Susirgti peršalimo ligomis galima ne tik šaltuoju metų laiku. Šie negalavimai gali varginti ir vasarą, ypač tokią, kuri nelepina šiluma ir primena rudenį. Tiesa, net užplūdus karščiams išvengti slogos, gerklės ar ausų skausmo ne visuomet pavyksta.

Virusai

Pasak gydytojos otorinolaringologės Irinos Mackevičienės, dažniau sergama šaltuoju metų laiku, nes susidaro didesnis skirtumas tarp patalpų ir lauko temperatūros. Vasarą dažniau gali skaudėti gerklę dėl to, kad piktnaudžiaujama šaltais gėrimais, be saiko valgomi ledai. Kai labai karšta, atrodo, kad tokiu būdu pavyks atsivėsinsi, tačiau didelis temperatūrų skirtumas organizmui sukelia stresą.

„Organizmas nespėja adaptuotis prie staigių temperatūros pokyčių, todėl susergama. Tvyrant karščiui nereikėtų gerti šaltų gėrimų ar valgyti labai šaltų ledų. Norint atsigaivinti puikiai tinka šiltos arbatos“, – sakė gydytoja.

Apie 80 proc. atvejų gerklės skausmo, pasak medikės, sukelia virusai. Jos teigimu, beveik visi pirminiai negalavimai, kai mes sloguojame, skauda gerklę, yra virusinės kilmės ir praeina savaime. „Deja, vos suskaudus gerklei daugelis žmonių klaidingai mano susirgę angina. Ši liga yra ūminis virusinės ar bakterinės kilmės ryklės migdolų limfoidinio audinio uždegimas – tonzilitas, – sakė gydytoja. – Paprastas gerklės skausmas – tai dažniausiai ryklės ar jos užpakalinės sienelės uždegimas, nebūtinai siekiantis tonziles. Jį sukelia virusai, todėl, jeigu skauda gerklę, bet nėra pakilusi aukšta temperatūra, skubėti pas gydytoją nebūtina.Šiam negalavimui įveikti dažniausiai pakanka lovos režimo ir šiltų arbatų.“

Ausų uždegimai

Pasak gydytojos otorinolaringologės I.Mackevičienės, jeigu gerklės skausmą sunku ištverti, galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Vaistinėse galima įsigyti įvairių nereceptinių purškalų ir čiulpiamųjų pastilių. „Žmonės mėgsta skalauti gerklę su jūros druskos, jodo, sodos tirpalu – tokios priemonės taip pat puikiai tinka“, – sakė medikė ir nepatarė gydyti skaudančios gerklės valgomaisiais ledais, nors krioterapija (gydymas šalčiu) prieš kurį laiką buvo taikoma, ypač tiems pacientams, kuriems dažnai skauda gerklę. Pasak gydytojos, gydymas ledais vieniems gali padėti, kitiems atvirkščiai – dar labiau įklampinti.

Ta pati bakterija gali sukelti ir ausų uždegimą, ir ryklės uždegimą bei anginą. Ausų uždegimai dažniau vargina tuos, kurie nuolat serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pasak otolaringologės, į ausį patekęs vanduo neturėtų pridaryti bėdų, nebent ausies būgnelis yra kiauras. Ausų uždegimą sukelia virusai arba bakterijos. Kadangi ausys susijusios su kvėpavimo takais, dažnai sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu galima susirgti ir ausų uždegimu.

Ausies skausmas ne visada susijęs su ausies uždegimu – skausmą gali sukelti ir nervo uždegimas. Jeigu jis užsitęsė, būtina kreiptis į gydytoją. „Pajutus ausies skausmą, patarčiau išgerti ibuprofeno arba paracetamolio ir stebėti, ar nekyla temperatūra, ar iš ausies neteka sekretas. Tačiau jeigu po trijų dienų dar vargina ausies skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Žmonės turėtų žinoti, kad susirgus pirmąsias tris dienas galima bandyti gydytis pačiam, geriant šiltas arbatas, vitamino C. Bet jeigu kyla labai aukšta temperatūra ir simptomai nepraeina per 2–3 dienas, reikėtų susirūpinti“, – aiškino I.Mackevičienė.

Gydytojos teigimu, vasarą, ypač karštomis dienomis, labai kenkia kondicionieriai. Net už lango tvyrant karčiui patalpoje turėtų būti optimali 22 laipsnių temperatūra. Be to, ne visi kondicionieriaitinkamai išvalo orą. Jei vienas žmogus serga, gali greitai užsikrėsti ir kiti. Karštą dieną patariama gerti pakankamai skysčių. Perdžiūvusios gleivinės yra mažiau atsparios aplinkos veiksniams.

Parengė Elena Matiukaitė