Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas slypi už naujos šiukšlių rinkliavos?

Neslūgsta žmonių pasipiktinimas dėl praėjusiais metais Lietuvoje įvesto dvinario komunalinių atliekų surinkimo mokesčio. Kai kuriose savivaldybėse apie trečdalis gyventojų ignoruoja sąskaitas, kuriose įtrauktas mokestis ne tik už realias atliekas, bet ir už turimų pastatų plotą. Atliekų tvarkytojai grasina nepaklusniuosius perduoti skolų išieškotojams.

Vadina lupikavimu

Visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui ilgai purenta dirva jau subrandino vaisius. Įsigaliojusią dvinarę šiukšlių rinkliavą gyventojai vadina paslėptu nekilnojamojo turto apmokestinimu. Daug kas iki šiol nesupranta, kodėl reikia mokėti ne už realų buityje susidarančių atliekų kiekį, bet už pastatų plotą.

Dažnas svarsto, kad tiesiogiai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, matyt, nedrįstama, nes augant socialinei atskirčiai jau darosi pavojinga be saiko lupti kailį nuo nuskurdintų gyventojų, todėl tikslo esą siekiama užuolankomis.

Savivaldybėms buvo suteikta galimybė skaičiuoti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ir nekilnojamojo turto plotą. Kadangi gyventojų neregėtu tempu mažėja, paprasčiau apmokestinti pagal pastatų plotą. Tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o gyventojai tokią rinkliavą vadina tiesiog lupikavimu.

Dėl naujo dvinario atliekų mokesčio žmonės triukšmavo ne viename rajone. Peticijas vietos valdžiai dėl išaugusių įkainių už komunalines atliekas rašė rokiškėnai, mitingavo Raseinių ir kitų rajonų gyventojai. Kai kur iš ūkininkų esą už nesamas šiukšles buvo reikalaujama susimokėti po 200–500 ar net tūkstantį eurų.

Delsia mokėti

Panevėžio rajone dvinarė atliekų rinkliava buvo įvesta nuo praėjusių metų spalio pradžios. Už paskutinį metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys iki gruodžio pabaigos už atliekas turėjo atsiskaityti jau pagal naują tvarką. Įpusėjus sausiui, apie trečdalis rajono gyventojų dar nebuvo apmokėję sąskaitų.

„Panevėžio regiono atliekų centras, išrašydamas sąskaitas, rėmėsi Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pamatėme, kad yra daugybė netikslumų, todėl žmonės pyksta, aiškinasi“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Kaip ir daugelio kitų šalies rajonų gyventojai, panevėžiečiai buvo priblokšti reikalavimo susimokėti atliekų mokestį ne tik už šiukšlių kiekį, bet už gyvenamųjų būstų plotą. Negana to, daug kas turėjo mokėti už pastatus, kuriuose niekas negyvena ir kuriuose nevykdoma jokia veikla. Atliekų tvarkytojai sąskaitas raitė net anapilin iškeliavusiems piliečiams. Mokėti už atliekų išvežimą reikalaujama ir tų, kurie akyse nėra matę atliekų vežėjų.

Eugenijus Lunskis

E.Lunskis pripažino, kad apie 10 proc. potencialių atliekų turėtojų dar neturi šiukšlių konteinerių. „Jie turi būti ne tik išdalyti, bet ir pažymėti mikroschemomis, kad sistemoje būtų fiksuojamas konteinerio pakėlimo faktas. Jeigu gyventojai, kurie neturi konteinerių ir kuriems nebuvo suteikta paslauga, gavo sąskaitą, jie neturi prievolės jos apmokėti. Panevėžio regiono atliekų centras turi tokius atvejus išsiaiškinti“, – sakė jis.

Nustatė normas

Panevėžio rajono savivaldybės taryba nustatė, kad pastovioji rinkliavos už atliekas dalis sudarys 60 proc. ir tai bus mokestis, apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto plotą. O kita dalis skaičiuojama pagal išvežamų konteinerių tūrį bei išvežimo dažnį ir gyventojų skaičių. Taigi, politikai mano, kad turintis daugiau gyvenamojo ploto žmogus daugiau sukaupia ir atliekų.

Panevėžio rajono gyventojams net nustatyta minimali šiukšlinimo norma. Vienas gyventojas per metus turi sukaupti ne mažiau kaip 8 (120 l) konteinerius šiukšlių.

„Galima ginčytis, ar mūsų pasirinktas variantas yra geras, bet ir viena, ir kita sistema turi ir privalumų, ir trūkumų. Remiantis atliekų tvarkytojų ir savivaldybės duomenimis apskaičiuota, kad išlaikyti atliekų tvarkymo sistemą per metus mūsų rajonui atsieina apie 700 tūkstančių eurų. Mūsų samdyti ekonomistai apskaičiavo ir vienam gyventojui minimalią šiukšlių susikaupimo per metus normą“, – aiškino E.Lunskis.

Našta vienišiems

Biržiečiams pastovioji atliekų surinkimo mokesčio dalis taip pat skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto plotą. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys sakė, kad gyventojai tam priešinasi, bet ne tiek stipriai.

„Kai kuriems šis mokestis padidėjo, bet yra tokių, kuriems jis sumažėjo. Manau, kad daugiausia piktinasi tie, kurie gana ištaigingomis mašinomis šiukšles veždavo į pamiškes ar miškelius. Pas mus tokių buvo“, – atkirto jis.

O kaip jaučiasi vieni individualiuose namuose likę senukai, nuogąstaujantys, kad dėl augsiančio atliekų surinkimo mokesčio bus iškraustyti į bendrabučių kambariukus? „Aišku, savaime gyvenamasis plotas nešiukšlina. Bet mūsų samdyti specialistai tokią sistemą rekomendavo, o taryba patvirtino. Ne mes patys dvinarę rinkliavą sugalvojome – viskas prasidėjo nuo Vyriausybės“, – teisinosi J.Jonušys ir pridūrė, kad išanalizavus situaciją atliekų rinkliavos mokestis gali būt sumažintas. Bet tokiu atveju šiukšlių vežėjams ir tvarkytojams gali tekti primokėti iš savivaldybės biudžeto.

Paslėptas mokestis

Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ prezidentas Antanas Kairys sakė, kad verslininkai šiuo metu analizuoja, kaip pasikeitė atliekų surinkimo apmokestinimas.

„Pas mus pastovioji dalis – abonentinis šiukšlių mokestis – už nekilnojamojo turto plotą siekia 70 proc., o kita dalis – už realų šiukšlių kiekį. Jeigu matysime, kad mums tokia tvarka netinka, prašysime pokyčių, bet pirma norime išanalizuoti. Kita vertus, nedaug ką savivaldybės gali pakeisti, nes dvinarė rinkliava nuleista iš viršaus“, – teigė verslininkas.

Anot jo, tokia dvinarė rinkliava gali būti paslėptas nekilnojamojo turto mokestis. Kita vertus, Pasvalio verslininkų asociacijos prezidentas pastebėjo, kad anksčiau atokiose vietose esančių individualių namų šeimininkai nežinia kur dėdavo atliekas. Todėl gerai, kad dabar atliekų mokestį turi mokėti visi.

Verslininkai baiminasi, kad regionuose mažėjant žmonių atliekų surinkimo infrastruktūros išlaikymo našta guls ant verslo įmonių pečių. „Valdžia nenorės erzinti gyventojų ir stipriai didinti mokestį už atliekų tvarkymą, todėl gali krauti mums“, – svarstė jis.

Mokės visi savininkai

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys sakė, kad didesnė dalis šiukšlių išvežimo ir tvarkymo paslaugas gaunančių rajonų gyventojų už jas atsiskaitė. „Su tais paslaugos gavėjais, kuriems iškilo nesusipratimų, aiškinamės, išrašome jiems naujas sąskaitas. Gali būti, kad dalis žmonių tų sąskaitų net nematė, nes yra emigravę. Kol kas tolerantiškai žiūrime, dar paraginsime, bet jeigu nesulauksime reakcijos, teks išieškoti skolą“, – perspėjo jis.

Anot G.Ulio, įvedus naują atliekų surinkimo mokestį šios prievolės niekas neišvengs, kaip buvo anksčiau. „Kai kurie gyventojai neturėjo konteinerių ir atliekas tvarkė kaip išmanė, o dabar visi privalo mokėti“, – pabrėžė jis.

Visuotinio šiukšlių mokesčio neišvengs ir tie, kurie nesukaupia atliekų, pavyzdžiui, ilgesniam laikui yra išvykę. Naujas sąskaitas gavo visi – ir tie, kurių šiukšles surinkdavo atliekų vežėjai, ir tie, kuriems ši paslauga nebuvo suteikta.

„Daugelis piktinasi ir nesupranta, už ką reikia mokėti. Šiukšlių esą niekas nevežė, o sąskaitą gavo. Iš tikrųjų šį mokestį turi mokėti visi pastatų savininkai. Tai nėra nekilnojamojo turto mokestis, pastovioji dvinarės rinkliavos dalis skirta atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti“, – aiškino Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.

Inicijuoja auditą

Praėjusių metų pabaigoje Aukštaitijos verslo sąjungą įsteigusios penkių rajonų verslininkų asociacijos ragina savivaldybes, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro dalininkes, inicijuoti atliekas tvarkančio centro auditą.

„Reikia pasidomėti, kaip vykdoma ūkinė veikla, kuo remiantis rajonams nustatytos atliekų surinkimo ir tvarkymo sumos. Pasvalio rajonui apskaičiuota suma – 579 tūkstančiai eurų, Rokiškio – regis, apie 800 tūkstančių eurų. Anksčiau buvo surenkamos kur kas mažesnės sumos“, – aiškumo nori Pasvalio verslininkų asociacijos prezidentas A.Kairys.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius pritaria, kad atliekų tvarkymo bendrovėje būtų atliktas nepriklausomas auditas. „Visame pasaulyje šiukšlių tvarkymas asocijuojasi su tam tikra neteisybe. Mums irgi reikia įvertinti, ar viskas daroma sąžiningai“, – sakė J.Jonušys.

Savivaldos rankose

d_krinickas_1

Dalius Krinickas, aplinkos viceministras

Mes nesiginčijame dėl to, kad nekilnojamasis turtas pats savaime nešiukšlina. Tačiau jame gyvenama arba vykdoma tam tikra veikla, taigi susidaro atliekų, už kurių tvarkymą reikia mokėti. Kuo tuomet dėtas ploto apmokestinimas? Savivaldybės galėjo pasirinkti apmokestinimo metodiką ne tik pagal pastatų plotą, bet ir pagal gyventojų skaičių, faktinį atliekų ir išvežamų konteinerių kiekį. Tai, žinoma, būtų tikslesnė metodika, bet ji ir sudėtingesnė.

Jeigu žmonės piktinosi, savivaldybėms teko keisti tvarką ir pasirinkti kitą atliekų apmokestinimo principą. Pavyzdžiui, taip atsitiko Klaipėdoje, kur apskaičiuojant atliekų rinkliavos mokestį pagal pastatų plotą verslo įmonėms susidarė dideli mokesčiai.

Savivaldybės yra atsakingos už atliekų rinkliavos dydį ir apskaičiavimo metodiką. Be jų žinios atliekų surinkimo įmonės įkainių nenustato.

Nesąžininga metodika

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Dvinaris mokestis už atliekas – praeitos Vyriausybės idėja. Kadangi girdime daug žmonių nusiskundimų, įkūrėme darbo grupę atliekų surinkimo ir tvarkymo problemoms spręsti. Išsiaiškinome, kad daugiau nei pusė savivaldybių yra įvedusios tvarką, pagal kurią pastovioji dvinario mokesčio dalis susieta su nekilnojamo turto plotu. Tai pats paprasčiausias būdas apmokestinti atliekų tvarkymą, bet tai nėra sąžininga gyventojų atžvilgiu. Juk yra daug ūkinių pastatų, sandėlių, kur nesusidaro šiukšlių, tačiau jų savininkai verčiami mokėti nemažus mokesčius.

Vyriausybei greičiausiai siūlysime keisti tokią metodiką ir panaikinti galimybę mokestį už atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuoti pagal pastatų plotą. Pastoviosios dvinarės rinkliavos dalis yra skirta atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti. Tačiau į tai neturėtų būti įtrauktos reprezentacinės ir kanceliarinės išlaidos, kurios didina sąskaitas gyventojams. Tai norime pakeisti.

E.Lunskis: „Jeigu gyventojai, kurie neturi konteinerių ir kuriems nebuvo suteikta paslauga, gavo sąskaitą, jie neturi prievolės jos apmokėti.“

Rekomenduojami video