Dažnas turi nuo praėjusių ar dar senesnių metų likusių sėklų. Žiemai persiritus į antrą pusę, pats metas išsiaiškinti, ar jas dar bus galima sėti pavasarį.

Ar ilgai išlieka daigios

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Daržininkystės ir sodininkystės instituto darbuotojos dr. Julės Jankauskienės, sėklų saugojimo trukmė priklauso nuo jų biologinių ypatumų ir laikymo sąlygų. Palankiomis sąlygomis (nelygu, kokia daržovių rūšis) sėklas galima laikyti nuo vienų iki dešimties metų. Po 2–3 metų dauguma sėklų, išskyrus agurkų, praranda daigumą. Ilgai laikytos agurkų sėklos būna dar daigesnės. Be to, jei pakuotėse iš folijos sėklas galima ilgiau laikyti.

„Jei agurkų, pomidorų, aguročių, arbūzų sėklos buvo tinkamai saugomos, drąsiai galima sėti ir kitais metais. Šių daržovių sėklos gali išlikti daigios iki 7–10 metų. Jei iš 10 agurkų sėklų išdygo devynios, toks daigumas gali išlikti dar 4–6 metus. Jei daigumas per metus sumažėja 20 proc., tai – įspėjimas, kad sėklos sensta, dar po metų jų daigumas gali sumažėti iki 60–70 proc., o vėliau – 50–40 proc.“, – aiškino mokslininkė.

Kopūstų, ridikėlių, ropių, špinatų, pupelių, pupų, žirnių sėklos gali būti daigios nuo 4 iki 7 metų. Šių sėklų daigumą tikrinkite tik kilus tam tikrų įtarimų ar abejonių. Paprikos gali būti daigios 10 metų, bet gali nedygti ir po 3–4 metų. Todėl paprikų ir baklažanų daigumą prieš sėją reikėtų tikrinti. Po dvejų metų būtina tikrinti salotų, petražolių ir salierų sėklų daigumą.

Kaip laikyti

J.Jankauskienė perspėjo, kad sėklų negalima laikyti šiltoje ir drėgnoje patalpoje – tokiomis sąlygomis jau po kelių savaičių jos praras savo savybes. Sėkloms nepalankūs temperatūros svyravimai. Negalima palikti jų ilgam laikui drėgnose ir šaltose patalpose, pavyzdžiui, sodo nameliuose rudenį ir žiemą. Geriausios sąlygos sėkloms laikyti: oro temperatūra – 12–16 ºC, drėgmė – apie 50 proc.

Žirnių, kopūstų, agurkų, ridikėlių, burokėlių, špinatų, pomidorų, pupelių, aguročių sėkloms oro drėgmė turėtų būti ne didesnė nei 60 proc., svogūnų, kukurūzų, salierų, pupų sėkloms – ne didesnė nei 50 proc. Reikia stengtis, kad laikant sėklas oro drėgmė būtų ne didesnė negu 75 proc. Kad sėklos gerai sudygtų, oro drėgmė turi būti 10–14 proc.“, – sakė pašnekovė.

Ji priminė, kad sėklų negalima laikyti virtuvėje, kur dideli drėgmės svyravimai, taip pat šaldytuve, kur gali susidaryti kondensatas. Geriausia vieta – gyvenamieji kambariai. Nors juose oro temperatūra didesnė už optimalią, tačiau nėra didelių temperatūros svyravimų, o oro drėgmė neviršija rekomenduojamos. Šiltoje patalpoje, kur temperatūra didesnė nei 25 ºC, ilgai laikomos sėklos greičiau sensta. Negalima laikyti sėklų plastikiniuose maišeliuose. Juose sėkloms trūksta oro, jos tampa nedaigios. Geriau jas saugoti medžiaginiuose (lino ar marlės), popieriniuose maišeliuose. Viena geriausių pakuočių– folija.

Kiek sėklų pirkti

Sėjos normos, pasak mokslininkės, turėtų būti tokios (į 1 kv. m): svogūnai – 7–8 g, morkos, burokėliai – 0,5–1 g, ropės, ridikai – 0,5–0,6 g, ridikėliai – 3–4,5 g, pupelės, žirniai – 25–35 g, salotos – 0,3–0,5 g, petražolės – 4–6 g. Laikantis rekomenduojamų sodinimo normų, preliminarus augalų skaičius kvadratiniame metre turėtų būti toks: ankstyvieji kopūstai – 5 vnt., vidutinio ankstyvumo kopūstai – 4 vnt., vėlyvieji kopūstai – 2–3 vnt., pomidorai, paprikos, baklažanai – 4 vnt., aguročiai – 3 vnt.

„Kad padidėtų sėklų daigumas ir gyvybingumas, jos atitinkamai apdorojamos. Vienas iš paruošimo sėjai būdų – vadinamasis dražavimas. Sėklos padengiamos maitinamuoju apvalkalėliu, kuriame yra mikroelementų, augimo stimuliatorių, pesticidų. Tokios sėklos yra rutulėlio formos. Jas lengviau sėti, jų mažiau reikia ir jos tolygiau išbarstomos. Paradoksalu, bet kvapą skleidžiantis eterinis aliejus trukdo sėkloms dygti. Tai būdinga peletrūnų, salierų, petražolių sėkloms. Kad jos greičiau sudygtų, prieš sėją rekomenduojama pamirkyti“, – patarė J.Jankauskienė.

Galima patikrinti namuose

Sėklų kokybę nusako daigumas, dygimo energija, švarumas, drėgnumas, sėklų kiekis grame. Vienas svarbiausių rodiklių – daigumas. Jį galima nustatyti patiems namų sąlygomis. „Lėkštelėje ištiesiamas ir sudrėkinamas sugeriamojo popieriaus ar flanelės gabalėlis. Ant jo išdėstoma 10–100 (nelygu, koks stambumas) sėklų. Uždengiama stiklu. Lėkštelė padedama šiltoje vietoje, kur temperatūra ne žemesnė negu 20 ºC. Svarbu stebėti, kad popierius ar medžiaga nuolat būtų drėgni, tačiau vanduo neapsemtų sėklų. Griežčių, ropių, ridikų, ridikėlių, žirnių, melionų, kukurūzų, agurkų, burokėlių, pupelių, rūgštynių sėklos sudygsta po 6–8 dienų, arbūzų, baklažanų, pupų, aguročių, kopūstų, svogūnų, morkų, pomidorų, moliūgų, peletrūnų – po 10–12, artišokų, pastarnokų, paprikų, petražolių, rabarbarų, salierų, krapų – po 14–15, šparagų – tik po 20 dienų. Jei iš 100 sėklų sudygo 89, vadinasi, daigumas yra 89 proc. Geros sėklos turi būti pilnos, įprasto kvapo ir spalvos“, – aiškino specialistė.

Kas kenkia sėklų daigumui

Jei oro drėgmė patalpoje, kur laikomos sėklos, yra didelė, sėklos absorbuoja vandens garus iš oro. Jei saugoti padėtos sėklos yra drėgnos, jos išskiria drėgmę tol, kol ji tampa tokia pati, kaip ir patalpos oro drėgmė. Nei vienas, nei kitas procesas nėra palankus saugomoms sėkloms. Pirmu atveju priverstinai nutrūksta sėklų ramybės periodas, o antras atvejis rodo, kad sėklų kritinės drėgmės lygis nepakankamas. Kuo dažnesni tokie procesai, tuo mažesnė tikimybė, kad sėklos išliks daigios.

Kai oro temperatūra saugojimo patalpoje pakyla, sėklos intensyviau kvėpuoja, jų užuomazgos praranda maisto medžiagas, jose kaupiasi tarpinių toksinių produktų, vystosi mikroorganizmai, pažeidžiantys sėklas. Todėl labai sumažėja jų daigumas.