Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karinis biudžetas be kontrolės?

Prieš dvejus metus pagrindinės šalies partijos pasirašė susitarimą 2020-aisiais krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Vėliau šį tikslą dar paankstinome dvejais metais. „Valstiečių laikraštis“ nusprendė panagrinėti, kaip efektyviai Krašto apsaugos ministerija (KAM) leidžia pinigus ir kaip ketinama kontroliuoti jų panaudojimą.

Būtina kontrolė

Daugelis NATO narių su nuostaba stebi pagal gyvenimo lygį ES atsilikusios Lietuvos spurtą ir ketinimus per kelerius metus tapti viena drausmingiausių Aljanso narių. Skaičiuokime. Šįmet šalies gynybai numatyta skirti 575 mln. eurų (1,48 proc. BVP), 2017-aisiais – su 725 mln. eurų biudžetu šoktelėsime iki 1,77 proc. BVP.

Taigi labai tikėtina, kad po dar vienos papildomos injekcijos 2018-aisiais krašto apsaugai atseikėsime beveik 900 mln. eurų ir pasieksime įsipareigotą ribą. Ar KAM vadovams neapsisuks galvos nuo užgriūvančių pinigų lavinos? Ar atlaikys kontrolės varžtai?

„Ką tik grįžau iš NATO generalinės asamblėjos, kurioje buvo svarstoma ir ši problema, buvo priimta ir deklaracija. Visos šalys didina finansavimą, todėl Aljanso vadovai asamblėjoje priminė, kad svarbu griežtai kontroliuoti, ar pinigai efektyviai ir tikslingai panaudojami“, –įspūdžiais dalijosi buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė.

Pinigai – ne vien gynybai

Gal mūsų abejonės neturi pagrindo? 2004–2006 m. KAM vadovavęs parlamentaras Gediminas Kirkilas tikino, kad krašto apsaugos sistemoje įdiegta pati geriausia kontrolės sistema, tačiau pripažino, kad ir jo vadovavimo laikais būta prašymų panaudoti lėšas ne tik šalies gynybai.

„Paramos prašydavo organizacijos, susijusios su patriotinės literatūros leidyba, dėl partizanų įamžinimo, tačiau prašymų, susijusių su, pavyzdžiui, socialine parama, neprisimenu“, – kalbėjo G.Kirkilas.

O kaip yra dabar? „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, šįmet KAM ketina skirti 89 tūkst. eurų Vilniuje liepą įvyksiančiam Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimui. Kaip šis renginys padės stiprinti valstybės gynybą?

Į šį „Valstiečių laikraščio“ klausimą KAM atsakė, kad tradiciškai šį renginį finansuoja viena iš ministerijų, o KAM tai daro jau antrą kartą. Atsakyme, be kita ko, rašoma: „Visais laikais lietuvių vienybė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje buvo nepalaužiamas ginklas net ir didžiausiam agresoriui.“

2016 m. gegužės 23 d. krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtinta 40 finansuojamų asociacijų. Į akis krenta 7 800 eurų suma, skirta šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, programai. Šiems žmonėms valstybės parama būtina, tačiau kodėl juos remia, tarkime, ne Socialinės apsaugos ir darbo ar Sveikatos ministerijos, o KAM?

Atsakyme „Valstiečių laikraščiui“ rašoma: „Programa „Lietuvos praeitis ir ateitis: kurčiųjų piliečių ugdymas“ siekiama supažindinti su savanoryste Krašto apsaugos savanorių pajėgose, taip pat ir galimybe kurtiesiems savanoriauti.“ Ar įtikina šis argumentas?

Abejotinos išlaidos

Pasidomėjome informacija apie KAM pirkimus, nustatytus laimėtojus, ketinamas sudaryti ir sudarytas sutartis. 2014-ųjų duomenys pralėkė pro akis, o štai 2015-aisiais vaizdas pradėjo keistis. Gal esame priekabūs, tačiau mums užkliuvo 2015 m. vasarį KAM sudaryta sutartis su bendrove „Floravitas“, kuriai KAM sumokėjo net 11 874 eurus už gedulo vainikus. KAM mums atsakė, kad tiek lėšų prireikė organizuojant istorinių datų paminėjimą.

Pastebėjome, kad 2015 m. padaugėjo sutarčių su maitinimo įstaigomis. Dažniausiai KAM naudojosi prabangaus viešbučių ir restoranų tinklo „Centrum“ paslaugomis. Jo maitinimo paslaugų KAM prireikė bene kiekvieną mėnesį ir ne po vieną kartą. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkritį šiai bendrovei už aštuonias paslaugas KAM sumokėjo per 4 tūkst. eurų. O juk tokio pobūdžio sutartys dar buvo sudarytos su „Pramogų pilimi“, „Pontem“, „Astorija Hotel“, „Vilniaus Narutis“, „Gurmanų virtuvė“ ir kt.

Pasak KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento vedėjos Astos Galdikaitės, taip nutiko todėl, kad 2015 m. Lietuvoje su oficialiais vizitais lankėsi NATO politinė ir karinė vadovybė, NATO vadaviečių vadai ir juos lydinčios delegacijos ir kt. Tokių renginių metu įvairiose maitinimo įstaigose ir restoranuose aukštų svečių viešnagių Lietuvoje proga buvo surengti protokoliniai priėmimai.

Mūsų akys užkliuvo už bendrovės „Forzacas“ ministerijai surengtų koncertų už 19 316 eurų. Paaiškėjo, kad tiek kainavo krašto apsaugos sistemos bendruomenei ir jos draugams 2015 m. lapkritį surengti į Lietuvą atvykusio Jungtinės Karalystės kariuomenės Karališkosios divizijos orkestro koncertai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Brangokai.

Nesmagiai atrodo ir ministerijos sutartis su viešąja įmone „Septynios natos“ dėl suvenyrinių prekių už 10 490 eurų. Kaip mums pranešė KAM, tiek kainavo pieštukai, asmeniniai treniruokliai, skirti mankštai nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, išgyvenimo apyrankės bei daugiafunkciai šalikai. Sunkiais laikais suvenyrams galima pataupyti.

Kaip KAM pasirinko bendroves? Dažniausiai paaiškinama, kad sutartis laimėjusio dalyvio pasirinkimo priežastis – vienintelis tiekėjas, o pirkimo būdas pasirinktas atlikus apklausą.

Neigiama patirtis

Jei tiek pinigėlių skiriama smulkiems reikalams, tai gal negailima ir stambiems? Liūdnos patirties jau turi NATO aljansui priklausančios Slovėnija ir Kroatija. Abi šalys dar 2007 m. siekė modernizuoti savo šarvuočių pajėgas. Ir abiejų šalių teisėsauga nustatė, kad su pirkimais susiję aukšti pareigūnai buvo susivilioję stambių užsakymų besitikinčių gamintojų gundymais pasipelnyti mainais už palankumą.

Abi šalys, ketinusios pirkti Suomijos gaminamų šarvuočių „Patria“, nudegė. Slovėnija pasirašė sutartį už 275 mln., o Kroatija – už 112 mln. eurų. Dėl kaltinimų korupcija buvo nuteistas buvęs Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa bei keli aukšti kariuomenės pareigūnai. Dėl šio sandorio korupcijos šešėlis krito ant buvusio Kroatijos prezidento Stjepano Mesičiaus bei ministro pirmininko Franjo Greguričiaus, o Suomijoje atsistatydino „Patria Oyj“ prezidentas Jorma Wiitakorpi.

Istorija nutyli, ar Lietuvoje užfiksuota atvejų, kai pirkimuose dalyvaujantys karininkai ar ministerijos valdininkai buvo įtarti dėl poveikio. „Jei pareigūnai susitinka su suinteresuotais asmenimis ir tokio susitikimo nedeklaruoja, jie iš karto atleidžiami iš tarnybos“, – tikino G.Kirkilas, tačiau negalėjo pasakyti, ar tokių atvejų buvo.

Milijonai už šarvuočius

Politikai vieni kitus kaltina ir kelia įvairias versijas dėl 2015 m. pabaigoje viešumą pasiekusių KAM ketinimų už 550 mln. eurų pirkti 84 JAV gaminamus šarvuočius „Stryker“. Lietuvoje apie tai visuomenė sužinojo tik JAV žiniasklaidai paskelbus JAV Gynybos, saugumo ir bendradarbiavimo agentūros informaciją.

Karinės technikos žinovas Audrius Bačiulis pirmasis kritika užpylė KAM ketinimus. Ekspertai patvirtino, kad „Stryker“ šarvuočiai tėra pėstininkų pervežimo, bet ne kovos mašinos, o Lietuva skelbė norinti pirkti mašinas, kurios galėtų mūšyje dalyvauti kartu su tankais.

Paradoksalu, kad net Lietuvoje dislokuoti JAV kariškiai patarė pirkti ne amerikiečių, o vokiečių pagamintas karines mašinas. Tada krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pakeitė nuomonę ir Lietuva nusprendė įsigyti kur kas aukštesnės kokybės vokiečių gamybos šarvuočius „Boxer“. O jei būtume įsigiję beverčių „Stryker“ už pusę milijardo eurų? „Būta svarstymų, kad ministrą galimai bandė paveikti norėjusios užsidirbti verslo struktūros, tačiau labai laiku suveikė visuomenės kontrolė ir tuoj pat sureagavo prezidentė“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Visuomenė privalo žinoti

Akivaizdu, kad NATO vadovų raginimas griežčiau kontroliuoti pirkimus paskelbtas tinkamiausiu metu, tarsi būtų skirtas karinę techniką atnaujinančiai Lietuvai. Taigi kas taisytina KAM kontrolės sistemoje? Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM patikimumu niekas neabejoja, tačiau būtina ir KAM nepavaldi kontrolės sistema. Šiuo metu KAM išlaidas dar kontroliuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Audito komitetai bei Valstybės kontrolė. Ar pakankamai?

„Nekaltinu NSGK kolegų, tačiau matau, kad jie šia problema taip giliai, kaip reikėtų, nelabai ir domisi. Tačiau taip negalės būti ateityje. Turėsime visuomenei duoti patikimą ataskaitą, paaiškinti, kodėl vienam ar kitam pirkiniui išleidžiama būtent tiek pinigų“, – aiškino R.Juknevičienė.

Svarbiausi sprendimai dėl karinės technikos pirkimo priimami už uždarų durų, tai – valstybės paslaptis, visuomenės kontrolei nepasiekiama teritorija. Nenorėjęs viešumo vienas mūsų pakalbintas ekspertas sakė, kad pirmiausia būtinas kitoks NSGK požiūris ir daugiau dėmesio skirti jau dabar itin svarbiai prievolei – parlamentinei krašto apsaugos sistemos kontrolei, kad būtų pareikalauta atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą.

Trūksta žinių

Artūras Paulauskas, NSGK pirmininkas

Didžiąją mūsų komiteto darbų dalį sudaro įstatymų rengimas, tobulinimas, todėl kontrolei lieka ne tiek daug laiko, kiek norėtume. Tobulinti tikrai yra ką. Viena vertus, kiekvieną kadenciją komiteto sudėtis keičiasi, būna, kad nauji parlamentarai apie kai kuriuos dalykus čia pirmą kartą ir sužino, taigi negalime tikėtis, kad jie iš karto galės užsiimti visaverte kontrole.

Kita vertus, mes gauname KAM ataskaitas, tačiau iš tos informacijos ne visada galime padaryti išvadas, nes mums trūksta specifinių žinių. Todėl nusprendėme į pagalbą pasitelkti šios srities žinovus – atsargos karininkus, pavyzdžiui, iš neseniai susikūrusios Pulkininkų asociacijos. Smulkesnius KAM pirkimus galėtų aktyviau tikrinti Valstybės kontrolė, tačiau ji nepastebėjo, kad KAM lėšomis bus remiamas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas ar skiriama socialinė parama. Tokiai paramai nepritariu.

FAKTAI

Pasaulinės išlaidos gynybai 2014 m. buvo 1,8 trln. JAV dolerių ir atitiko maždaug 2,3 proc. pasaulinio BVP.

Stokholmo tarptautinės taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, pagal išlaidas gynybai JAV išlieka absoliuti lyderė. 2015 m. jos siekė 740 mlrd. dolerių.

SIPRI ekspertai atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys ir Lenkija nuo 2015 m. tapo lyderėmis Europoje pagal finansavimo krašto apsaugai didinimą. Tačiau kol kas 2 proc. BVP krašto apsaugai iš NATO šalių skyrė tik Estija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Tikimasi, kad artimiausiais metais prie jų prisijungs Lenkija ir Lietuva.

Oficialiai Rusijos karinės išlaidos – 5 proc. BVP, t. y. apie 70 mlrd. dolerių, tačiau manoma, kad iš tikrųjų jos yra gerokai didesnės.

Rekomenduojami video