Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip išvengti sukčių pinklių didmiesčių gatvėse

Socialiniuose tinkluose apstu istorijų, kuriose žmonės pasakoja pakliuvę į tyčią sukeltas avarijas. Atvykusieji į didžiuosius miestus iš kaimo vietovių ypač atidūs turėtų būti žiedinėse sankryžose – būtent jose dažniausiai „gaudomi“ atsargiai ir palengva manevruojantys vairuotojai. Į juos tyčia atsitrenkę sukčiai vėliau siekia pasipelnyti draudimo sąskaita. Dažnai tas pats automobilis ar asmuo žiedinėse sankryžose per metus „patiria“ net 20 eismo įvykių, kuriuose pripažįstamas nukentėjusiuoju. Paprastai tyčinės avarijos sukeliamos tuomet, kai sukčius „pakiša“ savo automobilį nieko neįtariančiam vairuotojui.

Trys avarijų būdai

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, „Valstiečių laikraščiui“ atskleidė tris  dažniausiai pasitaikančias situacijas, kuriomis naudojasi „pakišinėtojai“ – tai susidūrimai žiedinėse sankryžose, staigus stabdymas ir manevras ne pagal pirmumo teisę.

Pirma situacija: tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose naudojasi kitų vairuotojų neapdairumu – atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando persirikiuoti į išorinę juostą ar išvažiuoti iš sankryžos, pasirinkęs netinkamą juostą.

Antra klasikinė tyčinės avarijos schema: netikėtas, staigus stabdymas, kai iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas neturi galimybių sureaguoti. Šioje schemoje gali dalyvauti ne vienas, o keli automobiliai, suformuodami savotiškus spąstus: vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų staigiai stabdyti. Tokioje situacijoje beveik visada kaltu laikomas į automobilio galą atsitrenkęs vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo.

Trečia situacija: sukčius į pagrindinę gatvę norinčiam įsukti vairuotojui gestais parodo, kad užleis kelią, bet staiga padidina greitį ir trenkiasi. Kaltas visuomet liks tas, kuris suko iš šalutinio kelio ir nepraleido važiuojančiojo pagrindiniu.

Neprisipažinti kaltu

Kaip išvengti susidūrimo? Iš esmės apsisaugoti nuo gerai apgalvotos tyčinės avarijos nėra galimybių. Tačiau svarbiausia nedaryti klaidų po to. Mat savo aukoms sukčiautojai pirmiausiai siūlo susitarti vietoje (sumokėti jų pageidaujamą sumą) nepildant eismo deklaracijos ir nekviečiant policijos.

Tačiau vairuotojams nereikėtų su tuo sutikti. Jei įtariate, kad galėjote tapti tyčinės avarijos sukėlėjo auka, visada kvieskite policiją.

Ypač svarbu pildant eismo įvykio deklaraciją nepasirašyti, kad esate kaltas dėl eismo įvykio (14 punktas). Tokiais atvejais reikia užpildyti deklaraciją ir pasirašyti tik 15 deklaracijos punkte, kuris nurodo, kad su aplinkybėmis, užfiksuotomis deklaracijoje, sutinkate.

„Šiuo atveju, įvertinę visas aplinkybes, kaltininką nustatys draudikai. Taip pat deklaracijoje patartina užfiksuoti visus įmanomus liudininkus, o pastabose reiktų įrašyti, kad įtariate, jog kitas įvykio dalyvis tyčia sukėlė eismo įvykį“,  – sako A.Juodeikis.

Be to, tokiais atvejais įvykio vietoje naudinga surinkti ir kuo daugiau įrodymų – iš įvairių perspektyvų nufotografuoti transporto priemonių padėtį, patirtą žalą, apsižiūrėti, ar eismo įvykio negalėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros.

Rekordas – 23 tūkstančiai eurų

„Su įvairiais sukčiavimo atvejais susiduriame kiekvieną savaitę. Tačiau tyčinės avarijos didžiuosiuose šalies miestuose nėra dažnas reiškinys – tokio pobūdžio nusikaltimai sudaro iki dešimtadalio visų mūsų užfiksuojamų sukčiavimo atvejų. Per 8 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, atvejų, kai buvo inscenizuojamas eismo įvykis, sumažėjo perpus“, – teigia A.Juodeikis.

Bandymų įvairiai sukčiauti skaičius išlieka panašus ir sudaro maždaug apie 0,5 procento visų užfiksuojamų žalos atvejų. Šis skaičius kasmet yra maždaug stabilus. Tiesa, sukčiautojai šiemet mėgina gauti didesnes pinigų sumas – užfiksuoti du atvejai, kai apgaulės būdu bandyta gauti daugiau negu 45 tūkstančių eurų.

Tiriant bylas paprastai išaiškėja ir pavieniai asmenys, ir ištisos grupuotės, kurios puikiai išmano kelių eismo taisykles ir veikia pagal konkrečias sukčiavimo schemas, išnaudodamos kitų eismo dalyvių neatsargumą.

Neretai paaiškėja, kad sukčiautojų grupę sieja artimi giminystės ryšiai, o asmeninėse jų istorijose galima aptikti pasikartojančių situacijų, kai draudimo išmoką bandoma gauti sąmoningai sukeliant ar išprovokuojant eismo įvykį. Prieš keletą metų buvo išaiškintas „avarijų virtuozas“, kaltintas dėl net 50-ies eismo įvykių ir maždaug 23 tūkst. eurų (tuo metu – apie 80 tūkst. litų) žalos padarymu.

Daugėja atvejų, kai sukčiautojai nurodo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. Pastebėta, kad nusikalstamu būdu praturtėti siekiantys asmenys kompensaciją už patirtą žalą pageidauja gauti grynaisiais pinigais, ją gavę automobilio dažniausiai net neremontuoja, o toliau naudoja sukčiavimo schemose.

Sukčių braižas kinta

Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad „pakišinėjimų“ braižas nuolat kinta – keičiasi avarijų vietos, jų padarymo stilius.

Andrius Romanovskis

„Seniau dažnai kartodavosi įvykio modelis, kai pirmenybę turintis vairuotojas, parodęs, jog praleidžia kitą vairuotoją, padidindavo greitį ir į jį įvažiuodavo. Pastaruoju metu tokių atvejų mažėja, nes tariami kaltininkai vis dažniau ryžtasi kreiptis į draudimo bendroves ir policiją, be to, daugėja vaizdo registratorių. Šiuo metu labiau naudojamasi vairuotojų neapdairumu, mažiau apšviestais keliais, ne itin aiškių sankryžų ar neseniai atnaujintų vietų aplinkybėmis“, – pasakoja A.Romanovskis.

Štai anksčiau tokie įvykiai dažnai buvo fiksuojami Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinėje sankryžoje. Sukčiams ji buvo palanki, nes horizontalusis ir vertikalusis kelio žymėjimas šioje sankryžoje prieštaravo vienas kitam. Tai trikdydavo vairuotojus, todėl sukčiams būdavo lengva sukelti eismo įvykį. Pertvarkius šią sankryžą, sukčiavimo atvejų čia nebepasitaiko.

Bijo vaizdo registratorių

Taip pat dažnai tokie įvykiai vykdavo Vilniaus Savanorių pr., Tūkstantmečio g. žiedinėje sankryžoje. Šioje sankryžoje veikė net kelios grupuotės. Vienos jų inscenizuodavo avarijas brangesniais automobiliais, kitos – specializavosi aukomis pasirinkdamos užsieniečius, pvz., Rusijos ir Baltarusijos vilkikų vairuotojus. Atskleidus šias schemas, tokių atvejų pasitaiko vis rečiau.

Draudimo bendrovės pastebi, kad tokių sukčiavimo įvykių žalos paprastai nėra didelės, dažnai net mažesnės už įprastas. Dažniausiai nesistengiama labai sudaužyti automobilio, siekiant draudimo bendrovėms nesukelti didesnių įtarimų.

Anot A.Romanovskio, vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo tokių sukčiavimų yra vaizdo registratoriai bei KET laikymasis ir atidumas kelyje. Būtent vaizdo registratorius naudojančiųjų skaičiaus didėjimas ir miesto stebėjimo sistemos labai prisideda prie tokių sukčiavimo schemų išaiškinimo ir jų mažėjimo.

 

 

 

 

Rekomenduojami video