Suspindusi pavasario saulė kviečia pasiraitoti rankoves ir kibti į aplinkos puošimo darbus. Žinoma, galima pasikviesti kraštovaizdžio dizainerį ar pasisamdyti darbuotojų, kurie aplinką sutvarkytų pagal visas stiliaus taisykles. Tačiau ar visuomet liksite patenkinti kito žmogaus pastangų rezultatais – klausimas. Kita vertus, jei tuo užsiimsite patys, sutaupysite pinigų ir realizuosite savo kūrybinį potencialą.

Kiemo skulptūros

Vilnietė Sabina Jurgutienė į savo 15 arų sodą, esantį netoli Maišiagalos, skuba kiekvieną savaitgalį, ten praleidžia vasaras, o šiemet planuoja ir atostogas. Nedidukas namelis nereikalauja daug priežiūros, todėl jau kelis dešimtmečius moteris puošia savo aplinką. „Tai savotiška terapija ir malonumas, kurio negaliu atsisakyti, nors ne kartą jau ir vaikai yra sakę, kad užteks, jau ir taip per daug to grožio“, – šypsojosi šeimininkė. Kaip bebūtų, jos kiemelis traukia kaimynų akis – gėlynuose vis atsiranda koks naujas gyvis ar kitos įdomios puošmenos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Štai prie alpinariumo, kurio apačioje lelijomis apsodintas baseinėlis, stypso gandras, ant kranto įsitaisiusios antys, medžiuose tupi pelėdos, o pavėsyje žydinčių augalų pakraščiuose tarp pridygusių akmeninių grybų ganosi stirnaitės. „Gal pagal dabartines kraštovaizdžio dizaino tendencijas tai nėra pats geriausias sprendimas, tačiau į didelį meną ir nepretenduoju – darau tai, kas man patinka, miela širdžiai“, – pripažino šeimininkė. Jos teigimu, kiemo skulptūros – ne tik dekoracija. Jos turi ir praktinę naudą, pavyzdžiui, visose gyvūnų skulptūrose yra įtaisytos saulės baterijos, vakarais apšviečiančios gėlynus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Puošia seni rakandai

Iš šeimininkės tikrai galima pasisemti kūrybiškumo: teritorijos puošimui ji naudoja pačius paprasčiausius, iš pirmo žvilgsnio nevertus dėmesio daiktus. Tarkim, pardavusi mamos sodybą kaime, ji parsivežė daug senų rakandų (anglimis kūrenamą geležinį lygintuvą, verpimo ratelius, senų aplūžusių statinaičių ar randuotų lyginimo lentų), kurie taip pat rado vietą kieme. Jį papuošė ir seni moliniai ornamentais išpuošti ąsočiai. O statinaitėse, medinėse geldose ir bulviakasio krepšiuose šeimininkė kiekvieną pavasarį pasodina vienmečių augalų, džiuginančių akį iki pat šalnų. „Tinka nereiklūs ir dekoratyvūs serenčiai, ledinukai“, – patirtimi dalijosi Sabina.

Asmeninio archyvo nuotr.

Čia pat vietą rado ir šeimininkės sūnaus sumeistrautas vežimaitis, apipintas gebenių lanku, o štai iš akmenų ir tinklo pagaminti borteliai atitvėrė prieskonių ir salotų lysves. Astras šeimininkė susodino į gražiai nudažytas senovines sulūžusias lovas, kurios tapo kiemo akcentu. Po namo stogu supasi net keturios varnelės, pasak šeimininkės, nešančios laimę ir saugančios juos nuo blogio. Beje, jas sukūrė pati Sabina, naudodama vadinamąją papjė mašė techniką.

Moters teigimu, sodo skulptūros jau nuo senų laikų buvo naudojamos sodui ar vasarnamiui papuošti. Toks lauko dekoravimo būdas plačiai naudojamas ir dabar. „Sodo inventoriaus parduotuvėse galima rasti pramoniniu būdu pagamintų skulptūrų, bet pigiau ir, be abejo, įdomiau jų pasidaryti savo rankomis, juolab kad tai nėra labai sunku, – pasakojo S.Jurgutienė. – Šiuo atveju galima ne tik pasitelkti savo fantaziją, bet ir panaudoti statybinių medžiagų likučius.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Tinginio sodas

Sodo sklype gausu ir kitų įdomybių, pavyzdžiui, piktžolėmis užžėlęs iš miško parsineštas kelmas. Pasak Sabinos, piktžolės jį tik puošia, todėl šalia tiesiog „pasėjo“ keletą grybų. Šeimininkė pasakojo, kad kiemo priežiūra – tikras poilsis. „Puošiu namus, man padeda vaikai. Jie mėgsta čia atvažiuoti, nes patiems malonu savame kieme pasėdėti, sutvarkytoje aplinkoje išgerti puodelį kavos“, – aiškino Sabina.

Moteris augalais žavėjosi nuo pat jaunystės. Ji pripažino, kad šis pomėgis vienu metu buvo nuostolingas, nes išleido daug pinigų iš užsienio parvežtiems augalams. „Mūsų sąlygomis jie sunkiai prigijo, dauguma iššalo ir reikalavo ypatingos priežiūros“, – patirtimi dalijosi šeimininkė.

Ji prisipažino šiuo metu augalams skirianti iš tiesų nedaug dėmesio – dabar yra sukūrusi tinginio sodą. Paklausta, kaip tai padaryti, visiems besižavintiems egzotika pasiūlė gerai pagalvoti ir pasirinkti mūsų klimatui tinkamus augalus. Jos teigimu, geriausia kiemą puošti miško pušelėmis, tujomis ir kadagiais, kuriuos tereikia dekoratyviai apkarpyti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo mažiau vejos

„Kalbant apie kiemo puošybą, pirmiausia, vertėtų nepamiršti planavimo, kiemo zonų išdėstymo ar bent jau tų vietų, kurias ruošiatės sutvarkyti, pasirinkimo, – aiškino Sabina. – Beje, kuo daugiau gėlynų, alpinariumų ir mažiau vejos, tuo sklypo priežiūra paprastesnė.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Ji savo teiginį pagrindžia tuo, kad veja yra daugiausia laiko reikalaujantis sklypo elementas. Daugelis įsirengia didelius vejos plotus dėl lengvos priežiūros, tačiau sezono metu šienauti reikia bent kartą per savaitę. „Jei tam skiriate valandą laiko, padauginkite tiek kartų, kiek šienaujate per metus ir pamatysite, kiek daug valandų reikės vejos priežiūrai, – patarė S.Jurgutienė. – Žmonės bijo žydinčių krūmų, vaiskrūmių ir medžių dėl to, kad reikia grėbti lapus. Tačiau tam laiko prireiks nepalyginamai mažiau negu vejos šienavimui. Be to, daugiamečiai žoliniai augalai reikalaus tik kosmetinės priežiūros – ravėti ir nukirpti po žiemos likusią antžeminę dalį.“

Todėl, moters teigimu, veją reikėtų sėti tik ten, kur reikia. Ją geriausia keisti žydinčiais krūmais, daugiamečiais gėlynais, kiliminiais augalais – kiemas atrodys vešlus ir turtingas.