Kanados kalnakasybos bendrovė „World Wide Minerals Ltd.“ (WWM) ketina teistis su Kazachstanu, kaltindama jį žlugusios SSRS įsipareigojimų nevykdymu.

Nevykusi investicija

1996–1997 m. WWM investavo lėšas į stambiausių Kazachstano urano klodų eksploatavimo parengimą, tačiau galiausiai visos operacijos buvo nutrauktos. Bendrovė bankrutavo, o jos aktyvai ir turtas buvo išparduoti. Dabar visą kaltę už savo finansinį bejėgiškumą bendrovė bando suversti Kazachstanui. Šis savo ruožtu teigia, kad WWM šiurkščiai pažeidė įstatymus ir nevykdė įsipareigojimų pagal sutartis.

WWM buvo apsiėmusi vadovauti urano gavybos kompleksui „Severnyj“ ir kalnakasybos chemijos kombinatui „Celinnyj“. 1997 m. Kanados bendrovė kreipėsi į Kazachstano Vyriausybę, siekdama gauti licenciją pardavinėti uraną JAV, bet jos negavo. Tokia išimtinė teisė buvo suteikta Amerikos bendrovei „Nukem Inc.“

WWM, besiskųsdama sunkumais realizuojant uraną, sustabdė jo gavybą, nors pasaulinė urano rinka, kaip žinome, neapsiriboja vien JAV. Kazachstanas nutraukė sutartį su Kanados bendrove dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir sunkios kombinato „Celinnyj“ finansinės bei ekonominės padėties. Tuo metu „Celinnyj“ jau nebedirbo, įmonė buvo ties bankroto riba, turėjo milžiniškų įsiskolinimų darbuotojams, tiekėjams ir Kazachstano institucijoms, o darbuotojų nepasitenkinimas grasino peraugti į neramumus.

WWM su ieškiniais Kazachstano Vyriausybei ir bendrovei „Kazatomprom“ kelis kartus kreipėsi į Stokholmo tarptautinį arbitražą ir JAV teismus, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.

Kaip nurodė Kolumbijos (JAV) apygardos Apeliacinis teismas, „sprendimas išduoti ar neišduoti licenciją eksportui yra suverenus Kazachstano veiksmas, grindžiamas respublikos vidaus įstatymais bei potvarkiais“.

Nežino istorijos?

Tad ko tikisi WWM? Kad ir kaip būtų keista, Kanados bendrovė rodo ranka į 1989 m. dvišalę Kanados ir SSRS sutartį dėl Kanados investicijų apsaugos. Keisčiausia, kad šiai pozicijai pritarė ne tik Kanados arbitražo teismas, bet ir Kanados Vyriausybė, kuri pareiškė, kad Kazachstanas yra visų SSRS investicinių įsipareigojimų perėmėjas.

Kanados bendrovės interesams atstovauja teisinė firma „Jones Day‘s Global Disputes“. Vyresnysis juristas Baiju Vasani, atsakingas už šį teisinį procesą, teigė, kad „tai yra istorinis sprendimas tarptautinės teisės srityje. Pirmą kartą kažkokia kita šalis, išskyrus Rusiją, bus traktuojama kaip SSRS sudarytos tarptautinės investicijų sutarties teisių perėmėja“.

Tokia situacija, ypač žvelgiant europiečio akimis, primena absurdo teatrą. Kodėl kazachai turėtų vykdyti SSRS Ministrų Tarybos pirmininko Nikolajaus Ryžkovo pasirašytą susitarimą dėl investicijų? Gal tuomet tebegalioja ir Molotovo–Ribentropo pasirašytas paktas?

Viską perėmė Rusija

Kazachstanas niekaip negali būti SSRS teisių perėmėju dar ir todėl, kad šį vaidmenį prisiėmė Rusijos Federacija. 1991 m. gruodžio 21 d. Rusija iškėlė valstybės tęsėjos idėją, idant „perimtų SSRS narystę Jungtinėse Tautose, įskaitant nuolatinę narystę Saugumo Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose“, ir šiai idėjai pritarė NVS šalių Vadovų taryba.

Tarptautinės teisės požiūriu tai reiškė, kad, kitaip nei kitos buvusios SSRS respublikos, pasiskelbusios naujomis valstybėmis, Rusijos Federacija liko ankstesne valstybe – buvusios SSRS ir prieš ją egzistavusių RTFSR ir Rusijos imperijos teisių bei įsipareigojimų perėmėja. Tai reiškia, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, nei Kazachstanas ar kitos šalys negali pretenduoti į SSRS palikimą ir įsipareigojimus.

Tarptautinė bendruomenė iškart po SSRS subyrėjimo pradėjo traktuoti Rusiją kaip valstybę tęsėją. O po to, kai Rusijos Federacija išmokėjo skolas Paryžiaus klubui, visos jam priklausančios pasaulio šalys pradėjo laikyti šią šalį teisėta buvusios SSRS skolų ir aktyvų perėmėja.

Geopolitinė situacija pasaulyje pasikeitė jau seniai. Tačiau Kanada, pripažindama WWM reikalavimus, iš esmės pasaulį ragina grįžti į sovietinę praeitį. Toks Kanados istorinis kretinizmas tautoms, buvusioms SSRS lageryje, nežada nieko gero.

Faktai

Uranas – cheminis elementas, simbolis – U, numeris periodinėje Dmitrijaus Mendelejevo lentelėje – 92. Grynas uranas yra sidabriškai baltas radioaktyvus metalas, truputį minkštesnis už plieną. Jis yra labai tankus ir sunkus, 65 proc. tankesnis už šviną.

Pirminis kuro šaltinis branduoliniams rektoriams uranas išgaunamas dvylikoje valstybių. Pasaulinės urano atsargos sudaro apie 3–5 mln. tonų. Pasaulinė urano gamyba – 50–60 tūkst. t per metus.

Didžiausi urano tiekėjai – Kazachstanas, Kanada ir Australija. Jiems tenka daugiau nei 60 proc. viso išgaunamo urano.

Nuo 2009 m. daugiausia urano išgaunama Kazachstane, kuris per pastaruosius 10 m. jo gamybą padidino 10 kartų ir šiuo metu užima 36 proc. pasaulio rinkos.