Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip elgtis prie vairo, kad ilgasis savaitgalis keltų mažiausiai rūpesčių

Joninės – viena nuostabiausių metų švenčių, o pastaruoju metu Lietuvą užplūdęs šiltas oras ir galimybė penktadienį gauti poilsio dieną sukuria puikias prielaidas turėti ilgą, šiltą ir smagų savaitgalį. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jau kitą dieną po šios šventės incidentų keliuose skaičius išauga beveik dvigubai, nors šventės išvakarėse ir pačią Joninių dieną įvyksta mažiau eismo įvykių nei įprastai. Specialistai pataria, kaip elgtis kelyje, kad Joninių šventė ir ilgasis savaitgalis keltų kuo mažiau rūpesčių.

Dvigubai daugiau įvykių

Štai, užpernai birželio 25 dieną vien „Lietuvos draudimas“ užregistravo net 143 įvykius, kuriuose buvo padaryta žala automobiliams – tai dvigubai daugiau negu birželio 24-ąją, per pačias Jonines. O Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius eismo įvykių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu. Tad tam, kad per Jonines kelyje išliktumėte saugūs, rekomenduojama laikytis kelių paprastų taisyklių.

Jau dabar pajūrio viešbučių atstovai dėl prognozuojamų gerų orų teigia nebeturintys laisvų kambarių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto darbai vyksta net trijose vietose.

„Tikėtina, kad dauguma važiuojančiųjų į pajūrį kelyje susitiks ketvirtadienio vakarą, o grįžti planuos sekmadienio popietę. Jei turite galimybę, rekomenduojama paskirstyti savo laiką taip, kad netektų stovėti spūstyje kelias valandas. Vykdami į pajūrį ar kitas pamėgtas poilsio vietas, pasistenkite išvažiuoti ir grįžti anksčiau arba vėliau nei dauguma poilsiautojų“, – pataria Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad stebėdami eismo intensyvumą galite apvažiuoti spūstis arba jų išvengti piko metu. Norintiems sužinoti, kokia situacija kelyje, patariama apsilankyti internetiniame puslapyje eismoinfo.lt, kur bet kuriuo paros metu galima rasti informacijos apie kelių būklę ir eismo sąlygas. Informacija apie spūstis dažnai skelbiama ir per radijo stotis.

Švenčių dienomis kai kurie žmonės nevengia už vairo sėsti neblaivūs. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, praėjusiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 236 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 15 eismo dalyvių, o sužeista 350 žmonių.

„Kelyje pamatę neblaivų vairuotoją ar įtartinai manevruojantį automobilį, įsidėmėkite jo numerius ir nedelsdami skambinkite trumpuoju pagalbos numeriu 112. Gali būti, kad taip kažkam išgelbėsite gyvybę“, – sako M.Balinskas.

Neviršyti leistino greičio

Nors patarimas neviršyti leistino greičio girdimas dažnai ir, kai kurių vairuotojų vertinimu, yra gana banalus, ekspertai dar sykį ragina neviršyti nustatyto greičio, ypač po Joninių šventimo.

„Kelių eismo taisyklėse nuo priekyje važiuojančio automobilio rekomenduojama atsilikti bent dviem sekundėmis, tačiau aš, net ir esant geroms eismo sąlygoms, patarčiau atsilikti bent trimis ar keturiomis sekundėmis. Skubant kelyje ne tik kyla pavojus saugumui, bet ir neefektyviai naudojami degalai. Važiavimo greitis turi įtakos bent penktadaliui degalų sąnaudų – skubant ir rizikuojant jos neabejotinai bus didesnės, nei važiuojant ramiai ir saugiai“, – teigia M.Balinskas.

Paradoksalu, tačiau vasara, kuomet eismo sąlygos geriausios ir dienos ilgiausios, yra vienas avaringiausių sezonų.

Pernai birželio–rugpjūčio mėnesiais įvyko 933 avarijos – vos dešimčia mažiau nei rudenį. Raudoną pavojaus signalą siunčia ir tai, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius avarijų skaičius išaugo net 24 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Vilniaus regione incidentų kelyje skaičius augo 20,6 proc., Kauno – 26,5 proc., Klaipėdos – 9,2 proc.

Vasarą, palyginti su kitais sezonais, dėl incidentų keliuose registruojamų žalų skaičius išauga maždaug 10 proc. Dažniausiai jos patiriamos vykstant prie jūros ar ežerų, o vidutinė draudimo išmoka siekia apie 800 eurų.

Pagirių simptomai

Ankstesnių metų statistika rodo, kad Joninių metu avaringumas išauga beveik 20 proc. Žmonės, norėdami greičiau atsidurti gamtoje, pamiršta atsargumą ar kultūrą keliuose, o tai gresia naujais eismo įvykiais.

Todėl reikėtų saugotis išsiblaškiusių ir chaotiškai besielgiančių automobilių vairuotojų. Taip pat patiems vairuotojams reikėtų itin atsakingai vertinti savo psichologinę bei fizinę būklę po Joninių nakties. Net ir tuomet, jei alkoholio kiekis organizme neviršija normos, pagiringas vairuotojas negali tinkamai vairuoti automobilio.

Reikėtų atsiminti bendrus pagirių simptomus. Tai bendras kūno nuovargis, troškulys, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas ir ženkliai sumažėjusi koncentracija. Toks žmogus yra akivaizdžiai nedarbingas, o vairuotojas – dar ir pavojingas.

Medikų įrodyta, kad jokios specialios priemonės, kurios padėtų greičiau pašalinti alkoholį iš organizmo, neveikia. Todėl nuo pagirių gydo tik laikas – kuo daugiau laiko prabėgo nuo išgertuvių, tuo didesnė tikimybė, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršys normos. Po šventės, kai alkoholiniai gėrimai vartojami visą vakarą, prie vairo rekomenduojama sėsti tik po gerų 10 valandų miego, išgėrus daug skysčių ir po sočių pietų.

Nukenčia varduvininkai

Dar prieš dešimtmetį „Lietuvos draudimas“ atliko tyrimą, kuriuo remdamasis apskaičiavo, kad per Jonines draudėjai vardu Jonas ar Janina dažniausiai nukenčia autoavarijose.

Dažniausiai Joninių metu varduvininkams pasitaiko pakliūti į eismo įvykius – iš visų patirtų nuostolių nelaimės keliuose sudaro 58 proc., nuo stichinių nelaimių nukenčia 21 proc., po 4 proc. vardadienio proga ištinka buto užpylimas ar vagystė, o 13 proc. Jonų ir Janinų tą dieną užregistruoja įvykius dėl galvijų (dažniausiai karvių) ligų.

Draudikai taip pat primena, kad trumpiausios metų nakties šventė tradiciškai išlieka pavojingiausių metų švenčių viršūnėje. Ypač tai juntama, kai Joninių proga „pailgėja“ savaitgalis.

Nelaimingų įvykių gausa ypač pasižymintys ilgieji savaitgaliai byloja, kad ne visi gyventojai prieš išvykdami iš namų ilgesniam laikui tinkamai pasirūpina savo turto saugumu. Ypač tai aktualu vasarą, kai savaitgaliais daugiau laiko praleidžiame gamtoje, išvykstame atostogų. Prieš išvykstant visuomet rekomenduojama pasitikrinti, ar išjungti visi buitiniai prietaisai, ar sandariai uždaryti langai, susitarti su liekančiu namuose kaimynu dėl dėmesio jūsų butui ar namui.

Vis dėlto dažniausiai šventinių savaitgalių metu ne tik Jonai bei Janinos, bet ir visi gyventojai nukenčia eismo įvykiuose. Dažniausia eismo nelaimių vasaros metu priežastis – nepasirinktas saugus greitis, todėl draudikai ragina vairuotojus būti atidesniems kelyje ir vairuoti saugiai.

Atsargumas ir kantrybė

Psichologai turi patarimų, kaip išvengti pykčio vairuojant per Jonines. Kiekvienas vairuotojas, atsidūręs transporto spūstyje, reaguoja skirtingai: vieni kantriai laukia, kiti bando pergudrauti „nardydami“ per eismo juostas ar staigiu manevru persirikiuodami į gretimoje juostoje atsiradusį plyšį, treti nervinasi, garsiai ar mintyse keikiasi, mosuoja rankomis – tai tik keli veiksmai, kurie atspindi vairuotojų patiriamas neigiamas emocijas.

Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau. Svarbiausia yra iš anksto nusiteikti, jog papildomos šventinės dienos ir į pajūrį, sodybas ar prie ežerų skubantys gyventojai sudarys didesnes nei įprastai transporto spūstis, todėl eismo sąlygos bus sudėtingesnės, tuomet būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels susierzinimo.

Nusiteikite, kad kelyje sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su šia mintimi, supratingiau reaguosite į jaunų ar dar nepatyrusių vairuotojų klaidas kelyje.

Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.

Nukreipkite mintis į Jums malonius dalykus. Atminkite, kad kelyje susidūrus su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galite pakeisti tik savo požiūrį į ją, bet ne pačią situaciją.

Klausykitės Jums patinkančios muzikos. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Tai sumažins įtampą.

Stebėkite save. Jei jaučiate, kad tuoj prarasite savitvardą, sustokite ir pasivaikščiokite. Jei kažkur labai skubate ir negalite sustoti, įsijunkite raminančią muziką ar tiesiog pakalbėkite su šalia sėdinčiu žmogumi apie kažką malonaus. Šie maži veiksmai padės nusiraminti ir taip nepasiduoti laukimo bei įtampos kelyje sukeliamam irzlumui.

Padėkokite, jei kitas vairuotojas jus praleido. Jei važiuojate su vaikais, mokykite juos mandagaus elgesio kelyje. Su jais aptarkite pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės.

Rekomenduojami video