Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip išgelbėti ledo spąstuose įkalintas žuvis

Atėjus tikrajai žiemai ledu pasidengę vandens telkiniai gali tapti spąstais žuvims.Dideli ežerai yra gilūs ir vandenų gyventojoms gali suteikti reikalingą deguonies kiekį, tačiau mažesnių tvenkinių savininkams tenka sukti galvas sprendžiant klausimą, kaip joms padėti.

Eketės nepadės

Kai kurie sunkiomis žiemomis pagelbėti žuvims bando senoviniais metodais – kerta eketes ir į jas kiša šiaudų ar nendrių ryšulius. Vis dėlto šis metodas nėra toks veiksmingas,ypač kai spaudžia šaltukas, nebent kiekvieną dieną kirstume eketes ir jas atnaujintume. Vyraujant teigiamai temperatūrai žuvims gal ir galima padėti, tačiau jei nuo speigo net tvoros pokši, vanduo eketėje užšąla per keletą minučių.

Penkis nuosavus tvenkinius sodininkų bendrijoje netoli Maišiagalos išsikasęs Stanislovas Dirma pripažino, kad šiais metais iš tiesų tenka sukti galvą dar ir dėl to, kad tvenkiniuose žiemojančioms žuvims kenkia ne vien šaltis, bet ir žiemos grimasos, kai šiaurietišką speigą keičia atlydys. Anot jo, ant tvenkinio susidariusį ledą užkloja sniego patalas, kuris po atlydžio suformuoja dar vieną sluoksnį, pro kurį nebeprasimuša šviesa, gaminanti deguonį.

„Šiemet jau kelis kartus valiau sniegą nuo tvenkinių, kad ledas būtų kaip čiuožykloje, tačiau visko neaprėpiu ir matau, kad tai beprasmiška – sniegas tiesiog pilte užpylė, – pasakojo žuvų augintojas Stanislovas. – Todėl dabar bandysiu gaudyti žuvis.“

Žvejybos privalumai

Pašnekovo teigimu, tvenkiniais reikėtų pradėti rūpintis ne žiemą, o rudenį, pavasarį ir vasarą. „Per daugelį metų supratau, kad labai svarbus telkinio gylis, tūris ir žuvų kiekis, – aiškino Stanislovas. –Todėl kiekvieną rudenį su kaimynais surengiame žvejybos čempionatą ir gaudome žuvis, kurias paskui draugiškai pasigaminame. Tai linksma ir naudinga.“

Pasak prityrusio žvejo, jei prognozuojama, kad šalčiai tęsis ilgai, gaudyti galima ir žiemą, juk lede prakirtus eketę suplaukusios žuvys iškiša galvas pakvėpuoti, tuo metu jas reikia ir gaudyti.„Paprastai prasidėjus žiemai, net ir spaudžiant smarkiam šalčiui, kokį mėnesį žuvimis galima nesirūpinti, tačiau vėliau jau reikia pagalvoti, ką daryti, kad joms nepritrūktų deguonies, – teigė S.Dirma. – Taigi, dabar jau pats metas pamąstyti, kokių veiksmų imtis, kad tokių problemų būtų išvengta.“

Padeda technologijos

Jei gruodį dar galima pailsėti, sausį ir vasarį jau būtina padėti telkinių gyventojoms.Anot penkis vandens telkinius prižiūrinčio žvejo,dabar galima pasitelkti įvairias technologijas, kurios padeda žuvims išgyventi.„Galima po ledu pūsti deguonį užkimšus eketę arba aeruoti (prisotinti deguonies – red. past.) pučiant orą kompresoriais. Manau, kad tai ypač aktualu dekoratyvinių tvenkinių su vertingomis žuvimis savininkams.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jei tvenkinio gylis yra mažesnis kaip 150 cm, jis gali visiškai užšalti. Toks tvenkinys žuvims pražūtingas.Turint specialų prietaisą – aeratorių– tam galima užkirsti kelią.Labai efektyvios orapūtės – oro kompresoriai. Jos nenaudoja daug elektros, o per specialius akmeninius arba membraninius difuzorius, nugramzdintus į tvenkinio dugną priekrantės zonoje, išpučiamas oras išskaidomas į deguonį, kurį pasisavina vanduo ir taip palaiko neužšąlančią eketę. Praktikoje kartais naudojami ir vandens siurbliai. Jie pumpuoja vandenį iš vienos eketės į kitą ir taip prisotina vandenį deguonies. Šiuo atveju tvenkinys turėtų būti netoli namų ar kitos vietos, kurioje būtų pajungtas elektros įvadas.

Auksinė taisyklė: žuvys gali sėkmingai peržiemoti, jei tvenkinys yra bent vidutinio dydžio, o žuvų įleista palyginti nedaug.

Dekoratyviniai tvenkiniai

Tačiau ką daryti dekoratyvinių tvenkinukų šeimininkams, juk paprastai jie nėra gilūs ar itin dideli. Įranga tvenkiniams prekiaujančios bendrovės pardavimų vadovas Eduardas Valevičius patarė savininkams gerai pamąstyti prieš įleidžiant dekoratyvines žuvis į tokius vandens telkinius. „Lietuvoje geriausiai išgyvena margaspalvės karpinės žuvys, pavyzdžiui, spalvoti karosai, kuojkarpiai, taip pat auksiniai lynai, auksinės meknės (orfos), amūrai, – patirtimi dalijosi E.Valevičius. – Tačiau aišku, kad šalta žiema jiems pražūtinga. Tokias žuvis geriausia išgaudyti ir perkelti į patalpą.“

Specialisto teigimu, geriausia žuvis perkelti į talpą su akvariumo kompresoriumi. Kas savaitę reikėtų pakeisti bent trečdalį vandens. „Tai dar ne viskas – labai svarbu perkeliamas žuvis iš lėto pratinti prie temperatūrų skirtumo. Jei vandens temperatūra viršija 5 laipsnius, žuvys gali patirti stresą ir mirti, todėl ją reikia po truputį suvienodinti.“

Žiemą nevalgo

Taigi, vanduo turi būti paruoštas iš anksto. Į talpą reikėtų įdėti keletą augalų, patartina įjungti oro aeravimo įrenginį, kuris prisotins vandenį deguonies ir sumažins fosforo, chloro, geležies bei kitų nepalankių junginių išsiskyrimą. Patalpa turi būti vėsi (iki 10 laipsnių) ir dieną apšviesta (geriausiai – lauko šviesa). Pasak specialisto, esant žemai temperatūrai žuvų šerti nereikia, nes jos pačios nesimaitina arba tai daro retai: „Jei temperatūra nukrenta žemiau 16 laipsnių, karpinių žuvų, tokių kaip amūrai ir plačiakakčiai, maitinimasis labai smarkiai sulėtėja, –teigė E.Valevičius.– Esant 4–8 laipsniams šalčio, jos praktiškai nebesimaitina. Žiemos metu apetito nepraranda plėšrios žuvys – starkiai, ešeriai, lydekos. Tačiau ir jų papildomai maitinti nereikia, nes viską, ko reikia, susiranda vandens telkinyje.“

Tuo tarpu vandenį talpoje reikia keisti, jei jis patamsėja. Pašnekovas patarė pasirūpinti žuvimis, nes jos žūsta tyliai ir būtent žiemą. Apie tokią nelaimę sužinosime tik pavasarį, nutirpus sniegui, kai jų gaišenos nuklos pakrantes. „Patikėkite, vaizdas nėra iš maloniųjų“, – baigė E.Valevičius.

Kad žuvys žiemą būtų saugios

  • Dar prieš žiemą įvertinkite vandens telkinio būklę: jei yra galimybė, ištirkite vandens kokybę (pavyzdžiui, nustatykite nitratų ir fosfatų koncentracijas), stebėkite deguonies kiekį ir jo kitimą.
  • Žiemą prižiūrėkite, kad deguonies koncentracija nebūtų mažesnė nei 4–5 mg/l.
  • Pasirūpinkite, kad kūdroje būtų 3–4 m gylio žuvų žiemojimo duobės.
  • Nepalikite per didelio kiekio žuvų – bent dalį išgaudykite.
  • Išgriebkite prikritusius lapus,plūduriuojančius augalus ir jų liekanas.
  • Įrenkite apsauginį tinklą, kuris sugaudytų krentančius lapus.
  • Išvalykite tvenkinio dugną.
  • Sutvarkykite tvenkinio pakrantę, kad nebūtų pūvančių augalų.
  • Sumažinkite žuvims duodamo pašaro kiekį.
  • Temperatūrai nukritus iki 15,5 laipsnio, sumažinkite žuvims duodamo pašaro kiekį ir šerkite tik kartą per dieną lengvai suvirškinamu maistu (pavyzdžiui, kviečių gemalų pagrindo pašaru).
  • Neleiskite kauptis pašaro likučiams.
  • Kai temperatūra žemesnė nei 15,5 laipsnio, žuvis reikėtų šerti tik 2–3 kartus per savaitę.
  • Temperatūrai esant žemiau 10 laipsnių, žuvų šėrimą reikia ženkliai sumažinti ir palaipsniui nutraukti.
Rekomenduojami video