Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas geriau: užsienio agronomai ar mūsiškiai?

Žemdirbiai nuolat sprendžia galvosūkį, kaip išsirinkti tinkamiausias veisles, sėklas, trąšas, augalų apsaugos ir kitokius produktus, kurių kasmet sparčiai daugėja. Čia jiems padeda konsultantai, tačiau kaip rasti tokį patarėją, kuris būtų nešališkas ir nepirštų atstovaujamos firmos produktų? Kai kurie ūkininkai jau ne vienus metus samdosi užsienio ekspertus. Ką jiems pataria vakariečiai?

Perka žinias

Žemės ūkio rinkoje konkurencija aštrėja, ūkininkams vis skaudžiau smogia gamtos stichijos, kalbama apie degraduojančio dirvožemio problemas, tad žemdirbiams tenka labai atidžiai skaičiuoti išlaidas ir pajamas, ieškoti efektyviausių ir aplinką tausojančių ūkininkavimo būdų.

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas, labiau žinomas kaip pačių ankstyviausių bulvių augintojas (jis kartu augina ir nemažai javų), kasmet į savo ūkį kviečia konsultantus iš Danijos ir Prancūzijos.

Rimantas Žebarauskas

Dar prieš keliolika metų jis pasiryžo pasinaudoti ES senbuvių valstybių augalininkystės ekspertų pagalba. Sumanymas davė teigiamų rezultatų, tad ūkininkas sutelkė kolegų bendraminčių grupelę ir kasmet po 2–3 kartus pasikviečia užsieniečius konsultantus apžiūrėti laukų.

„Dažniausiai atvažiuoja vienas agronomas iš Danijos, konsultuojamės ir su vienu prancūzu. Pirmiausia juos samdomės dėl to, kad jie suinteresuoti parduoti ne produktus, o savo žinias. Kitas dalykas – laukų bandymai, jų Prancūzijoje, Danijoje ir panašiose valstybėse vyksta labai daug, pas mus jų tiek nėra ir turbūt niekada nebus. Ten išbandoma daugiau veislių, produktų“,– aiškino R.Žebarauskas.

Mažiau naudoja chemikalų

Kėdainių rajono ūkininko teigimu, užsieniečių konsultacijos leidžia nemažai sutaupyti atsirenkant produktus ir juos naudojant minimaliais kiekiais. „Pagal jų rekomendacijas mažiau purškiu chemikalų, javų pasėliuose nenaudoju priedų – mikroelementų, vitaminų, o derlius gaunu tokius, kaip ir aplinkiniai ūkininkai“, – teigė jis.

Augalininkystės ūkio savininkas pabrėžė, kad, samdydamas užsieniečius, jokiu būdu nenori sumenkinti vietos agronomų žinių. „Iš dalies tai mūsų ūkininkų problema, kad jie neįvertina agronomo rekomendacijos. Jeigu specialistas pasako, kad reikia purkšti šiandien, taip ir reikia daryti, o ne atidėti rytdienai ar dar vėliau. Tad mūsų agronomai apsidrausdami rekomenduoja maksimalias normas, nes ūkininkas reikiamą produktą gali panaudoti po savaitės. Jeigu patartų naudoti minimalias normas ir jos neduotų laukiamo efekto, pasipiltų priekaištai“, – aiškino ūkininkas ir pridūrė, kad užsieniečiai ekspertai atvykę pasako, ką reikia daryti „čia ir dabar“, ir ko reikės, jeigu tai bus daroma po 10 dienų.

Be to, ekspertai supažindina su naujovėmis, pateikia nepriklausomos kompanijos atliktų veislių tyrimų rezultatus ir kt.

Išklauso kelių patarėjų

Kitas Kėdainių rajono daržininkas ir javų augintojas Saulius Dambrauskas taip pat priklauso tai ūkininkų grupelei, kuri samdosi užsienio konsultantus. „Šio reikalo iniciatorius ir koordinatorius – Rimantas. Norėjome išgirsti nepriklausomų ekspertų nuomonę, kad be reikalo nešvaistytume lėšų ir nenaudotume per daug chemikalų ar kitų produktų, Be to, užsienyje daugiau visokių bandymų ir tyrimų atliekama, tad ir patirties daugiau sukaupiama“, – pasirinkimo motyvus vardijo jis.

Saulius Dambrauskas

Ūkininkas tikino, kad neatsisako ir Lietuvos agronomų patarimų, su jais visą laiką bendradarbiauja. „Aišku, kad yra ir mūsų šalyje agronomų, kurie protingai pataria, bet viena galva gerai, o dvi – dar geriau. Dar remiuosi ir savo žiniomis iš daugiametės praktikos priimdamas sprendimus, kaip ir ką naudoti. Juk nė vienas konsultantas neprisiima atsakomybės, tik pataria, o mes rizikuojame lėšomis. Kasmet situacija vis kitokia, nes gamta pateikia visokių staigmenų. Štai šiemet nupurškėme pasėlius, o nereikėjo. Negali numatyti, kad bus sausra, derlius sunyks ir investicijos neatsipirks“, – apie sunkėjančias ūkininkavimo sąlygas kalbėjo S.Dambrauskas.

Konsultacijos atsiperka

Anot jo, užsieniečių ekspertų patarimai kainuoja nepigiai, tačiau jie atsiperka. „Vadovaudamiesi jų rekomendacijomis gerokai mažiau naudojame chemikalų, o trąšų normas panašias siūlo ir vietos agronomai, nors tarp mūsiškių yra tokių, kurie rekomenduoja dideles trąšų normas. Užsienio konsultantai atsargiau vertina visokias naujoves. Pas mus siūloma daugybė priedų, kurių nauda abejotina. Kai paprašai tyrimų, siūlytojai tyli. Ir maisto papildais mūsų rinka perpildyta, tik ar jų visų reikia? Jeigu suvalgei lašinių, saldainių nesinori ir nereikia, nes jų nauda minimali. Tas pat taikoma ir augalams“, – palygino javų ir daržovių augintojas.

S.Dambrauskas pabrėžė, kad užsieniečių agronomų patarimų prašo dėl javų, o svogūnų auginimo subtilybes padeda perprasti sėklų pardavėjai. Jie patys atsiveža konsultantus, kurie teikia rekomendacijas augintojams.

Komerciniai agronomai

Tarp užsienio konsultantų patarimus perkančių ūkininkų yra ir dar vienas kėdainiškis – Aušrys Macijauskas. „Negali pasikliauti komerciniais agronomais, nes jų tikslas – parduoti produktus. Rinkoje labai daug įvairių produktų, sunku atskirti grūdus nuo pelų. Mums reikia nešališkų patarėjų, todėl kooperuojamės ir samdome. Aišku, tokios konsultacijos nepigios, bet užtat gauname nepriklausomą vertinimą. Yra įvairių modelių, galima pasisamdyti vienkartinei konsultacijai, gali būti metinis mokestis“, – aiškino jis.

Javų augintojas vertina ekspertų patarimus, nes jie tiesiai šviesiai pasako, kokių produktų neverta naudoti, nes laukiamo efekto nebus. „Tie specialistai – didelių konsultavimo tarnybų, kurios atlieka nepriklausomus bandymus ir tyrimus, atstovai. Ir mums tokių reikėtų. Pas mus tuo užsiimti galėtų Žemdirbystės institutas, kuris atlieka bandymus ir tyrimus, tačiau šie mokslininkai konsultuoti į laukus nevažiuoja. Tos grandies Lietuvoje stinga. Apskritai mūsų taikomasis žemės ūkio mokslas – podukros vietoje, jam skiriamas finansavimas labai menkas“, – problemas vardijo ūkininkas.

Investuoja į ekspertus

Vakarų šalyse ūkininkai nemažai investuoja į nepriklausomų ekspertų konsultacijas. A.Macijauskas pasakojo, kaip elgiasi vienas Prancūzijos ūkininkų kooperatyvas. Jis samdo net 52 agronomus, kuriems moka geras algas. Kiekvienas agronomas turi po keliasdešimt ūkininkų ir kasdien važinėja jų konsultuoti. Taigi jie gauna nešališkas rekomendacijas.

„Jie šypsojosi, kai mes papasakojome, kokias trąšas naudojame. Sakė, kad tokios tręšimo mados pas juos buvo peršamos prieš keliasdešimt metų. Kai padarė nepriklausomus tyrimus, paaiškėjo, kad nieko gero toks tręšimas neduoda“, – teigė su prancūzais bendravęs ūkininkas.

Vietiniai – ne prastesni

Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius

Pas mus ūkininkus konsultuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Bet ir mums tenka teikti rekomendacijas ūkininkams, ir tai darome labai noriai savo renginių metų. Taip pat ūkininkai atvažiuoja pas mus konsultuotis, atsiveža pasėlių pavyzdžius naujai ligai ar kenkėjams nustatyti, prašo patarimų kitais klausimais. Dažnai sulaukiame skambučių, kokią veislę pasirinkti ir kt. Žinoma, augintojai gali užsisakyti ir išsamų auginimo technologijos pritaikymą, tręšimo planus, dirvožemio tyrimus ir pan.

Mūsų biudžetas nėra toks didelis, kad mokslininkai važinėtų į laukus pas ūkininkus. Bet rajonuose yra žemės ūkio konsultantai, jeigu jie ko nesugeba išspręsti, kreipiasi į mokslininkus.

Manau, kad ūkininkai kartais mano, jog ekspertas iš užsienio jau automatiškai yra geresnis. Siūlyčiau išbandyti ir mūsų specialistus. Be to, linkėčiau pagalvoti, kad nemokama paslauga, kokios jie norėtų, dažnai nebūna pati geriausia išeitis. Bet jeigu ūkininkai pasiruošę investuoti į naujas žinias, galima pasirinkti pačius geriausius ekspertus vietoje. Reikia jų aktyviai ieškoti ir tartis dėl paslaugos.

Skirtingi poreikiai

Giedrė Butkienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Paslaugų klientams padalinio vadovė

Pastaruoju metu pas mus padaugėjo agronomų, priėmėme naujų darbuotojų dėl augančio poreikio. Praktiškai beveik visuose rajonuose turime po agronomą, jeigu kokiame biure jo nėra, konsultuoja kito rajono agronomas.

Reikėtų pabrėžti, kad ūkininkų poreikiai labai skirtingi, galbūt kai kam reikia specializuotos konsultacijos, kiti nori pritaikyti užsienio šalių patirtį, todėl ir samdo užsieniečius.

Mes priklausome Tarptautinei žemės ūkio konsultavimo tarnybų asociacijai, bendraujame su kitais nariais. Anot jų, ne viena tokia įstaiga visų klientų neaprėpia, nes jų poreikiai labai skirtingi.

Lietuvoje ūkiai skiriasi ir pagal dydį, ir pagal ūkininkų pasiruošimą, jų išsilavinimą. Be to, jie taiko skirtingas technologijas ir įrangą. Tai ir nulemia jų pasirinkimą. Vieni kreipiasi tiesiai į mokslininkus, kiti ieško tarptautinės patirties, bet nemažą dalį ūkininkų tenkina vietinių specialistų konsultacijos.

Mūsų tarnybos viena pagrindinių vertybių – profesionalumas ir nešališkumas. Tai ir vertina mūsų

Rekomenduojami video