Dauguma kambarinių gėlių patalpose gerai jaučiasi tik tol, kol kambariuose pradeda šilti radiatoriai. O kai už lango spusteli šaltukas, įkaitę radiatoriai dar labiau išsausina orą. Daugeliui iš šiltų kraštų atkeliavusių augalų tai nelabai patinka, nes jie mėgsta ne tik šiltą, bet ir drėgną orą.

Vėlyvą rudenį ir žiemą daugelis kambarinių gėlių pradeda skursti: ruduoja ir džiūsta jų lapų galiukai, gelsta ir krenta kai kurie lapai. Šie požymiai paprastai rodo, kad pablogėjo augimo sąlygos. Patyrę augintojai žino, ką daryti, kad ir šaltuoju metų laiku kambariniai augalai atrodytų gražiai.

Paprastas būdas drėkinti

Pasak gėlininkės Miglės Stonkutės, pirmiausia reikia drėkinti kambario orą. Tai galima daryti purkštuvu drėkinant orą ar tiesiog papurškiant vandens ant augalų bent kelis kartus per dieną. Galima ant radiatorių pakabinti specialius keraminius drėkintuvus, kurie pripildomi vandens. Parduodami ir elektriniai oro drėkintuvai. „Paprasčiausias būdas – į gilesnį vazono padėkliuką pridėti akmenėlių ar keramzito granulių, ant kurių pastatomas augalo vazonas ir į padėklą pripilama vandens. Vazono apačia to vandens neturėtų siekti. Vanduo iš padėklo pamažu garuos, sudarydamas drėgnesnį mikroklimatą augalui“, – sakė pašnekovė.

Kai trūksta šviesos

Kita bėda, dėl kurios kenčia augalai, yra šviesos trūkumas. Ypač tai juntama lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, kai dienos trumpos ir apniukusios. Tada augalai beveik nustoja augti, o jei ir išleidžia kokį lapelį ar stiebelį, jis būna ištįsęs, pablyškęs. Vienintelė galimybė padėti augalui – pastatyti vazoną ant šviesiausios palangės. Tiesa, kai kurie gėlių augintojai jas papildomai apšviečia lempomis, bet retas turi laiko ir galimybių taip „žaisti“ su kambarinėmis gėlėmis, tad joms tenka iškentėti tą tamsųjį laikotarpį. „Po Trijų karalių diena pradeda pastebimai ilgėti, daugiau saulėtų dienų, tad tiek augalai, tiek prižiūrintieji juos gali lengviau atsikvėpti“, – džiaugėsi gėlininkė.

Kur sausa, ten kenkėjai

Ne visi žino, kad ten, kur sausa ir šilta, kambarinius augalus apninka voratinklinės erkutės. „Žmonėms voratinklinės erkutės nepavojingos ir plika akimi jos net neįžiūrimos, nes nesiekia nė 1 mm. Voratinklinės erkės paprastai įsitaiso lapų apačioje ir po truputį siurbia augalo sultis. Augalui smarkiau jos pakenkia, jei jų kolonijos didelės. Tada lapai pradeda geltonuoti ir kristi“, – aiškino M.Stonkutė. Pasak jos, kad kambarinį augalą apniko voratinklinės erkutės, suprasti galima tik atidžiai apžiūrėjus lapus, nes jų apačioje matyti nedideli, vos nago dydžio voratinkliai. Gėlininkė priminė, kad geriausios priemonės kovai su šiais kenkėjais: oro drėkinimas, lapų purškimas vandeniu ir augalo maudymas. „Bent kartą per savaitę augalą reikia nunešti į vonią ir gausiai perlieti stiproka drungno vandens srove, – sakė pašnekovė. – Tiesa, tai nepadės visiškai išnaikinti kenkėjus, tik sumažins jų kiekį. Erkutes, kaip ir kitus kambarinių augalų kenkėjus (baltasparnius, skydamarius ir kt.), visiškai išnaikinti padėtų pesticidai, bet kambariuose nesinori naudoti cheminių preparatų, kurie vėliau pasklis kambario ore ir kuriuos įkvėpsime.“

Turi ilsėtis

Daugelio kaktusų ir sukulentų, kurie užaugina storus ir mėsingus lapus ar stiebus, žiemą laistyti beveik nereikia. Kiti augalai taip pat laistomi daug mažiau. „Žemės paviršius geriau tegu būna sausas nei šlapias. Žiemą laistydami kambarinius augalus stenkitės, kad vandens nepakliūtų ant lapų, nes tai gali sukelti puvinius. Paliejus po 0,5–1 val. likusį vandenį iš lėkštelės reikia išpilti, nes stovintis vanduo pūdo šaknis“, – perspėjo M.Stonkutė.

Ji priminė, kad rudenį ir žiemą kambarinių augalų nereikia tręšti, nes jie turi ilsėtis, nebeleisti naujų lapų, nekrauti naujų žiedų. Tręšiami tik tie augalai, kurie žydi: plokštenis, dar vadinamas kalėdiniu kaktusu, puošnioji karpažolė, arba puansetija, orchidėja.

Skersvėjis – ne draugas

Daugelis kambarinių augalų nemėgsta ir skersvėjų, ypač kai pastatomi ant palangės, o langas kartais atidaromas vėdinant kambarį. Taip pat augalai nemėgsta, kai jų lapai liečiasi prie šalto stiklo. Dažnai žiemą kambariniai augalai nukenčia, kai nuo lango pusės ateina šalto oro masė, o iš kitos pusės juos kaitina radiatorius. Tada jie atsiduria kontrastingoje aplinkoje.

Visas netinkamas sąlygas ir negalavimus kambarinės gėlės parodys išvaizda: jų lapai nuleips, pagels ir kris, pradės džiūti lapų galiukai. Tad norint džiaugtis gyvybingais kambariniais augalais, tenka skirti jiems šiek tiek daugiau dėmesio, kad būtų galima išvengti neigiamo aplinkos poveikio padarinių.