Nuo šiol belangėse sėdinčių telefoninių sukčių aukos gali tikėtis, kad valstybė atlygins joms žalą. Tai įrodė moteris iš Druskininkų, laimėjusi jau dvi teismų pakopas. „Valstiečių laikraštis“ tęsia telefoninių sukčių temą.

Beribė fantazija

Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kalėjimai ir dauguma pataisos namų įsikūrę vidury miestų. Juose kalintys nuteisti asmenys pagal įstatymus negali naudotis mobiliuoju ryšiu, tačiau realybė yra kitokia: pareigūnai nesugeba (ar nenori?) užkirsti kelio nelegaliam telefonų naudojimui.

Įkalinimo įstaigų gyventojai „pramogauja“ įvairiais būdais. Iš pradžių, paskambinę arba nusiuntę žinutę pasirinktoms ar atsitiktinėms aukoms, jie pranešdavo, kad šios laimėjo loterijoje, tad tereikia nurodytu mobiliojo telefono numeriu nusiųsti tam tikrą skaičių išankstinio mokėjimo kortelių („Labas“, „Pildyk“, „Extra“, „Ežys“) kodų – ir „laimėtoją“ netrukus pasieks plazminiai televizoriai arba kiti vertingi prizai.

Vėliau madinga tapo „pranešti“ žinią, kad kuris nors iš aukos artimųjų kaltas dėl eismo įvykio ir, jei greitai neatlygins tūkstantinės žalos, sės į kalėjimą. O pinigų užbėgs paimti kuris nors nukentėjusiojo pažįstamas. Ant tokių sukčių kabliukų užkibo šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių, atidavę tūkstantines sumas.

Pasipylus tokiems sukčiavimo atvejams pareigūnai iškart įtarė, kad tai – kalinių verslas. Pastarųjų apetitas vis didėjo, fantazija augo. Valstybei, iki šiol nesugebančiai nutraukti tokio kalinių pasipelnymo būdo, tai gali brangiai kainuoti.

Kalti, tai sumokėkite

Žiniasklaida aprašė atvejį, kai dar 2011 m. aferistas, paskambinęs Druskininkų apylinkėse gyvenančiai moteriai ir prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju Remigijumi Klimašausku, pranešė, jog privati bendrovė plauna nešvarius pinigus per jos sąskaitą. Vyras aukai paaiškino, kad, siekiant užkirsti kelią nusikaltimui, ji turinti atskleisti banko sąskaitos slaptažodžius. Moteriai tai padarius, iš jos išgaravo 5 802 litai, arba apie 1 680 eurų. Gavę pranešimą apie šį įvykį, pareigūnai pagal telefono signalą nesunkiai nustatė, kad sukčius skambino iš Alytaus pataisos namų.

Kaip visada buvo pradėtas tyrimas, kuris vėliau sustabdytas, nenustačius kalto asmens. Tačiau nutiko netikėtas dalykas: Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis nusprendė, kad Alytaus pataisos namai senolei turės sumokėti sumą, kurią ji prarado, bei atlyginti neturtinę žalą – 1,5 tūkst. eurų.

Komiška, tačiau ši moteris padarė didesnę įtaką negu kai kurie Seimo nariai. Ką kalbėti, jei visokiais klausimais šviesti nusiteikusi socialdemokratė Aušrinė Marija Povilionienė pati sugebėjo apsikvailinti ir tapti telefoninių sukčių auka.

Apeliacija nepadėjo

Teisingumo ministras, socialdemokratų partijos atstovas Juozas Bernatonis „Valstiečių laikraščiui“ dar prieš nagrinėjant apeliacinį skundą sakė, kad tokia teismų baigtis yra logiška. „Ta moteris ir turėjo laimėti, nes valstybė 100 procentų yra atsakinga už tai, kas vyksta įkalinimo įstaigose. Dabar dedamos pastangos, kad telefoninio ryšio jose nebūtų. Tai nemažai kainuoja. Ieškota pigiausio varianto, bet normaliai susitvarkyta tik Marijampolės pataisos namuose, kur iš tiesų investuota daug“, – kalbėjo ministras.

Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Virginijus Viduolis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad apeliacinė instancija bylą išnagrinėjo ir paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą – valstybė turės nukentėjusiajai atlyginti žalą. Paklaustas, ar ketina teikti kasacinį skundą, jis atsakė miglotai: „Suprantu, kad jau viskas.“

Ar gali dabar tokios bylos pasipilti kaip iš gausybės rago? V.Viduoklio manymu, taip nutikti gali. „Na, taip. Tai ar čia gerai? Tiek čia ir to gerumo“, – teigė jis.

Nelegaliam kalinių naudojimuisi mobiliausiais telefonais kelią užkerta specialūs ryšio blokavimo įrenginiai. Jiems įsigyti Teisingumo ministerijai pavaldus Kalėjimų departamentas reikalauja iš valstybės pinigų. Susiklosčius tokiai situacijai, Vidaus reikalų ministerija imasi iniciatyvos, kad neliktų anoniminių išankstinių mokėjimo kortelių, tačiau su šiais užmojais nesutinka Ūkio ministerija. Galiausiai net nesutariama dėl to, kas nutarta.

Nuomonės skiriasi

Jau keleri metai ore sklando ir valdžios koridoriais slankioja idėja išankstinio mokėjimo korteles padaryti vardines ir jas registruoti. Šįkart ji, kaip alternatyva ryšio blokavimo įrangai įkalinimo įstaigose, pasiekė vyriausybinį lygmenį, ir vėl prasidėjo cirkas. Ką nutars naujoji valdžia, dar neaišku, nes ginčai netyla.

Mobiliojo tinklo operatorių nuomonės dėl galimo kortelių registravimo skiriasi. „Tele2“ teigia, kad tokia reforma tik sumažins konkurenciją ir padidins mobiliojo ryšio paslaugų kainas. „Bitė Lietuva“ aiškina, kad idėjai gal ir pritartų tačiau ją įgyvendinti reikėtų visos ES mastu, nes visi norintys, nusikaltėliai taip pat, galės įsigyti SIM kortelių kitose valstybėse. Be išlygų idėjai pritaria vienintelė bendrovė „Omnitel“. O Lietuvos advokatūra, Laisvosios rinkos institutas laikosi nuomonės, kad visuotinio SIM kortelių registravimo nereikia.

Laikinai premjero pareigas einantis Algirdas Butkevičius ir nueinantis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas apie galimą SIM kortelių registravimą viešai kalbėjo nuolat prieštaraudami vienas kitam. Maža to – valdžia skelbdavo ir prieštaringus telefoninių sukčių padaromos žalos skaičius. Ministro T.Žilinsko lūpomis skambėjo ir 240 tūkst., ir pusės milijono eurų sumos.

 Kompleksinės priemonės

Kalbinti telekomunikacijų technologijų ekspertai pabrėžė, kad SIM kortelių registravimas, neįrengiant mobiliojo ryšio blokavimo įtaisų, problemą išspręstų tik iš dalies. Įkalinimo įstaigų „klientai“ žinodami, kad skambinti naudojantis mobiliojo ryšio operatorių telefonijos paslauga bus nebesaugu, gali imti aktyviau naudoti internetinės telefonijos platformas – „Skype“, „Viber“ ir panašias, kurios nebūtinai susietos su naudojama SIM kortele, – ir toliau ieškoti patiklių aukų.

Be to, jei skambinti naudojantis registruota SIM kortele bus per daug rizikinga, pasitelkiant mobilųjį internetą bus gana lengva pasiekti, tarkime, socialinius tinklus, ten bendrauti su savo sėbrais laisvėje, koordinuoti už įstaigos tvoros paliktą verslą, daryti įtaką atliekamų tyrimų liudininkams ar ieškoti patiklių aukų. Tad ir šiuo atveju SIM kortelių registravimas negelbės, nes jų numeris, tarkime, feisbuke nebus naudojamas.

SIM kortelių registravimas turėtų būti tik viena iš kompleksinių priemonių ir veiksminga tik kartu su visų mobiliojo ryšio technologijų, įskaitant telefoninius pokalbius, trumpąsias žinutes ir mobilųjį internetą, blokavimu įkalinimo įstaigų teritorijose.

Nuo 2017 m. birželio 15 d. Visoje ES nebebus papildomai apmokestinamos tarptinklinio ryšio paslaugos. Taigi Lietuvoje, net įdiegus SIM kortelių registravimą, jų bus įsigyjama tose šalyse, kur toks reguliavimas dar neįvestas. Vadinasi, iš esmės jokio esminio poveikio kalinių ir kitų sukčių veiklai tai neturės – jei technologinė ryšio galimybė įkalinimo įstaigose išliks, atsiras ir būdų, kieno vardu tam tikslui skirtas korteles įsigyti.

O kol kas lieka tik galimybė reikalauti iš valstybės atlyginti nuostolius, jei būsite apgauti sukčių iš įkalinimo įstaigų.

FAKTAI

Alytaus pataisos namų pareigūnai šiemet rado nemažai draudžiamų kaliniams laikyti daiktų, patekusių iš laisvės. Pavyzdžiui, spalio 18 d. už kalvės pastato rasti 8 paketai. Juose buvo 25 mobiliojo ryšio telefonai, 8 SIM kortelės, 8 telefono įkroviklio kištukai, Wi-Fi adapteris, laisvų rankų įranga, 2 medicininiai švirkštai su adatomis ir 30 tablečių clozepamo. Draudžiami daiktai perduoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

2016 m. spalio 19 d. Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko 1 187 nuteistieji.

Gresia ieškinių lavina

Loreta Andziulytė, advokatė

Jeigu teismo sprendimas nebus pakeistas aukštesnės instancijos teismo ir liks galioti, tai bus labai svarbus teisminis precedentas, leisiantis tūkstančiams nuo įkalinimo įstaigose klestinčių telefoninių sukčių nukentėjusių asmenų prisiteisti patirtą žalą iš valstybės. Manau, kad tai pagaliau paskatins Lietuvos Respubliką realiai užblokuoti mobilųjį ryšį įkalinimo įstaigose.

Pasaulinės mobiliųjų operatorių asociacijos GSMA atlikto tyrimo apie privalomą judriojo ryšio išankstinio mokėjimo naudotojų registravimą išvadose konstatuota, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, jog privaloma judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija mažintų nusikalstamumą. Dėl to, norint pasiekti realių rezultatų mažinant nusikalstamumą, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir piliečių teises, svarbu konsultuotis su visais suinteresuotais subjektais ir atlikti išsamų poveikio vertinimą prieš privalomą SIM registraciją. Reikia siekti užtikrinti įdiegiamų priemonių veiksmingumą ir pusiausvyrą tarp suinteresuotų šalių interesų.