Lietuvos kiaulių augintojų asociacija sako, kad norint kaip verslo šaką šalyje išsaugoti kiaulininkystę reikia imtis drastiškų priemonių – išnaikinti kiaules, laikomas smulkiausiuose ūkiuose, ir keisti dabar galiojančią vadinamosios trečiosios – griežčiausios – apsaugos zonos skelbimo ir panaikinimo tvarką.

Tikrina, tik ar tuos?

Taikinys – žmonės, laikantys kelias ar keliolika šnipuotųjų. Pagrindinis asociacijos, jungiančios didžiuosius augintojus, siūlymas: jei visoje šalyje nebus skerdžiamos neprofesionalių augintojų laikomos kiaulės, tai radus ligos židinį neprofesionalių augintojų šnipuotąsias reikėtų naikinti ne 3 km spinduliu kaip dabar, bet visame vadinamosios trečiosios zonos, apimančios 20–30 km plotą aplink židinį, teritorijoje. Formali priežastis – dauguma smulkiųjų ūkių tinkamai nesilaiko biosaugos reikalavimų ir palyginti didelė tikimybė, kad ten pateks užkratas. Dėl kelių susirgusių paršų didelių nuostolių patiria dešimtis tūkstančių kiaulių laikantys kompleksai ir vadinamojoje trečiojoje zonoje atsidūrę perdirbėjai, kuriems taip pat taikomi papildomi ribojimai.

„Nematome, kad valstybė būtų sukūrusi kokią nors strategiją, kaip kovoti su afrikiniu kiaulių maru. Šiandien į susitikimą atėjo Žemės ūkio ministerijos valdininkai, kurie net nesupranta, kas čia vyksta. Bėda ir ta, kad niekas nekalba su smulkiaisiais ūkininkais, jų nešviečia, ir žmonės galvoja, kad didieji kompleksai tiesiog nori atsikratyti konkurentų“, – pirmadienį sakė Jonas Žultauskas, du kiaulių kompleksus netoli naujai aptikto maro židinio valdančios įmonės „Norsvin Lietuva“ vadovas. Jis teigė, kad panaikinti smulkiuosius ūkius numatyta 2014 metais, kai aptikti pirmieji ligos židiniai ir buvo priimtas kovos su afrikiniu kiaulių maru planas, tačiau šio dokumento nesilaikoma.

Bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės „Sistem“ vadovas Aivaras Urba sakė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai pripažino, jog kokybiškai tikrinti smulkiuosius augintojus, ar šie ypač griežtai laikosi biosaugos reikalavimų, nėra lėšų, tačiau jų, stambiųjų augintojų, fermose per tris mėnesius tikrintojai buvo 72 kartus.

Kaimo nešluos

Veterinarai savo ruožtu apie masinį lietuviškų kiaulaičių naikinimą nekalba ir sako, kad priemonės, kurių imtasi ligai suvaldyti, tinkamos.

„Masiškai skersti smulkiųjų ūkininkų kiaules yra perteklinės priemonės. Tinkamai laikantis visų biosaugos reikalavimų apsisaugoti nuo užkrato galima. Silpnoji vieta – žmonės ir jų daromos klaidos. Žinoma, jei Lietuvoje neliktų smulkiųjų ūkių, didiesiems kompleksams būtų ramiau“, – kiek kitaip kalbėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Juolab kad po daugumos fiksuotų ligos atvejų paskelbtoje trečiojoje zonoje nebuvo stambių kompleksų. Tik užfiksavus ligos židinį Kaišiadorių savivaldybėje į šią zoną pateko 3 tūkst. kiaulių laikanti „Norsvin Lietuva“ ir 12 tūkst. kiaulių turinti „Anykščių Vosinta“. Tikrinamas dar vienas ūkis, laikantis 280 šnipuotųjų. Gali būti, kad jo šeimininkui kiaules bus pasiūlyta paskersti. Tada žmogui bus išmokėta kompensacija.

Anot V.Paulausko, negalima iškart drastiškai išnaikinti visų smulkiųjų ūkių, o būtina rasti balansą, nes kiaulininkystė – tradicinė smulkiųjų ūkių veikla. Dauguma atvejų žmonėms ją pakeisti kitu verslu gan sunku.

„VMVT pozicija tokia, kad turime įvertinti tiek smulkiųjų, tiek stambiųjų kiaulių augintojų norus. Yra problema, kai ligos atvejai – vienkartiniai, tai išskerdimas smulkiuosiuose ūkiuose galimas mažesnis, o ten, kur yra pavojus, prevencinis išskerdimas turi būti didesnis. Aišku, stambieji norėtų, kad visi smulkieji „išsiskerstų“, – kalbėjo V.Paulauskas.

Laukė protrūkio

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija į balanso paieškas žiūri skeptiškai. „Maro protrūkių lavina buvo tikėtina. Apie tai buvo galima nuspėti ir to reikėjo laukti, bet priemonės, kurių ėmėsi VMVT ir Žemės ūkio ministerija, mūsų netenkina ir yra neadekvačios. Jei taip bus ir toliau, maras apims visą Lietuvą. Norime pasakyti, kad bent jau premjeras turėtų susirūpinti, nes gresia eksporto apribojimai ir šalyse, į kurias dabar gaunami leidimai eksportuoti, tuoj mūsų produkcijos niekas nepirks“, – kalbėjo asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Jis pridūrė, kad smulkiųjų ūkių panaikinimas 1994 metais praktiškai padėjo įveikti afrikinį kiaulių marą Ispanijoje. Dabar šioje šalyje praktiškai neegzistuoja smulkioji kiaulininkystė.

Asociacijos duomenimis, didieji kompleksai laiko apie 600 tūkst. kiaulių, o 20 tūkst. ūkininkų, pas kuriuos kriuksi iki 5 kiaulių, yra 62 tūkstančiai. Formaliai siūloma naikinti kiaules ūkiuose, nesilaikančiuose biosaugos reikalavimų, kurie ypač griežti ir į jų laikymąsi tenka gana daug investuoti. Realiai tai reiškia, kad su augintinėmis tektų atsisveikinti beveik visiems smulkiesiems ūkininkams. Stambieji augintojai sako, jog šiandien padėtis nebevaldoma, nes valstybinės institucijos kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu nebepajėgia – per savaitę nustatyti keli nauji atvejai ir į vadinamąją trečiąją – griežčiausią – apsaugos zoną pateks dešimtis tūkstančių kiaulių laikantys kompleksai, kuriems tai reiškia milžiniškus nuostolius.

„Mūsų pajėgos yra gana ribotos. Veikla yra orientuota į kiaulių augintojus, esančius 3 kilometrų spinduliu aplink komercines fermas. Mes tikriname ten, o vėliau teritorija bus plečiama“, – kalbėjo V.Paulauskas.

Vidaus rinkai

Didieji kompleksai stengiasi kuo greičiau apriboti ligos plitimą, nes patekus į griežčiausios apsaugos zoną, kuri skelbiama net dėl vienos susirgusios kiaulės, milžiniškų nuostolių patiria ir sveikas kriukses laikantys ūkiai.

A.Urba, kuris ties maro zonos riba valdo 20 tūkst. kiaulių kompleksus, pasakoja, kad kiek anksčiau viena iš fermų buvo patekusi į tokią zoną.

„Šiandien Lietuvoje yra tik trys skerdyklos, galinčios skersti ir parduoti kiaulių, kurios visiškai sveikos, bet laikomos karantino sąlygomis, mėsą. Apie tokių skerdenų eksportą negalima net kalbėti. Viską tenka realizuoti Lietuvoje. Kadangi rinka ribota, tai supirkimo kainos 15–20 proc. žemesnės“, – aiškino A.Urba ir pridūrė, kad po ketverių metų sektoriaus krizės tik dabar atpigus grūdams jie vėl pradėjo dirbti pelningai. Patekus į trečiąją zoną produkciją tektų parduoti nuostolingai.

Kita bėda, su kuria tenka dorotis kompleksų savininkams, – kai netoli teritorijų, kur yra fermos, aptinkamas ligos židinys, 45 dienas kiaulės stebimos, ar nėra užkrato, ir jas draudžiama bet kur išvežti ar tuo labiau skersti. Gyvūnai perauga, jų nėra kur laikyti.

„Mūsų gamybos ciklas toks, kad turime parduoti kiaules kiekvieną savaitę. Kai jas reikia papildomai laikyti, nuostoliai milžiniški“, – dėstė A.Urba.

Trumpesnis laikas

Vis dėlto didieji kompleksai galėtų išvengti dalies nuostolių. Tačiau vėl atsiremiama į tai, kad aplink ligos židinį reikėtų naikinti smulkiuosiuose ūkiuose laikomas kiaules.

„Išeitis yra. Jei radus naują židinį visoje trečiosios zonos teritorijoje, kuri paprastai apima visą rajoną ar jo dalį, o ne 3 km spinduliu, kaip dabar, visiškai išskerstume biosaugos nesilaikančiuose ūkiuose esančias kiaules, po 3 mėnesių galėtume kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti, kad ribojimai būtų švelninami. Kelis mėnesius mūsų komerciniai ūkiai dar galėtų išgyventi, tačiau taip nesielgiant ribojimai bus taikomi kur kas ilgiau“, – dėliojo „Norsvin Lietuva“ vadovas J.Žultauskas.

Verslininkas sakė, kad kiaulės tapo politiniu įrankiu ir niekas nenori skriausti dešimčių tūkstančių smulkių augintojų. Didžiųjų kompleksų, kurie ir patiria daugiausia nuostolių, yra tik kelios dešimtys.

J.Žultauskas pripažino, kad jų pačių ūkių, kurie greičiausiai pateks į griežčiausią apsaugos zoną, ateitis priklausys nuo to, kokių veiksmų imsis VMVT. Jei bent jau zonoje bus naikinamos neprofesionalių augintojų kiaulės ir po kelių mėnesių ši zona bus panaikinta, tiek išlaukti galima. Jei teks laukti metus ar ilgiau – toks scenarijus galimas nesiimant drastiškų priemonių, – verslas pakimba ant plauko. Tuo labiau kad viena iš fermų augina veislines kiaules, kurių kitiems kompleksams nebeparduosi.

„Tarsimės su savininkais, tačiau gali būti, jog tiesiog stabdysime gamybą. Taip patirsime mažiau nuostolių“, – dėstė J.Žultauskas.

Lietuvoje pramoniniuose kompleksuose maro užkratas 2014 m. rastas „Idavang“ fermoje Rupinskuose (Ignalinos r.). Ten sunaikinta 19 tūkst. kiaulių. Po metų neradus užkrato gamybą leista atnaujinti. Ši ferma buvo pateikiama kaip pavyzdys, kaip laikytis biosaugos reikalavimų. Šiuo metu čia vėl auginamos kiaulės.

Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Kiek priemonės, kurių imasi atsakingos tarnybos, adekvačios, nesiimu spręsti, tačiau manau, kad dauguma darbų atliekami tiesiog tam, kad būtų kaip atsiskaityti Europos Komisijai ir kartu paprašyti daugiau lėšų. Kaime žmonės augino ir toliau augins kiaules. Jei bus nuspręsta tokius ūkius naikinti, kaip juos pareigūnai išgaudys – neįsivaizduoju. Be to, šiandien net mokslininkai negali pasakyti, kokios priemonės efektyvios stabdant ligą. Jos židiniai per metus pasistūmėja 200 km.

Stambieji kompleksai spaudžia, kad tokie mažieji ūkininkai būtų sunaikinti, tačiau manau, kad kaimo palikti be kiaulių negalime. Tai tradicinis ūkinis gyvūnas. Jei naikinsime kiaules, tiesiog sunaikinsime dar vieną šalies ūkio šaką. Kiaulininkystė ir taip menksta, gyvulių taip pat mažėja. Po kelerių metų, kai liga atsitrauks, smulkieji augintojai nebegrįš.

Žinoma, trūksta ir pačių žmonių sąmoningumo – galėtų neauginti sodybose, kurios netoli miškų ir yra gana didelė rizika, kad nuo užsikrėtusių šernų pateks užkratas.

Kiaulių bandų skaičius (buvo dėta 07.02)

Laikomų kiaulių skaičius Bandų skaičius Kiaulių skaičius

1–10 18 271 58 270

11–100 483 9 798

101–500 25 4 992

501–1000 14 10 493

Daugiau kaip 1 000 51 526 954

Iš viso 18 844 610 507

Šaltinis: Žemės ūkio ir kaimo verslo centras