Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip neapsigauti perkant naudotą automobilį?

Įstatymas įpareigoja naudoto automobilio pardavėją sutartyje nurodyti visus jam žinomus defektus. Tačiau šio reikalavimo įvykdymas ne visada veiksmingas. Geriausias priešnuodis prieš būsimas staigmenas – kruopšti automobilio techninės būklės patikra. Apsidrausti nuo netikėtumų padeda ir garantija, kurią galima įsigyti perkamai transporto priemonei.

Nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojo reikalavimas naudotos transporto priemonės pardavėjui pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti visus jam žinomus defektus. Viena medalio pusė – kai automobilis įsigyjamas iš įmonės. Bet perkant iš fizinio asmens, gali tekti gaudyti vėją laukuose, jei bus netikėtų, brangiai kainuojančių gedimų.

Nekėlė įtarimų

Vilniečio V.A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) istorija rodo, kokių nuostolių jis galėjo patirti dėl defektų, atsiskleidusių įsigijus automobilį, ir kaip pirkėjui pavyko jų išvengti. Naudoto automobilio besidairiusiojo (pavadinkime jį Vytautu) dėmesį atkreipė skelbimas apie Tauragėje parduodamą penkerių metų „Volkswagen Polo“. Už šį naujesnio modelio automobilį su 1,6 dyzeliniu (66 kW) varikliu ir automatine pavarų dėže pardavėjas pageidavo daugiau kaip 6 tūkst. eurų. Kaina atitiko pagal skelbimus parduodamų analogiškų automobilių rinkos vertės vidurkį ir nesukėlė abejonių, tarkime, kad būtų pernelyg maža kaina, ar kt.

Šeimininko neužtiko

Penktadienį po darbų iš Vilniaus į Tauragę nuvykęs apžiūrėti pasirinkto automobilio Vytautas jo šeimininko nebeužtiko. Pirkinį parodė savininko kolega. Iš pažiūros automobilis atrodė tvarkingas, sklandžiai užsivedė ir nepriekaištingai važiavo. Tad neužtruko ir derybos. Po jų buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilio rakteliai perduoti Vytautui.

Naujasis savininkas automobilį apdraudė, be trukdžių įveikė techninės apžiūros patikrą. Nors automobilio įsigijimo pradžia buvo sklandi, nuojauta Vytautui pakuždėjo pasirūpinti dar ir garantija, kurią jis įsigijo pusmečiui už beveik 500 eurų. Ir šis sprendimas, kaip netrukus paaiškėjo, labai pravertė.

Grėsė brangus remontas

Praėjus savaitei po automobilio įsigijimo, pradėjo streikuoti automatinės pavarų dėžės valdiklis, arba liaudiškai tariant, „elektroninės smegenys“. Važiuojant automatinė transmisija ėmė išjunginėti pavaras. „Tekdavo sustoti, išjungti variklį ir vėl užvesti. Tokie nesklandumai ėmė dažnėti“, – pasakojo Vytautas. Nugabenęs automobilį į gamintojų atstovybę, naujasis savininkas išgirdo dar vieną įdomybę. Patikrinus gamintojų duomenų bazėje, paaiškėjo, kad ridos skirtumas – apie 80 tūkst. km. Tačiau ši žinia nepribloškė tiek, kiek verdiktas dėl pavarų dėžės remonto. Jis būtų siekęs 1 400 eurų – beveik penktadalį automobilio kainos. Padėtį išgelbėjo remonto išlaidas padengusi garantija, kurią Vytautas buvo apdairiai įsigijęs.

Įvertinti bendrą būklę

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo, automobilių inžinieriaus eksperto Ramūno Vėlavičiaus teigimu, patikrinti perkamo automobilio jis pirmiausia važiuotų į techninės apžiūros įmonę. Joje už nedidelę kainą būtų įvertinta bendra techninė transporto priemonės būklė. Jei kiltų abejonių ar būtų nustatyti trūkumai, tektų kreiptis į servisą dėl konkretaus mechanizmo, agregato ar sistemos pakeitimo. Servisai gali atlikti išsamesnes patikras, bet jie brangiau kainuoja.

Atskirų sistemų patikra

Kreipiantis į servisą dėl bendros techninės automobilio būklės įvertinimo, reikės kelių specialistų, kurių kiekvienas turi savo įkainius, konsultacijos. „O techninėje apžiūroje per trumpą laiką už nuosaikią kainą pateikiamas bendras transporto priemonės techninės būklės įvertinimas. Greitis, kaina, visapusiškumas...“ – sakė R.Vėlavičius. Anot jo, techninės apžiūros įmonės gali atlikti ir elektroninių sistemų patikrą, patikrinti amortizatorių veiksmingumą, ratų geometrijos ir ašių sureguliavimo taškus.

Išvengti neplanuotų išlaidų

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių katedros vedėjo dr. Saugirdo Pukalsko, naudoto automobilio pirkimas – didelė rizika. Solidžiai kainuoja ne tik automobilis. Didelių išlaidų reikalauja ir kaskart brangstantis jo remontas. Nors pardavėjas ir privalo nurodyti defektus, neaišku, kiek jis pats apie juos nutuokia. „Kartais taip įvyksta ne iš blogos valios, net neketinant nieko apgaudinėti... Jei jis pats aikštelėje automobilį vos išvydęs nupirko, o vėliau nuvarė į turgų parduoti... Paskui su juo bylinėkis, ir ką ten įrodysi?“ – sakė S.Pukalskas.

Anot jo, remtis vien tik pardavėjo surašytais defektais – miglotas sprendimas. Kur kas patikimiau kruopščiai patikrinti pasirinktą automobilį. Šiam tikslui geriausia pasirinkti autorizuotus servisus ar bent solidesnes techninės priežiūros stotis, turinčias diagnostikos įrangą. „Tokiais atvejais praverčia ir neseniai rinkoje atsiradęs naudotų automobilių garantijos modelis, parengtas pagal jau daugelį metų veikiantį vokišką pavyzdį“, – teigė S.Pukalskas.

Atsako už daiktą

Šalies įstatymu įteisinta, kad, nusipirkęs bet kokią prekę, pirkėjas kartu įgyja mažiausiai 6 mėnesių trukmės garantiją. Vadinasi, jei pirkinys per 6 mėnesius sugenda, pirkėjas turi teisę iš pardavėjo išsireikalauti kompensaciją ar atsiimti pinigus už tą daiktą. Tai galioja ir automobiliams. Pasak garantijas automobiliams suteikiančios įmonės atstovo Ramūno Mackevičiaus, pardavėjas yra parduodamo daikto savininkas. Jei pirkėjas už jį sumokėjo centą arba gavo dovanų, su tuo daiktu pastarajam atitenka ir teisės į jį, ir pareigos.

„Net ir naudotam automobiliui, tarkime, nuriedėjusiam pusę milijono kilometrų, per tą laiką turėjo būti atlikti techninės priežiūros darbai, kuriuos turi patvirtinti čekiai, rodantys, kad už juos sumokėta. Pagal šalies įstatymus saugoti sąskaitas faktūras VMI įpareigoja fizinį asmenį penkerius, juridinį asmenį – dešimt metų“, – pasakojo R.Mackevičius.

Pasiteisinusi praktika

R.Mackevičiaus teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas privalo nurodyti objektyvią tiesą apie jo būklę. Bet, norint įgyvendinti šį reikalavimą, tektų išardyti visą automobilį iki paskutinio varžtelio ir parodyti pirkėjui atskirai visus mazgus, agregatus (šiam mechanizmui garantija galioja, o kitam negalioja ir t. t.). Akivaizdu, kad niekas to nedarys. Tada pardavėjui geriausia įsigyti garantiją. „Įsigijo, perdavė kartu su automobiliu ir ramu. Tokią praktiką – parduoti daiktą kartu su garantija – naudoja vokiečiai, austrai, anglai jau per keturiasdešimt metų. O pasaulyje ji naudojama daugiau nei septyniasdešimt metų, – argumentavo R.Mackevičius. – Vokietijoje ar Austrijoje parduodant automobilį, pardavėjas klausia, kur juo bus važinėjama. Jei jis bus eksploatuojamas Vokietijoje, pirkinio kaina automatiškai išauga 1 200–1 500 eurų. Mat šiam automobiliui suteikiama garantija.“

Naudinga abiem pusėms

Įsigytą garantiją naudotam automobiliui pravartu kartu su parduodamu automobiliu įteikti pirkėjui, kad būtų ramios abi pusės – pirkėjas ir pardavėjas. Netikėto gedimo atveju garantija apsaugo, kad pirkinys bus suremontuotas be papildomų išlaidų. Garantijos siūlomos iki penkiolikos metų automobiliams be ridos apribojimo. Įkainius lemia transporto priemonės amžius, galingumas ir rinkos vertė.

Automobiliai su trūkumais sutvarkomi ir tada išduodama garantija arba išduodama garantija su negarantiniais trūkumais, nustatytais patikros metu.

Rekomenduojami video