Jau po kelių dešimtmečių kasdienis europiečių gyvenimas turėtų labai pasikeisti. Mokslininkai ragina permainoms pradėti ruoštis jau dabar.

Ekstremalių orų laikai

Nors prie siaubo pasakėlių apie besikeičiančio klimato pavojus esame įpratę ir dažnas jomis nelabai tiki, faktai liudija, kad permainos vyksta gana greitai. Nereikėtų jų sieti su ilgiau užsitęsusiu šiltu rudeniu ar ne tokiu ankstyvu, koks tarsi turėtų būti šiltėjant klimatui, pavasariu. Klimato permainos išryškėja bėgant dešimtmečiams. Naujausios Europos Komisijos (EK) Jungtinių tyrimo centro prognozės negali nekelti susirūpinimo: išsamiausio Europos klimatinio modelio sudarytojai perspėja, kad mūsų žemynas šiuo metu yra ekstremalių orų reiškinių „atakos“ išvakarėse. Europos laukia nuožmios sausros, neįprastai dideli potvyniai, staigios karščio ir šalčio bangos, niokojantys miškų gaisrai. Ir visa tai – dėl planetos klimato šiltėjimo.

Naujasis EK Jungtinių tyrimų centro parengtas tyrimas „Grėsmių, kurias gali sukelti besikeičiantis klimatas Europoje, vertinimas“ buvo pristatytas balandį vykusioje Europos geomokslų sąjungos generalinėje asamblėjoje ir paskelbtas žurnale „Climatic Change“. Nuo ankstesnių tokio pobūdžio tyrimų jis pirmiausia skiriasi tuo, kad tyrėjų grupės vadovų Giovannio Forzieri ir Luco Feyeno vadovaujami mokslininkai siekė identifikuoti konkrečius Europos regionus, kuriems besikeičiantis klimatas per artimiausius 70 metų gali sukelti rimtų problemų.

Norvegijos dienraštis „Dagbladet“, apžvelgdamas Europos klimatologų ir kitų sričių specialistų parengtas tyrimo išvadas, rašo, kad labiausiai dėl klimato atšilimo artimiausiais dešimtmečiais kentės Pietų Europos šalys: pavyzdžiui, Portugalija ir Ispanija vis dažniau susidurs su ekstremalių orų reiškiniais. Norvegijoje veikiančio Tarptautinio klimato ir aplinkos tyrimų centro (CICERO) klimato eksperto Bjorno Samseto teigimu, tai padarys rimtą poveikį šių valstybių ekonomikai.

„Pietų ir Vakarų Europai artimiausiais dešimtmečiais bus striuka. Čia vienas kitą keis didelių karščių ir potvynių pakrančių regionuose periodai. Klimato problemos bus tokios didelės, kad darys poveikį visai Europai: maisto produktų gamyba šiose žemyno dalyse taps gana sudėtinga. Tai neišvengiamai atsilieps ir ekonomikai“, – tvirtino B.Samsetas.

Daugelį gali išgąsdinti

Norvegų mokslininko teigimu, šio EK Jungtinių tyrimo centro tyrimo išvados daugelį gali išgąsdinti. Antai prognozuojama, kad nuo 2080-ųjų Pietų Europos šalis kasmet niokos užsitęsusios sausros ir dideli karščiai. Ir ne bet kokie: tyrimo autoriai juos įvardija kaip šimtmečio sausras. Yra 70 proc. tikimybė, kad ilgai trunkančios sausros kiekvienais metais apims Pietų Europą. O kasmet pasikartojančių šimtmečio sausrų tikimybė siekia 60 proc. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad mūsų žemyno pietinėje dalyje bus kur kas daugiau miško gaisrų, potvynių ir audrų su atvira jūra besiribojančiose šalyse.

„Pranešimą apie šį tyrimą gana liūdna skaityti. Mes žinome, kas būna, kai prasideda didžiuliai karščiai ir iškrinta neįprastai gausūs krituliai. Visa tai rodo, koks blogas gali būti klimatas Europoje“, – sakė B.Samsetas norvegų žurnalistams. Jis neigia prielaidą, kad tyrimo išvados gali būti tendencingos: esą jis buvo atliktas „rimtoje ir itin kompetentingoje akademinėje aplinkoje“.

Klimato permainas analizuojantys ir prognozuojantys ekspertai stengiasi nustatyti gamtinių katastrofų Europoje 2020-aisiais, 2050-aisiais ir 2080-aisiais stiprumą ir dažnumą. Kad būtų lengviau tai padaryti, jie padalijo žemyną į 5 dalis. Kaip rašo „Dagbladet“, nors stichinių nelaimių šėlsmą labiausiai pajus pietų europiečiai, dėl pasikeitusio klimato ramybės neturės ir Šiaurės Europa. Šiauriečiams reikia ruoštis potvyniams ir karščio bangoms. Mokslininkų teigimu, egzistuoja didelė tikimybė (35 proc.), kad tai, ką šiandien vadiname didžiausių per šimtmetį karščių periodu, po 2080-ųjų kartosis kiekvienais metais. „Šiaurėje laukiamas karščių sustiprėjimas ir dažniau pasitaikantys didelio masto miško gaisrai. Taip pat gerokai padidės sausringų laikotarpių skaičius“, – aiškino B.Samsetas.

Trumpai tariant, tendencija visur vienoda: nuo maždaug 2020 m., ypač 2050-aisiais ir vėliau, Europai reikėtų ruoštis gerokai dažnesniems karščių, šalčių, sausrų, miško gaisrų, potvynių ir audrų periodams. Ekstremalūs orų reiškiniai taps dar stipresni, tad reikia jau dabar pratintis prie minties, kad dėl klimato pokyčių kai kurios Europos dalys tai vienu, tai kitu metu „pasitrauks iš žaidimo“. Vis dėlto apie Europos ateitį klimato požiūriu svarstantys mokslininkai nėra nusiteikę pesimistiškai. „Kasdieniame mūsų gyvenime daug kas pasikeis, todėl svarbu pradėti planuoti infrastruktūrą šiaurinėje Europoje jau dabar. Pavyzdžiui, vietos valdžia neturėtų leisti statyti namų tuose rajonuose, kur kyla potvynių pavojus“, – sakė B.Samsetas.

Mus tarsi galėtų paguosti tai, kad padėtis Šiaurės Europoje bus geresnė nei Pietų Europoje. Tačiau klimatas turėtų gerokai pasikeisti ir žemyno šiaurėje: čia kasmet reikėtų laukti karščio bangų, dažnų miško gaisrų ir potvynių. Tikimybė, kad Šiaurės Europoje kiekvienais metais įsivyraus šimtmečio kaitra, naujausiais mokslininkų skaičiavimais, – 40 proc. Be to, padėtį komplikuos tai, kad šie klimato pokyčiai vyks vienu metu su iškastinio kuro atsisakymo procesu. Šie du iššūkiai labai apsunkins Europos galimybes naudotis gamtiniais ištekliais.

Siūlo neapsimetinėti

Skeptikai kaip visada į mokslininkų perspėjimus, susijusius su vykstančiais klimato pokyčiais, numoja ranka: neva kažkam naudinga bauginti žmones jų tykančiomis gamtinėmis katastrofomis. Tačiau, kaip rašo „Dagbladet“, neaišku, koks galėtų būti kieno nors interesas dėl klimato po 100 metų. Be to, šį tyrimą atlikę rimti mokslininkai naudojosi daugelio kitų specialistų duomenimis. Anot jų, klimato permainas europiečiai atlaikys, tik reikia neužsimerkti prieš prognozes ir neapsimetinėti, kad nieko baisaus nenutiks.

Ne tik Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, bet ir visa Vakarų Europa privalo ruoštis stipriems potvyniams ir karščiams, kurie vargins ją praktiškai kasmet po 2020-ųjų. Mokslininkų teigimu, maždaug iki 2080-ųjų kasmetinių „amžiaus potvynių“ tikimybė padidės dar 30 proc., 40 proc. išaugs šimtmečio sausrų grėsmė.

Išnaša:

Mokslininkų teigimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad tai, ką šiandien vadiname didžiausių per šimtmetį karščių periodu, po 2080-ųjų kartosis kiekvienais metais.

Tai jau kasdienybė

Prof. dr. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

Daugiausia ekstremalių reiškinių Lietuvoje numatoma vasaros sezono metu: sausros, karščio bangos, škvalai, viesulai, kurie jau dabar dažniau kartojasi, stiprios liūtys. Žiemos metu laukia stiprus snygis, besikeičianti temperatūra, kuri lems nepastovią sniego dangą ir įšalą, nepalankias žiemkenčių žiemojimo sąlygas. Pereinamaisiais sezonais kartosis su arktinio oro masių įsiveržimu susijusios šalnos – jų daroma žala tuo metų laiku bus grėsmingiausia. Stiprūs vėjai, audros, kurie ir šiais laikais dažnai niokoja Lietuvos miškus ir pastatus, manoma, išliks panašaus stiprumo ir dažnumo, kaip ir dabar.

Ekstremalūs reiškiniai pamažu tampa kasdienybe. Praktiškai kasmet jų pasitaiko, tik jau pastebima jų stiprėjimo ir dažnėjimo tendencija. Taigi šie procesai nėra kažkokia neregėta negirdėta perspektyva, kurios Lietuva dar nebūtų pajutusi.