Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas apmulkino paukštininkus?

Europos Komisija po ilgų nesutarimų pagaliau leido paukštininkams iš šalies biudžeto išmokėti 20 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija drąsiai paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio nukentėjusios paukštienos ir kiaušinių sektoriaus įmonės jau gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Tačiau paukštynų atstovai tvirtina, kad taisyklės sudarkytos ir iš paramos lieka tik trupiniai. Jie ragina klerkus taisyti klaidas.

Skubėdami suklydo?

Tris mėnesius paramos laukę paukštininkai liko it musę kandę. Pasak jų, žadėtoji parama – kol kas tik miražas. Nuo karantino pradžios užsidarius sienoms pusę pagamintos paukštienos eksportuojančiuose paukštynuose ėmė kauptis nerealizuota produkcija, krito paukštienos kainos. Tačiau paukštininkai broilerių augintojams nemažino supirkimo kainų, tikėdamiesi, kad gaus kompensacijas. Taip ir buvo sutarta su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siunčiant paramos schemą derinti Europos Komisijai (EK), kuri turėjo palaiminti iš šalies biudžeto paukštininkams numatytus 20 mln. eurų (paukštienos sektoriaus įmonėms numatoma skirti 12 mln. eurų, o kiaušinių gamintojams – 8 mln. eurų). Dabar palaiminimas gautas, tačiau, pasak paukštininkų atstovų, suderintos tokios taisyklės, kad parama bus beveik nepasiekiama.

„Tie numatyti 20 mln. eurų nepasiekiami, gal tik apie kokį milijoną eurų paukštynai galėtų gauti. Paskutiniu momentu, matyt, per klaidą ar per skubėjimą suderinta taip, kad ta parama apima tik labai nedidelę dėl koronaviruso patirtų nuostolių dalį. Prašome Žemės ūkio ministerijos ir ji, regis, yra pasiryžusi dar kartą bandyti derinti su Europos Komisija pataisytas taisykles, kad paukštininkai galėtų realiai pasinaudoti Vyriausybės skirta parama“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.

Vytautas Tėvelis

Prisiėmė nuostolius

Paukštininkų atstovas aiškino, kad prieš 3 mėnesius, kai į Briuselį buvo siunčiamos paramos taisyklės, buvo sutarta, jog paukštynai nemažins supirkimo kainų broilerių augintojams, o už tai gaus valstybės paramą. „Iš tikrųjų skerdyklos nemažino supirkimo kainų, paukštynai prisiėmė nuostolius, sumažino darbuotojams atlyginimus, kai kam atidėjo mokėjimus, nes tikėjosi paramos, kuri buvo pažadėta. Tokios sąlygos buvo taisyklėse. Dabar formulės tokios, kad paramos beveik nelieka. Įmonės atsidūrė sunkioje padėtyje, jos patiria milijoninius nuostolius“, – konstatavo V.Tėvelis.

Kritinėje situacijoje atsidūrusiems paukštininkams numatyta ir valstybės vadinamoji de minimis pagalba – 3,5 mln. eurų. Ji įskaičiuota į tuos 20 mln. eurų. Pagal de minimis pagalbą pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimančios įmonės gali gauti iki 20 tūkst. eurų, o perdirbimo įmonės – iki 200 tūkst. eurų. „Esant dabartiniams nuostoliams, tai menkos sumos“, – tvirtino LPA vadovas.

Jautė trukdžius

Tris mėnesius laukiama EK patvirtinimo ir galop galimi tik paramos trupiniai. Po tokių rezultatų paukštininkai jau garsiai svarsto, ar prisidengus koronaviruso aplinkybėmis nenorima sužlugdyti Lietuvos paukštienos sektoriaus, kuris 50 proc. produkcijos eksportuoja.

V.Tėvelis neslėpė, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis buvo ne kartą prasitaręs, jog derinant paramos taisykles EK esą buvo jaučiami trukdžiai. „Kai vyko pirminis derinimas, buvo sukurtos normalios taisyklės. Jos žadėjo realią paramą nuostoliams padengti. Ir ministras sakė, kad iš pradžių atrodė, jog viskas bus gerai. Visi buvo nusiteikę optimistiškai, bet paskui kas savaitę iš Briuselio ateidavo kažkokie, mūsų akimis, antraeiliai užklausimai. Paskui kokių dviejų savaičių tyla. Ir taip tris mėnesius vyko toks neaiškus tampymasis su Europos Komisija“, – tvirtino paukštininkų atstovas.

Gal tų užkulisinių lobistų ranka jaučiama ir paskutiniame paramos taisyklių variante, kuris paukštininkams žada „mizerį“? „Tikrai negalėčiau to nei patvirtinti, nei paneigti. Gal Žemės ūkio ministerijos žmonės skubėdami tiesiog suklydo?“ – atsargiai svarstė V.Tėvelis.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovas Karolis Anužis Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) pripažino, kad derinant paramos taisykles EK buvo jaučiama, kaip kaišomi pagaliai į ratus. „Ne kartą atrodė, kad jau viskas bus gerai, bet koks nors teisininkas pamato kitaip ir viskas vėl prasideda iš naujo“, – sakė jis.

Ragino paskubėti

Dar iki ilgai vilkinto Briuselio leidimo skirti paukštininkams paramą KRK nariai ragino ŽŪM ir Vyriausybę elgtis ryžtingiau, ginant šalies paukštininkystės sektorių, į kurį taikosi Lenkijos gamintojai. „Mūsų akyse žlunga gamyba, o mes negalime savo biudžeto lėšomis paremti gamintojų. Yra grėsmė, kad bus uždaryta Kaišiadorių paukštyno skerdykla – be darbo liktų apie tūkstantis darbuotojų. Palyginti su Lenkijos paukštienos gamybos mastais, mes esame maži, bet vis tiek kažkam akmenukas batuose. Gal čia kokie nešvarūs dalykai? Pinigai yra, jie mūsų, bet negalime padėti. Nepateisinama tik stebėti, kaip griūva sektorius“, – karščiavosi KRK pirmininkas Andriejus Stančikas.

KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius antrino, kad paukštininkystės sektorius – ryškus eksporto lyderis, kuriam dabar skubiai reikia pagalbos, taip pat ir paukščių augintojams. Juos sužlugdžius, jų vietą užims Lenkijos augintojai ir gamintojai.

Įžvelgia žlugdymą

Liepos 22 d. nuotoliniame KRK posėdyje dalyvavęs kasdien augančius nuostolius skaičiuojančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas sakė, kad jeigu per artimiausiais savaites įmonių nepasieks valstybės parama, darbuotojai gali pratrūkti streikuoti.

Jis rodė pirštu į kaimynus lenkus, kurie nedelsdami padeda savo gamintojams. „Kiek žinau, nedideles paramas smulkiesiems ūkininkams lenkai išdalijo per savaitę. Vienas lenkas sakė, kad jų valdžia pirmiau išmoka pinigus, paskui derina su Europos Komisija. Nežinau, kaip jie ten po to išsisuka per visas institucijas, bet turite žinoti, kaip viskas vyksta ir su kuo mes konkuruojame“, – teigė paukštynų vadovas.

D.Gudačiauskas ragino įvertinti ir tai, kaip lenkai sprendė problemas dėl sunkumų eksporto rinkose. „Lenkai daug eksportuoja, bet iš karto išsprendė problemą – devalvavo valiutą ir pasiekė 10 proc. pranašumą prieš visus. O tie 10 proc. – tris kartus daugiau nei paukštininkystės sektoriaus pelno marža gerais laikais. Tad jiems paramos net nereikėjo. Nyderlandai susitvarkė per vidaus rinką, kurią jie gina, – ten kilogramas filė kainuoja ne 2,99 eurų, už tiek mes šiandien parduodame ir tai yra žemiau savikainos, o 11 eurų“, – palygino jis.

Paukštynų vadovas neslėpė, kad po tokio stumdymosi EK derinant paramos taisykles susidarė įspūdis, jog pasinaudojus tokia situacija Lietuvos paukštininkystė yra žlugdoma. „Pagrindinis Europos Komisijos argumentas – kad mes neiškreiptume konkurencijos Europos Sąjungoje. Kaip gali maždaug 130 tūkst. t gamyba iškreipti konkurenciją, kai lenkai gamina 3 mln. tonų? Be to, mums gi kompensuotų tik už praeitus mėnesius, tad kaip mes galime iškreipti konkurenciją? Tai visiška nesąmonė ir akivaizdus mūsų žlugdymas“, – konstatavo D.Gudačiauskas.

Ministerija nepaaiškina

„Valstiečių laikraštis“ teiravosi ŽŪM, apie kokias padarytas klaidas kalba paukštynai, ar bus bandoma taisyti taisykles ir persiderėti su EK? ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius atsiuntė aptakų raštišką atsakymą, kuriame nėra paaiškinimų, kas ir kaip apmulkino paukštininkus.

„Valstybės pagalbos priemonė įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir patyrusioms nuostolių dėl COVID-19, 2020 m. gegužės 28 d. buvo pateikta notifikuoti Europos Komisijai. Dėl šios pagalbos priemonės suderinimo vyko aktyvus dialogas su Komisija ir buvo teikiami pagrindimai. Atsižvelgiant į Komisijos siūlymus, buvo surastas kompromisas ir patikslintas taisyklių projektas. Šių metų liepos 29 d. gautas Komisijos sprendimas dėl šios pagalbos priemonės ir patvirtintos paramos taisyklės. Ministerija įdėjo daug pastangų, kad gautų Komisijos pritarimą ir paukštienos sektorių kaip galima greičiau pasiektų skirtos paramos lėšos“, – formaliai atsimušė ŽŪM atstovai.

Dar pasiteiravus, ar bus bandoma taisykles taisyti ir persiderėti su EK, ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus atstovai atsakė, kad iš paukštynų tokio prašymo negavo.

Privers užsidaryti

Sigitas Petkevičius, broilerių augintojas

Labai laukiame, kad paukštynus pasiektų parama. Jie su mumis atsiskaito, tačiau negauna žadėtų pinigų. Nors dėl koronaviruso ir karantino paukštynams sunku, jie mums nesumažino broilerių supirkimo kainų, sąžiningai laikėsi įsipareigojimų, visą riziką ir nuostolius prisiėmė patys. Mes jiems neturime jokių pretenzijų, bet bėda ta, kad jų nepasiekia valstybės pagalba, o paukštynus slegia dideli nuostoliai. Iš mūsų jie dar perka pirmojo ketvirčio kainomis, nors rinkoje kaina nukrito, sandėliuose jie turi daug užšaldytos mėsos. Jeigu paramą gautų, tada ir toliau laikytųsi įsipareigojimų, bet jeigu negaus, bus labai blogai. Be paramos perpus mažintų supirkimo kainą arba iš viso negalėtų pirkti iš mūsų. Kiek girdėjau kalbant, Žemės ūkio ministerija turbūt bus padariusi klaidą, regis, ne tuos duomenis išsiuntė EK ar pan.

Per metus Kaišiadorių paukštynui parduodame apie 4000 t mėsos, įdarbinta 18 darbuotojų. Jeigu paukštynai nesulauks pagalbos ir numuš supirkimo kainas, mes busime priversti stabdyti gamybą ir siųsti žmones į Užimtumo tarnybą. Mes taip pat turime įsipareigojimų bankams, įgyvendinome investicinius projektus, tad prašysime atidėjimų. Ir viskas dėl biurokratinių kliūčių. Biurokratija – didžiausia mūsų bėda, tai – liūnas, kuris tempia žemyn.

 

Rekomenduojami video