Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip sukurti daugiaeilius gėlynus

Tikras menas sudėlioti daugiaeilę gėlių lysvę, neretai dar vadinamą alpinariumu (pagal Alpių kalnų pavadinimą). Kaip gėles teisingai susodinti, kad derėtų viena prie kitos ūgiu, lapų ir žiedų forma, spalva, žydėjimo trukme?

Svarbu panašios sąlygos

Daugiaeiliai gėlynai – tai vienmečiai, daugiamečiai ir mišrūs augalai. Tinkamai suformuotas mišrus gėlynas, kurį sudaro svogūninės ir gumbasvogūnės, vienmetės, dvimetės ir daugiametės gėlės, dekoratyvūs medeliai ir krūmai, žydi nuo kovo iki spalio. Pirmos pražysta smulkiasvogūnės gėlės, paskui – tulpės, hiacintai, plukės, miniatiūriniai vilkdalgiai, forzitijos. Kai peržydi ankstyvosios svogūninės gėlės, plikus žemės plotelius pravartu pridengti vienmetėmis gėlėmis.

Daugiaeiliuose gėlynuose augalai suauga tankiai, kaip natūralioje pievoje. Svarbu, kad jiems nieko netrūktų. Kartu sodinami tie sodinukai, kurie natūraliai auga panašiomis sąlygomis (panaši dirva, šviesa, drėgmė, šiluma). Geriausiai jie jaučiasi, kai šaknys auga skirtingu gyliu ir nekonkuruoja dėl maisto ir drėgmės. Svogūninių augalų kaimynystėje galima sodinti astilbes, monardas ir fioksus, kurių šaknys paviršinės, o bijūnai gerai tarpsta po dideliais medžiais. Daugiaeilėse lysvėse nepatariama sodinti labai greitai augančių ir šakniastiebiais plintančių augalų, kad jie nenustelbtų kaimynų.

Gėlių rikiuotė

Pirmiausia pasodinkite stambius augalus įvairių formų lapais – gaures, arunkus, rodžersijas, vienadienes, stambias melsves ir sibirinius vilkdalgius. Lysvės pakraštyje prie sienos ar tvoros sodinkite aukštaūgius augalus stačiais stiebais (pvz., fioksus), ir dailiais lapais vijoklius – laipiojančias rožes, raganes, vijoklinius sausmedžius. Tarp aukštaūgių sodinkite vidutinio aukščio gražiai žydinčius augalus – ramunėles, korėjines chrizantemas, vilkdalgius, rytines aguonas. Tarpueilius užkaišykite melsvėmis, paparčiais, heicheromis, astilbėmis.

Gėlyno priekyje sodinkite žemaūges raktažoles, šilagėles, uolaskėles, kiliminius augalus. Tarpeliuose – svogūninius ir trumpos vegetacijos augalus. Aukštaūgių lelijų, kardelių vieta toliausiai – prie namo sienos ar tvoros, per vidurį sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus, lysvės priekyje – krokus, snieguoles, sniegžydres.

Daugiaeilis gėlynas turi derėti prie sodo ir namo stiliaus. Tokios lysvės netiks prie modernių ar baroko stiliaus pastatų, kur geriau sodinti įvairių formų spygliuočius, rododendrus, kiliminius augalus. Natūralią pievą primenantys gėlynai labiau tinka užmiesčio sodyboms.

Salelės pagal spalvas

Spalvų atžvilgiu nepriekaištingas gėlynas – tikras galvosūkis šeimininkams. Iš viso yra 12 pagrindinių spalvų. Trys svarbiausios – geltona, raudona ir mėlyna, paskui eina oranžinė, žalia ir violetinė spalvos, išsidėsčiusios priešais pirmąsias. Kitos spalvos gaunamos sumaišius pagrindines spalvas.

Balta spalva – neutrali, bet kartu ir kontrastinga. Tai tarsi lieptelis tarp aktyvių spalvų. Žalia dera visur, be jos gėlynas liktų sterilus. Mėlyni ir violetiniai atspalviai ramina, išskaido aktyvias, rėkiančias spalvas.

Geltona, oranžinė ir raudona – aktyvios ugnies spalvos. Jos pripildo aplinką džiaugsmo. Su raudona atsargiau: nedideli šios spalvos žiedų rėželiai nerėžia akies, o dideli blaško, erzina. Raudona – kontrastas mėlynai ir baltai, ją prigesina tik žalia. Gėlynas malonus akiai, kai ryškiai raudonus ir geltonus žiedus supa balti ir oranžiniai, o aplink žydi melsvai violetiniai. Raudona spalva nedera su rausva ir tamsiai mėlyna. Įvairūs raudoni atspalviai (vyno, rubino) mažiau aktyvūs, jie netrikdo, jų gali būti daugiau.

Geltoni atspalviai linksmi ir nuotaikingi. Oranžiniai geltoni, šviesiai geltoni ar žalsvai gelsvi žiedai dera su melsvai violetiniais atspalviais. Įvairių atspalvių citrininiai, alyviniai, rausvi, avietiniai, vyšniniai, žydri ir kt. pagrindinių spalvų hibridai puikiai dera tarpusavyje. Tiesa, pagrindinės spalvos ne visada dera su hibridinėmis. Raudona, oranžinė ir geltona tarpusavyje nedera, o melsvai violetinė su tamsiai mėlyna – puikus derinys.

Populiariausi daugiaeilių gėlynų stiliai:

Drėgna pieva

Drėgmę mėgstantys augalai yra stambūs ir plačialapiai, todėl gėlynas turi būti ne siauresnis, kaip 1–1,2 m. Paprastai neryškus, žaliame fone – geltoni ir melsvai violetiniai žiedai. Tai gali būti: aukštaūgiai vingiriai, gaurės, valerijonai ir lanksvos. Toliausiai sodinamos vienadienės – sibiriniai vilkdalgiai, stambios astilbės ir melsvės, viduryje – bruneros, šilingės, burbuliai, priekyje – juodgalvės, heicheros, purienos, raktažolės. Vienmečių gėlių atsisakoma. Gėlyno pakraščiai įrėminami pievele. Stambūs augalai sodinami pavieniui, žemaūgiai – nedidelėmis grupelėmis.

Rūgštus spygliuočių miškelis

Originalų gėlyną galima suformuoti iš žemaūgių puošnių medelių ir krūmų. Gražiai dera įvairių formų spygliuočiai su rododendrais, viržiais bei erikomis. Netinka rūšiniai, greitai ir plačiai augantys spygliuočiai. Lysvėje gerai auga mikrobiotos, šliaužiantieji, horizontalūs ir piramidiniai kadagiai, tujos, rutulio formos mažos eglaitės, kėniai, kalnų pušaitės, puskiparisiai. Atkreipkite dėmesį į spyglių formą, dydį ir spalvą. Auksinio ir sidabrinio atspalvio spygliuočiai puošniai atrodo prie žalialapių rododendrų.

Daugiaeiliam gėlynui tinka beveik visi žemaūgiai rododendrai, svarbu, kad jie būtų atsparūs šalčiui. Tarp jų paslėpkite smulkiasvogūnes gėles, priekyje sodinkite uolaskėles, liūtpėdes, šilropes, puoškite triadomis ir žemais paparčiais. Šie augalai geriausiai jausis pusiau pavėsyje, rūgštokame priemolyje. Rododendrams ir viržiams pridėkite spygliuočių miško paklotės ir pušų spyglių. Rododendrai nepakenčia perdžiūvimo, bet nemėgsta ir stovinčio vandens. Lysvės pakraščius įrėminkite akmenimis ar stambiomis medžio riekėmis, tinka ir pievelė.

Angliškas gėlynas

Šis gėlynas, kai kartu auga laukiniai ir sodo augalai, vadinamas klasikiniu. Tai patobulinta gėlių pievelė. Jos pagrindą sudaro rozmarinai, šalavijai, daugiamečiai astrai, veronikos, kraujažolės, kraujalakės, levandos. Gėlės auga tankiais kerais, kurie vasarą apsipila žiedais. Šiame gėlyne nerasite plačialapių augalų, visi smulkialapiai, grakštūs, elegantiški.

Sodinama daug alpinių ir švelniųjų rasakilų, pentinių, rusmenių, įvairių žolių. Puikiai dera laukinės pienių ramunėlės, rugiagėlės, varpeliai, smulkiažiedės našlaitės, raktažolės. Sodinama smulkiasvogūnių gvazdikėlių, neužmirštuolių, saulučių. Tarp pievų gėlių įspūdingai atrodo vijoklinės angliškos rožės, sprigės, fuksijos, pelargonijos. Medžių ir krūmų nėra, netinka kiliminiai augalai.

Žiedai – nuo baltų iki rausvai avietinių ir violetiniai melsvų. Ryškios spalvos angliškam gėlynui netinka. Jam tinka saulėta, sausa, derlinga, lengva priemolio dirva. Toks gėlynas puikiai atrodo užmiesčio sodyboje, prie senų pastatų.

 

Parengė Ina Laumenytė

Rekomenduojami video