Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kanapės – alternatyva ūkiams

Kėdainiuose šiemet iškilusi pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla jau ruošiasi startui bei didina pluoštinių kanapių augintojų gretas. Šiemet šios kultūros plotai buvo beveik 1 500 hektarų didesni nei pernai. Be to, vis daugiau ūkininkų savuose ūkiuose planuoja žemę apsėti kanapėmis, tačiau nuogąstauja, jog vienos kanapių perdirbimo įmonės Lietuvoje bus per mažai.

Atsirado perdirbimas

Šiemet Lietuvos ūkiai pluoštines kanapes augino beveik 4 tūkst. hektarų plote. Praėjusiais metais pluoštinės kanapės buvo auginamos tik 2,5 tūkst. hektarų plote. Didžiausi pluoštinių kanapių plotai šiemet buvo Šakių, Jonavos, Panevėžio rajonuose. Toks susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis siejamas su trūkstamos grandies – perdirbimo – atsiradimu.

Mat ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbimo gamykla – UAB „Borela“ Kauno rajone jau veikia daugiau kaip metus. Per mėnesį ji vidutiniškai pagamina 40–50 tonų produkcijos, kuri realizuojama ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir JAV, Australijoje, Japonijoje. Siekdama užsitikrinti reikalingus žaliavos kiekius, bendrovė yra sudariusi sutartis su ekologiniais ūkiais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Šiemet Kėdainiuose baigiamas statyti ir modernus kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas. Jis pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti ateinančių metų pradžioje. Pasak UAB „Natūralus pluoštas“ generalinio direktoriaus Raimondo Petreikio, investavus apie 8 mln. eurų įmonėje per metus ketinama pagaminti apie 10 tūkst. tonų kanapių pluošto. „Fabrike gims trijų tipų produkcija – kanapių pluoštas, spaliai ir biokuro granulės. Nors fabrikas dar nepradėjo veiklos, produkcijos pavyzdžių laukia jau apie 100 potencialių pirkėjų“, – pasakojo R.Petreikis.

Ūkininkas N.Riauba: „Kėdainiuose kuriasi kanapių pluošto perdirbimo įmonė, tačiau mes nežinome, ar juos domins suvalkiečių žaliava.“

Žaliavą naujai įmonei jau šiemet augino 32 šalies ūkiai, kuriuose kanapės bujojo 1 350 ha plote. Šią kultūrą auginantiems žemdirbiams, kurie žaliavą tieks Kėdainių kanapių stiebelių apdorojimo fabrikui, yra pasiūlytas bendradarbiavimo modelis. Pagal jį augintojai yra aprūpinami trąšomis, sulaukia konsultacijų visose auginimo stadijose, vėliau derlių pati įmonė nupjauna, pasirūpina logistika ir superka. Mat pluoštinės kanapės – nauja verslo šaka, todėl ūkininkai dar neturi specializuotos technikos.

Perdirbėjai žemdirbius aprūpina ir kanapių sėklomis – neseniai išvestos ir užregistruotos kanapių veislės „Austa SK“, pasižyminčios aukštu žaliavos pluoštingumu.

Išbandė pats

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kėdainių rajono pirmininko Virmanto Ivanausko nuomone, visada yra gerai, kai rajone pastatoma nauja įmonė, o žemdirbiams atsiranda kažkokia alternatyva renkantis augalus. „Aš ir pats įsitraukiau į kanapių auginimą. Šiemet pirmus metus savo ūkyje auginau pluoštines kanapes. Kai pirmi metai, tai buvo sudėtinga. Bet tam buvo rimtų priežasčių – tiek dėl sausros, matyt, tiek gal dėl pačios technologijos. Bet pavyko. Ne viskas vyko taip, kaip tikėjomės, bet pradžia dar visai nebloga“, – vertindamas savo ūkyje išaugintas kanapes tikino V.Ivanauskas.

Jo nuomone, Kėdainių krašte kanapių augintojų tikrai daugės, nes bus kam parduoti pluoštą, mat ne be reikalo verslininkai stato fabriką. V.Ivanauskas pripažino, kad šios kultūros auginimą kėdainiškiai ūkininkai sieja būtent su naujuoju fabriku. Plačiau panaudoti kanapes dar nespėjo pagalvoti. Pirmiausia reikia įgusti jas išauginti.

„Augintojui yra ypatingesnių reikalavimų, patikra didesnė, negu paprastų kultūrų. O šiaip turbūt nieko sudėtingo nebus“, – sakė LŪS Kėdainių rajono vadovas.

Kėdainiuose baigiamas statyti modernus kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas.

Laukia kvietimo

Kanapių šiaudelių perdirbimo fabrikas Kėdainiuose domina ir Suvalkijos krašto kanapių augintojus, tik šie dar gana atsargiai stebi, laukia, gal fabriko savininkai ir juos pakvies prisijungti.

„Kėdainiuose kuriasi kanapių pluošto perdirbimo įmonė, tačiau mes nežinome, ar juos domins suvalkiečių žaliava“, – pakalbintas sakė Sasnavos seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkas Nerijus Riauba, savame ūkyje auginantis vienintelę kultūrą – kanapes.

Nerijaus pastebėjimu, Kėdainių kraštas turi savo kanapių augintojus, su kuriais perdirbėjai sudarę sutartis kanapių pluoštui užauginti. „O mes dirbame su savo metodika, su savo žaliava. Mes su Kėdainiuose besikuriančiais perdirbėjais kol kas nieko bendro neturime. Kiek girdėjau, jie nori, kad žemdirbiai augintų tam tikros veislės kanapes, ir tik iš tokių augintojų pirks žaliavą. Mums tokios sąlygos yra nelabai tinkamos“, – atviravo ūkininkas N.Riauba.

Derliumi nesiskundžia

Šiemetis kanapių sėklų derlius N.Riaubos ūkyje jau parduotas, vėlyvą rudenį laukuose buvo belikę tik kanapių šiaudeliai. Šie, anot augintojo, iki pavasario turi atsiklojėti. Kam šiuos parduos, Nerijus dar nežino, nes artimiausia stiebų perdirbimo įmonė yra Latvijoje. Taip toli vežti neapsimoka. Tačiau pluoštas puikiausiai galėtų būti panaudojamas statybose – tai ir blokelių gamybai, iš jų suvejamos itin stiprios virvės, daromi tinklai, baldai.

Sakydamas, kad jau visas derlius parduotas, ūkininkas pabrėžė, kad kanapių sėklų poreikis šiemet buvo labai didelis. Rinkoje jaučiamas šių pluoštinių augalų aliejingų sėklų trūkumas. Šios naudojamos aliejui spausti, o iš jų spaustas aliejus vis labiau populiarėja žmonių mityboje, jis naudojamas kosmetikos pramonėje, kai kuriems vaistams gaminti. Sasnaviškis ūkininkas neneigia, kad visos kanapės augalo dalys, taip pat ir lapai, yra paklausūs. Panaudojimas yra platus, tik, gaila, dar ne viskam turi sąlygas. Stebima, kad kanapių auginimu Sasnavos seniūnijoje susidomi vis daugiau kaimo žmonių.

Tik kanapes auginantis ūkininkas sakė, kad jis bendrauja su kitais Užnemunės krašto kanapių augintojais, todėl žino, kad vieniems jo kolegoms šiemet pasisekė labai gerai, kitiems – dar prasčiau nei jam. Derliai nevienodi – šiemetis kanapių derlingumas ūkiuose vertinamas labai įvairiai. Jis mano, kad tų, kuriems sekėsi prastai, kanapių augimui labiausiai pakenkė sausra. Ten, kur palijo daugiau, žemė augalus pagirdė, jos davė ir geresnį derlių.

Kėdainiuose baigiamas statyti modernus kanapių stiebelių apdotojimo fabrikas.

Patirties jau yra

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas teigė, jog Lietuvoje pluoštinių kanapių augintojų gretos plečiasi. Pagrindinės to priežastys yra kelios – jau yra bent trys-keturios aktyviai šiame sektoriuje veikiančios įmonės, kurios gali užtikrinti tiek grūdų, tiek pluošto užauginto derliaus supirkimą. Tai yra labai svarbu pradedantiems auginti šią dar vis pakankamai naują kultūrą, kuri tiek metų visiškai be pagrindo buvo uždrausta.

Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovo tikinimu, jie sulaukia vis daugiau užklausų iš norinčiųjų pradėti auginti pluoštines kanapes. Jos auginamos tiek grūdams, tiek pluoštui bei biomasei. Taip pat tai yra puikus sėjomainos augalas, ypatingai ekologiškame ūkyje. P.Paršeliūno nuomone, ekologiškų pluoštinių kanapių auginimas galėtų būti daug aktyvesnis, tačiau Lietuvoje už šią kultūrą nėra mokamos ekologinės išmokos, nors tokia kultūra mūsų šalyje yra labai perspektyvi. Esą tai įrodo didesnė ekologiškų pluoštinių kanapių auginimo plėtra Latvijoje ir Estijoje, kur tokios išmokos yra mokamos.

„Jau praėjo penkeri metai po oficialaus leidimo auginti pluoštines kanapes Lietuvoje. Prisikaupė tiek auginimo, tiek perdirbimo patirties. Daug lengviau ir paprasčiau rasti reikalingą informaciją apie patį auginimą, jo reguliavimą ir pan. Todėl pradėti auginti kanapes tapo lengviau ir paprasčiau“, – tvirtino P.Paršeliūnas, pastebėdamas, kad kiekvienais metais auga ir vartojimas produkcijos, pagamintos iš pluoštinių kanapių. Visa tai skatina stabilų šios kultūros apsėtų plotų augimą.

Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jau laikas būtų atsisakyti stereotipų ir pluoštines kanapes vertinti kaip perspektyvią ir naudingą kultūrą. Jos panaudojimas yra labai platus – tai ne tik maistas, statybinė ar izoliacinė medžiaga, bet ir rūbai, popierius, ir, be abejo, medicinos bei sveikatinimo priemonė. Esą jos produktų vartojimas auga, pati kultūra vis labiau populiarėja, taip pat ir produkcijos panaudojimo galimybės. Tačiau dar vis trūksta griežtų apribojimų supaprastinimo bei veiklos sureguliavimo auginant šį augalą, jį perdirbant bei realizuojant jo produktus. Dar vis gajus ydingas požiūris, kad pluoštinė kanapė turi kažką bendro su narkotikais.

 

Rekomenduojami video