Pirmieji diabetą medicinos papirusuose du tūkstančius metų prieš mūsų erą aprašė egiptiečiai. Šiai paslaptingai ligai pavadinimą suteikė Senovės Graikijos vaistininkai, o štai didysis Hipokratas šią ligą nustatinėjo, ragaudamas šlapimą. Net senovės kinai žinojo, kad šlapimas susirgus šia liga tampa saldus, todėl sugalvojo originalų būdą, kaip tikrinti jo saldumą padedant musėms ir vapsvoms. Jei šios tupia ant dubenėlio su šlapimu, vadinasi, šlapimas saldus, o pacientas serga.

Gyvenimo būdas

79-erių Jonui Kalvaičiui, prieš penkiolika metų pradėjusiam keistai sirguliuoti ir jausti silpnumą, nė į galvą neatėjo, kad jo bėdos susijusios su cukralige. Gyvenimas vyriškiui nebuvo lengvas – teko ir statybose Sibire padirbėti, ir jūroje paplaukioti, vadovauti savo statybos bendrovei. Sveikata niekada nesiskundęs Jonas poliklinikos slenkstį peržengė svaigstančia galva. „Buvau dručkis, mėgau gerai užkirsti, maniau, kad vyrui jėgos duoda maistas, tačiau ir po valgymo nepagerėdavo, – negalavimų požymius prisiminė jis. – Kraujo tyrimas parodė, kad gliukozės kiekis kraujyje padidėjo, taip man buvo diagnozuotas 2 laipsnio diabetas. Tiesa, insulino neskyrė, tik tablečių.“

Diagnozė sukrėtė Joną. Pradėjęs domėtis liga, suprato, kad turi koreguoti mitybą, atsikratyti antsvorio. Valingam vyriškiui pavyko nugalėti saldumynų trauką, jis atsisakė krakmolo turinčių produktų, baltų miltų, bulvių. „Atsisveikinau ir su alkoholiu, tiesą sakant, gana lengvai, nes paveikė draugo pavyzdys. Šis, susirgęs diabetu, to padaryti nesugebėjo ir šiandien – jau kapuose“, – prisipažino vyriškis. Tiesa, kartais Jonas leidžia sau pasmaližiauti produktais, kurie, retai vartojami, nesukelia didelių bėdų. Daugiau problemų Jonas turėjo dėl valgymo režimo nesilaikymo, todėl nesistemingas maitinimasis iš karto primena apie tai padidėjusiu cukraus kiekiu. Tai supratęs, pensininkas sutvarkė režimą. „Tai tapo gyvenimo būdu, todėl dabar jau nėra sunku su tuo susitaikyti. Supranti, kad kitaip nebus, o jei nepasisysi taisyklių, gali blogai baigtis. Kas rytą matuoju cukraus kiekį. Kai jis padidėja, susiimu ir stengiuosi numušti, kol kas pavyksta be insulino“, – atviravo jis.

Dar vienas dalykas, kuris jam padeda kovoti su liga, judėjimas ir fizinis krūvis, kurio vengti nereikia. „Atvirkščiai, pradėjęs saikingai sportuoti, pajutau palengvėjimą ir jėgų antplūdį. Tai padeda“, – prisipažino Jonas. Šiandien jis aktyvus, gyvenimu besidžiaugiantis pensininkas, kelių visuomeninių judėjimų narys ir dalyvis.

Liūdnos pasekmės

Lietuvoje diabetas kamuoja kas dvidešimtą šalies gyventoją. Kasmet nuo šios ligos ir jos komplikacijų šalyje miršta per 3 200 žmonių – apie 10 per dieną. Tačiau skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – tiek pat diabeto atvejų nediagnozuota, nes sergantieji antrojo tipo diabetu dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl liga nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus komplikacijoms. Tada gydymas būna brangus ir ne visada efektyvus.

Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, cukrinis diabetas pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį: „Lietuvoje per pastaruosius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus, tačiau šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realios situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota, – pasakojo jis. – Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų Lietuvoje gali būti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas.“

Nekontroliuojamo diabeto pasekmės labai liūdnos: dėl komplikacijų ilgainiui gali išsivystyti aklumas, inkstų nepakankamumas, nervų pažeidimai. Dėl išsivysčiusios gangrenos gali net tekti amputuoti galūnę. Be to, diabetas pažeidžia kraujagysles, todėl labai padidėja infarkto, insulto ir ankstyvos mirties tikimybė, greičiau vystosi aterosklerozė.

Nepakankama insulino gamyba

„Cukriniu diabetu, arba cukralige, susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose, – ligą apibūdino gydytoja endokrinologė Reda Davainytė. – Pagrindinis diabeto gydymo tikslas – stengtis palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Kuo jis geriau reguliuojamas, tuo vėliau prasideda diabeto komplikacijos, o kai kurių iš jų galima net išvengti.“

Gydytoja pripažino, kad neretas į šią ligą žvelgia gan atsainiai. „Tokį požiūrį lemia tai, kad diabetas plačiai paplitęs tarp vyresnių žmonių, be to, ilgą laiką liga nesukelia jokių simptomų. Net esant aukštai gliukozės koncentracijai kraujyje, ligoniai jaučiasi neblogai ir ilgainiui pradeda manyti, kad diabetas nėra jau toks pavojingas. Tačiau nekontroliuojama liga kelia didelę grėsmę sveikatai“, – dėstė ji.

Saldumynai nedraudžiami

Cukrinį diabetą tinkamai kontroliuojant, komplikacijų pasitaiko retai. Todėl, susirgus diabetu, labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą, reguliariai mankštintis ir vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.

Į klausimą, ar tai storulių liga, gydytoja atsakė: „Iš tiesų turintys antsvorio pilvo srityje rizikuoja susirgti šia liga. Todėl 80 proc. antrojo tipo diabeto atvejų galima būtų išvengti palaikant normalų svorį, keičiant mitybą ir daugiau mankštinantis. Tačiau kaltinti vien antsvorį būtų pernelyg paprasta, nes yra ir normalaus svorio žmonių, sergančių diabetu, beje, ne visi storuliai suserga. Ir ne cukraus ar saldumynų valgymas lemia šios ligos atsiradimą.“

Tačiau, endokrinologės teigimu, su šia liga galima gyventi ir net nereikia drastiškai atsisakyti angliavandenių ar krakmolingų produktų. Racioną rekomenduojama sudaryti, kad su maistu pacientas gautų visų reikiamų medžiagų, po to svarbu stebėti cukraus kiekį kraujyje, kad neištiktų hipoglikemija ar hiperglikemija. Apie pusę raciono turi sudaryti angliavandeniai. Be jų cukraus lygis kraujyje ima šokinėti, todėl gali atsirasti komplikacijų. „Reikia stengtis daugiau vartoti produktų, kuriuose yra sudėtingųjų angliavandenių (bulvių, kietųjų kviečių makaronų, košių, duonos)“, – pasakojo gydytoja. – Sergantiesiems saldumynai nedraudžiami, tačiau būtina sekti ir kontroliuoti vartojamų angliavandenių kiekį, kuriame yra ir cukraus. Taip pat reikėtų riboti gyvūninių riebalų vartojimą. „Tinkama mityba – viena pagrindinių diabeto gydymo dalių, o diabetikams iš esmės reikia laikytis to paties mitybos plano, kaip ir kiekvienam iš mūsų: mažai riebaus maisto, riboti druskos ir cukraus kiekiai, patiekalai, kurių pagrindas – nesmulkintų grūdų produktai, daržovės ir vaisiai.“

Pasak R.Davainytės, nėra natūralių priemonių diabetui gydyti. Pačios natūraliausios diabeto gydymo priemonės – taisyklinga mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas. Tai padeda mažinti gliukozės kiekį kraujyje, taip pat mažinti svorį ir gerinti savijautą.

Diabetas pagydomas?

Antrojo tipo diabetas gali būti pagydomas ir be vaistų. 1995 m. JAV „Taikomosios psichologijos žurnale“ išspausdinti tyrimai parodė, kad, sureguliavus mitybą ir pradėjus sportuoti, pusei tyrime dalyvavusių žmonių antrojo tipo diabeto simptomai visiškai išnyko per tris savaites. Visai neseniai tai patvirtino ir britų mokslininkai, ištyrę, kad dėl antsvorio sumažėjimo pilvo srityje antrojo laipsnio diabeto simptomai išnyksta.

Boksas

Diabeto rizikos veiksniai

Amžius. Pirmoji sergamumo antrojo tipo diabetu banga ateina po 40 metų. Pikas – 65-erių ir vyresni žmonės.

Antsvoris. Kūno masės indeksas yra didesnis nei 25 kg/m2.

Hipertenzija. Antsvoris, hipertenzija ir diabetas – neišskiriama trijulė.

Paveldimumas. Gydytojai teigia, kad antrojo tipo diabetu linkę sirgti vienos šeimos skirtingų kartų žmonės, tačiau tam įtakos turi ne tik genetiniai ypatumai, bet ir išoriniai veiksniai (persivalgymas, pasyvus gyvenimo būdas).

Cukrinio diabeto simptomai:

stiprus troškulys,

dažnas šlapinimasis,

niežulys,

svorio kritimas,

nuovargis, silpnumas,

susilpnėjęs, susiliejęs regėjimas.