Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karinis plutonis ant politinio lošimo stalo

Sustiprėjęs šaltojo karo vėjas tapo dar žvarbesnis: Rusija pareiškė stabdanti karinės paskirties plutonio utililizavimą.

Įšaldė sutartį

Po dar labiau pašlijusių Vašingtono ir Maskvos santykių dėl Kremliaus veiksmų Sirijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė stabdantis dvišalės JAV ir Rusijos Federacijos sutarties dėl karinės paskirties plutonio (239), naudojamo branduoliniuose ginkluose, vykdymą. Jis apkaltino Jungtinių Valstijų administraciją nesilaikant šios 2000 m. pasirašytos sutarties ir tolesnį rusiško plutonio utilizavimą susiejo su nieko bendra su branduoliniu nusiginklavimu neturinčiomis politinėmis sąlygomis. Rusijos vadovas, be kita ko, reikalauja, kad JAV atšauktų vadinamąjį S.Magnickio įstatymą ir Rusijai taikomas Amerikos sankcijas.

Pagal prieš 16 metų JAV ir Rusijos pasirašytą karinės paskirties plutonio utilizavimo sutartį abi šalys įsipareigojo visiškai utilizuoti ne mažiau nei po 34 t branduolinių užtaisų gamybai tinkamo plutonio. Sutartyje buvo nurodyti galimi visiško jo perdirbimo būdai, užkertantys kelią  bandymams ateityje vėl jo pasigaminti iš utilizacijos produktų. Abi šalys įsipareigojo iki 2007 m. gruodžio 30 dienos pastatyti karinės paskirties plutoniui utilizuoti būtinus pramoninius objektus. Pagal sutarties sąlygas JAV įsipareigojo teikti techninę ir finansinę paramą Rusijai vykdant ginklinio plutonio perdirbimo programą, kuri buvo įvertinta maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių.

Pasak apžvalgininkų, karinės paskirties plutonio utilizavimo sutartis buvo reikalinga abiem šalims, nes prieš 16 metų ir JAV, ir Rusija intensyviai mažino strateginę ginkluotę, vykdydamos jau pasirašytus tarpvalstybinius susitarimus (SGA-1, SGA-2, SGA-3). Be to, galiojo ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai, tarp jų ir dėl taktinių branduolinių ginklų likvidavimo. Mažinant branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų ir kitų paleidimo įrenginių skaičių, iškilo perteklinio karinės paskirties plutonio problema.

JAV ir Rusijos atstovai derybose susitarė jį utilizuoti paverčiant atominėms jėgainėms tinkamu branduoliniu kuru ar kitaip jį perdirbti, kad jau nebetiktų naudoti branduoliniuose užtaisuose, ir palaidoti branduolinių atliekų kapinynuose.

Grįžo bumerangu

Vydydama šią sutartį Rusija Železnogorsko mieste, Krasnojarsko srityje, pastatė branduolinio kuro  gamyklą. Joje gaminamas vadinamasis mišrus radioaktyvaus oksido branduolinis kuras (MOX), tinkamas naudoti Belojarsko atominės elektrinės Sverdlovsko srityje specializuotame reaktoriuje.

Taigi, Rusija pasinaudojo galimybe utilizuojant kovinį plutonį tenkinti savo branduolinės energijos pramonės poreikius. O JAV susidūrė su rimta problema. Ilgainiui paaiškėjo, kad plutonio perdirbimas į MOX yra kur kas brangesnis, nei rodė pirminiai skaičiavimai, be to, jo pritaikymas JAV naudojamiems branduoliniams reaktoriams dėl technologinių priežasčių buvo pripažintas neracionalia branduolinės energijos raidos kryptimi.

Tokio 99,9 proc. grynumo plutonio kiekio pakanka vienam branduolinės bombos koviniam užtaisui pagaminti. Scanpix nuotr.

Dėl šių priežasčių prezidento Baracko Obamos administracija nusprendė utilizuojamą plutonį sumaišyti su tam tikromis medžiagomis, kad jis nebetiktų naudoti branduoliniuose ginkluose, ir palaidoti požeminėse atominių atliekų saugyklose. Rusija buvo prieš tokį utilizacijos metodą, nes jis esą negarantavo, kad utilizuoto plutonio ateityje nebus įmanoma perdirbti į ginklams tinkamą formą. Tačiau JAV dėl to oficialiai nesikreipė į Maskvą, ir ši gavo dingstį prireikus pasinaudoti tokiu argumentu. Šių metų balandį V.Putinas apkaltino Amerikos administraciją, kad ši nevykdo savo įsipareigojimų dėl plutonio perdirbimo.

Ekspertų teigimu, formaliai Maskva turi pagrindą tvirtinti, kad jei JAV nori atsisakyti utilizuoti kovinį plutonį perdirbdama jį į branduolinį kurą, būtina pakeisti sutartį dėl jo utilizavimo. Tačiau iš tikrųjų rusai puikiai žino, kad utilizuojantys plutonį kitu būdu amerikiečiai tikrai negalės kada nors vėl ištraukti jo likučius iš saugyklų ir pabandyti pritaikyti koviniams užtaisams.

Ir JAV, ir Rusija turi ir taip pernelyg daug kariuomenės arsenaluose laikomų paruoštų branduolinių užtaisų. Amerikiečiai paprasčiausiai nusprendė elgtis pragmatiškai: atsikratyti perteklinio plutonio ne tokiu brangiu būdu. Pašlijus dvišaliams santykiams su Rusija, toks B.Obamos bandymas sutaupyti grįžo politiniu bumerangu.

Bloga nuojauta

Amerikiečių ekspertų teigimu, V.Putinas smarkiai klysta manydamas, kad, stabdydamas sutarties dėl kovinio plutonio utilizavimo vykdymą, gali įbauginti JAV. Būtent tokiais žodžiais šią naujieną pakomentavo įtakingas JAV Kongreso tarptautinių reikalų komiteto narys demokratas Elliotas L.Engelis. Jo kolega respublikonas Edas Royce'as šia proga apkaltino B.Obamos administraciją dėl to, kad tušti perspėjimai Rusijai tik dar labiau stiprina V.Putino įsitikinimą, kad jo niekas net nebandys stabdyti.

Tai, kad šios sutarties vykdymas pačiai Rusijai yra ne mažiau svarbus nei Amerikai, tvirtina ir kai kurie rusų ekspertai. Antai nepriklausomas analitikas, Jungtinių Tautų nusiginklavimo problemų  instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, tyrimų projekto „Rusijos branduolinės pajėgos“ vadovas Pavelas Podvigas sako, kad kariniu požiūriu V.Putino sprendimas neturi jokios reikšmės.

„Ar Rusijoje bus tos 34 tonos plutonio, ar nebus, bendram skiliųjų medžiagų kiekiui branduoliniuose arsenaluose tai neturės jokio poveikio. Tuo labiau kad V.Putino įsake buvo nurodyta, jog šis plutonis nebus panaudotas karinėms reikmėms“, – sakė analitikas. Jis pridūrė nesuprantantis, kodėl JAV turėtų rūpėti, kad Rusija nenutrauktų šios sutarties. „Sunku įsivaizduoti, kad Jungtinės Valstijos nuspręstų iškeisti tolesnį šios sutarties vykdymą iš Rusijos pusės į V.Putino pateiktas politines sąlygas“, – svarstė P.Podvigas, pridurdamas, kad jos nerealistinės.

Apžvalgininkų manymu, šiuo žingsniu Kremlius siekia dar labiau pabrėžti savo politinių bei karinių pozicijų tvirtumą ir padidinti statymus nervų kare su Vašingtonu. Nerimą kelia tai, kad po amerikiečių atsisakymo bendradarbiauti su rusais Sirijoje gerokai išaugo ir tiesioginio abiejų valstybių karinio konflikto, kurio eskalacija galėtų peraugti į branduolinį karą, tikimybė.

V.Putino įsakas dėl karinės paskirties plutonio utilizavimo sutarties sustabdymo iš esmės padėjo tašką JAV ir Rusijos bendradarbiavimo branduolinių medžiagų ir kovinių užtaisų mažinimo srityje.  2013 m. buvo nutraukta vadinamoji S.Nunno–R.Luggaro programa, pagal kurią Rusijai ir kitoms branduoliniu ginklu disponavusioms posovietinėms respublikoms buvo suteikta daugiau nei 8,7 mlrd. dolerių parama branduolinių, cheminių ir kitų masinio naikinimo ginklų likvidavimo programoms.

2014 m. buvo sustabdytas Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimas saugaus karinės paskirties branduolinių medžiagų laikymo srityje. 2015 m. Rusija atsisakė dalyvauti Vašingtone surengtoje konferencijoje, skirtoje šiai problemai nagrinėti. Kas toliau, spėlioja Vakarų žiniasklaida: 1987 m. pasirašytos sutarties dėl vidutinio nuotolio raketų likvidavimo denonsavimas, o gal planuojamas Rusijos pasitraukimas iš 2010 m. sudarytos puolamosios branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties (SGA-3)?

Nejau žingsnis po žingsnio pradedama griauti visa branduolinių ginklų ribojimo ir neplatinimo sistema? Atrodo neįtikėtina, bet, regis, tiesiog mūsų akyse nyksta pasaulinės saugumo sistemos, dėl kurios šaltojo karo dešimtmečiais vis dėlto sugebėjo susitarti tuometiniai JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai, pamatai. O tai negali nekelti blogos nuojautos.

 

 

Rekomenduojami video