionuose esančioms LEZ. Svarbu, kad regionuose būtų kuriamos darbo vietos ir jos būtų kuo geriau apmokamos.

Buvo pristabdyta kaimo paštų reforma, nes kai kur reikia įvertinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą. Nuolat diskutuojama, jog reikia stiprinti savivaldą, duoti savivaldybėms meškerę, kad jos būtų suinteresuotos kurti darbo vietas.

Dabar kartu su SVVT ruošiame „Verslo laiptų“ projektą, kuriame turi atsirasti priemonių, padedančių smulkiajam ir vidutiniam verslui augti. Galbūt po pusmečio jį galėsime pristatyti ir numatyti, kokia gali būti valstybės pagalba.

Rekomenduojami video