Apie garsųjį maisto pirkimą neturtingiems žmonėms, panaudojant europinius pinigus, jau prirašyta daug, bet dar ne visi „operacijos“ dalyviai įvardyti ir net ne visos institucijos, kurios prikišo rankas.

Istorinį Lietuvos filmų personažą Tadą Blindą vieni vadina banaliu plėšiku, kiti iki šiol atkerta, kad jis buvęs „svieto lygintojas“, nes plėšdavo tik turtingus. Manytina, kad tiek T.Blindai, tiek jo prototipui Robinui Hudui trūko fantazijos ir žinių, jie veikė per daug primityviai. Valstybės įmonės Lietuvos žemės ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – RRA) klerkai padarytų iš jų tikrus profesionalus. Ir paaiškintų, kad iš skurdžių galima išlupti daugiau nei iš ponų, tūnant miško takeliuose ar patiltėse. Ir nereikėtų nei strėlių, nei muškietų.

Trumpai pakartojame, kas nutiko, ir einame toliau. Taigi, operacijai panaudotas kilnus projektas „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo pirkimas“, išvertus iš paukščių kalbos – maisto vargšams pirkimas. Projektui įgyvendinti naudojami europiniai pinigai, sumos nemenkos (juk myli valdžios įgaliotiniai neturtinguosius „jausmu, lyg Nemunas giliu“), tad pirkimas turėjo būti viešasis. Taip ir buvo.

Štai jo rezultatai!

Mėsos konservus (ne mažiau kaip 80 proc. mėsos), konservuotas daržoves turi tiekti tiekėjas UAB „Sanitex“, subtiekėjas – UAB Kėdainių konservų fabrikas, Darbo partijos (DP) dvasinio lyderio Viktoro Uspaskicho verslo imperijos dalis. Pateiktoje lentelėje nesunku pastebėti, kad „neviešai“, t. y. nuvažiavus į parduotuvę, pigiau galima nusipirkti ne tik kvietinių miltų, nuo kurių prasidėjo skandalas žiniasklaidoje, bet iš esmės viską. Išimtis – tik aliejus, sausi pusryčiai, saldintas pienas, makaronai ir greito paruošimo kviečių košė.

Užkliuvo tik miltai

To niekaip nepastebėjo nei agentūros ekspertai, nei dideli Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viršininkai, kurie pirkimą palaimino. 2015 m. spalio 26 d. RRA valdyba, t. y. tuometis jos pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius ir jos nariai ŽŪM Biudžeto ir finansų departamento vadovė Regina Mininienė, tos pačios ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis susirinko į posėdį. Jame vienbalsiai patvirtino visų gėrybių, išskyrus miltus, pirkimą. Dėl jų nutarta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašant sustabdyti pačios Agentūros organizuotą viešąjį pirkimą.

Kaip matyti iš VPT pateikto išsamaus atsakymo, po kurio ir pradėjo lįsti yla iš maišo, ŽŪM ir RRA klerkai bei valdžia įsigudrino nepastebėti to, kas visą laiką juos turėtų dominti. Mat yra tokia Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema. Apie jos egzistavimą nenutuokti gali tolimųjų reisų vairuotojas, muzikos mokytojas, namų šeimininkė ar kitas tolimos srities žmogus. Bet, pasirodo, kai labai reikia, apie ten skelbiamą informaciją gali nežinoti ir visa ŽŪM sistemos ekspertų, specialistų ir viršininkų bendruomenė.

Štai ištrauka iš VPT atsakymo į RRA pagalbos šauksmą:

Taigi, VPT nurodė, kad neketina stabdyti pirkimo vien dėl miltų, o RRA atsakinga už tai, ką ir už kiek suderėjo pirkti. Nei skelbiant konkurso sąlygas, nei sudarant pasiūlymų eilę, niekas neužkliuvo, tik miltai, ir užkliuvo tik tada, kai šaukštai po pietų? Tai dabar aiškinasi teisėsauga.

Žemės ūkio viceministras V.Martusevičius kitados darbavosi Krekenavos agrofirmoje, priklausančioje tai pačiai kišenei, kaip ir „pigiausių bei kokybiškiausių“ Kėdainių konservų tiekėjai. Ir nors ŽŪM vadovai mušasi į krūtinę, kad „negalėjo žinoti“, kas tiekia prekes konkurso dalyviui, tuo nelabai kas tiki. Nesunku tokį reikalavimą įtvirtinti konkurso sąlygose. Viceministras atsistatydino, tiekimai jau vyksta, maistas dalijamas varguoliams, prokurorai dirba savo darbą, tačiau kai kurie šios apgailėtinos istorijos veikėjai ir niuansai, keisti sutapimai ligi šiol nebuvo apdainuoti.

Kai kurie produktai netinkami

„Valstiečių laikraštį“ pasiekė informacija, kad taip komplikuotai vykęs pirkimo „gimdymas“ paliko ir kai kurių nemalonių padarinių. Dalis jau patiektų konservų, kurių kokybę taip gyrė ir šlovino iš posto išvirtęs viceministras, nelabai tinkami naudoti. Tai nėra labai nuostabu, nes nei „Sanitex“, nei Kėdainių konservų fabrikas tradiciškai įsivaizduojamų konservų (skardinėse) negamina. Taigi, pakuotės yra viso labo plastikiniai indeliai su dangteliais, panašūs į tuos, į kuriuos pakuojamos paprastos silkės. Tad ir sandarumas, ir realus jų galiojimo laikas gerokai skiriasi.

„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros padalinio vadovas Vaidotas Ilgius šią informaciją iš dalies patvirtino. „Pirma, noriu pakartoti, kad mes jokios įtakos tam, kas perkama, neturėjome. Paklausia mūsų nuomonės labai abstrakčiai prieš perkant: ką jūs manote, ką reikėtų pirkti, maždaug taip... Niekad neklausia, kokius makaronus pirkti – sraigtelius ar kaspinėlius, baltus ar rudus ir pan. Tokio fasavimo konservai buvo tiekiami ir anksčiau, regis, mėsos. Dėl jų problemų nebuvo. Bet pupelės tiektos pirmąkart. Šiaip mes palaikėme sprendimą pradėti tiekti konservuotus ankštinius. Deja, pasitaikė atvejų, kad kai kurios šių pupelių skardinės išsipūtusios. Mes apie tai informavome agentūrą ir ministeriją“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“. Kokių imtasi veiksmų pranešus, kiek buvo sugedusių pupelių skardinių, dar aiškinamasi.

Aferos galai – dar vienoje ministerijoje

V.Martusevičiaus politinis giljotinavimas kai ką net nudžiugino dėl augančios politinės kultūros. Bet yra dar viena institucija ir jos vadovai, kurie dėl šio skandalo tyli lyg prisisėmę vandens į burną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 45 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimą Lietuvoje, paskyrimo“ paskirta vadovaujančia institucija, atsakinga už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (Fondas) veiklos įgyvendinimą Lietuvoje.

„Atkreipiame dėmesį, kad SADM, nelaukdama oficialaus reglamento įsigaliojimo, parengė laikinąsias tvarkas ir skiria finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, kad būtų pradėtos vykdyti viešųjų pirkimų procedūros maisto produktams įsigyti“, – tokia informacija paskelbta SADM interneto svetainėje. Taigi, už maisto produktų įsigijimo procedūrą atsakinga RRA, tačiau prekių užsakovas, kuriam irgi turėtų rūpėti tai, kas vyksta, stengiasi tupėti ausis suglaudęs ir nerodo nė menkiausio susirūpinimo.

Dar įdomiau tai, kad socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, kuruojantis su šiuo projektu susijusius reikalus, po ilgos savo karjeros liūdnai pagarsėjusio „Snoro“ banko sistemoje 2013 m. spalį spėjo pasidarbuoti būtent... Agentūroje generalinio direktoriaus patarėju. Kai baigė patarinėti (o patarimų prireikė tik kelias savaites), buvo deleguotas į SADM. Atrodytų, turėtų ką pasakyti dėl įsiplieskusio skandalo, bet čia, ko gero, yra politinių kliūčių. Juk tiek ŽŪM vadovė Virginija Baltraitienė, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė deleguotos nuo DP. V.Baltraitienė vieno viceministro jau neteko, o skandalų jos valdose – per akis. Dar vieno DP medžioklės ploto uždangos praskleidimas, matyt, nepageidaujamas, todėl ir stengiamasi „atsitylėti“ arba kalbėti ne ta tema.

Klausi apie akėčias, atsako apie vežėčias

„Valstiečių laikraštis“ viceministrui per SADM ryšių su visuomene skyrių pateikė kelis konkrečius klausimus. Iš ministerijos atskriejo L.Bartkevičiaus vardu pateiktas komentaras, kuris gal ir tiktų kokiam nors dviejų biurokratų tarpusavio susirašinėjimui, ieškant iešmininko. Atsakyme, kurio viso cituoti neverta, o ir skaityti yra vargas, esmė – dėstyti tai, kas žinoma, ir atsakyti ne į tai, ko klausiama. L.Bartkevičius dėstė seniai žinomus dalykus: „SADM yra tiesiogiai atsakinga už maisto produktų krepšelio sudarymą. Ministerijos iniciatyva buvo suorganizuotas pasitarimas su kompetentingų institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos dietologų draugijos ir socialinių partnerių – labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir savivaldybių administracijų socialinių skyrių atstovais“ ir t. t. Veliama ir viskas suveliama į niekam neįdomias detales.

Įklausimą, ar Lietuvai negali tekti grąžinti Fondui ES pinigų, jei Europos ausis pasieks kainodaros aplinkybės, nieko neatsakyta, nors neoficialiai SADM valdininkai pripažįsta, kad Europos ausys jau dabar labai ištemptos ir viską girdi. Į klausimą, ar kas nors iš SADM vadovų prisiimtų politinę atsakomybę, sekdamas žemės ūkio viceministro pavyzdžiu, atsakyta biuroktatine demagogija. Girdi, už viską atsako RRA. Kaip ši kontora, kuri tėra valstybės įmonė, prisiima politines atsakomybes, – politologinė paslaptis, kurią žino nebent pats L.Bartkevičius.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus komentaras: „Žemės ūkio ministerijoje politinė atsakomybė yra prisiimta, viceministras atsistatydino. Ministerija pati turi atlikti auditą ir išsiaiškinti, kaip tai galėjo pas juos įvykti. Nemanau, kad Seimo tyrimas reikalingas, nes nusikaltimus turi tirti ne politikai, o teisėsauga. Matau čia nusikalstamos veikos požymių, ir teisėsauga, mano žiniomis, jau atlieka tyrimą. Jei jis sustos, aš kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas, kad būtų paaiškinta situacija. Kartu visai sutinku, kad už tokią padėtį dar didesnė atsakomybė tenka ir SADM, kuri bando ją nusiplauti. Politinė atsakomybė ir ten turi būti prisiimta.“

Šios istorijos kontekste dar labai įdomūs premjero Algirdo Butkevičiaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės prioritetai, skirstant politines atsakomybes bei atsirenkant, ką mesti iš balno. Sveikatos ministrei socialdemoktarei Rimantei Šalaševičiūtei teko trauktis dėl nesuvaldyto liežuvio, kai prasitarė, o gal sufantazavo kažkam kažkada davusi dvidešimties litų (gerai, kad ne rublių) kyšį. DP, kurią kažkada prezidentė laikė pagrindinių savo ir Tėvynės priešų lizdu, ministrai laikosi postuose, nors jų valdomose sistemose lyg pro kiaurą rėtį kažkur išbyra milijonai eurų.