Dėl COVID-19 krizės sustojus kailių aukcionams, kailinių žvėrelių augintojai liko be apyvartinių lėšų. Kitiems žemės ūkio sektoriams rengiamos paramos schemos kai kuriems jau patvirtintos, o kailių eksportuotojai jaučiasi diskriminuojami. „Nesiekiame būti dar vienais išrinktaisiais, gausiančiais paramą, bet tai, kas dabar vyksta, drįstu teigti, pažeidžia ir Konstituciją, ir lygiateisiškumą, nes bandoma remti atsižvelgiant į šaką“, – konstatuoja kailinių žvėrelių augintojų organizacijos atstovai.

Jaučiasi ignoruojami

Seimo Kaimo reikalų komitete, kur dabar nuolat aptariama situacija žemės ūkyje dėl COVID-19 pasekmių, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša korektiškai užsiminė, kad sektorius išgyvena sunkmetį ir ūkiams reikia kreditų – nuo praėjusių metų rugsėjo, kuomet vyko paskutinis praėjusio sezono kailių aukcionas, žvėrelių augintojai nėra gavę pajamų.

„Bankai mus ignoruoja. Matyt, jų požiūriu yra geri ir blogi verslai. Nepaisant to, kad per „Invega“ nukentėjusiam verslui teikiamos valstybės garantijos, galutinį sprendimą priima bankas. O to banko, su kuriuo bendrauju, atstovas leido suprasti, kad jie nerems žvėrelių augintojų. Negirdėjau, kad kitose šalyse įmonės būtų diskriminuojamos dėl veiklos pobūdžio“, – sakė švelniakailių žvėrelių auginimu užsiimančiam „Vilkijos ūkiui“ vadovaujantis vyras.

Jis ne kartą informavo Seimo narius, kad susiduria su siena banke, tačiau situacija kol kas nesikeičia. „Jeigu valstybė teikia garantijas sunkumų patiriančioms įmonėms pasiskolinti, būtų gerai, jei pasistengtų įpareigoti, jog nebūtų diskriminacijos ir įmonės su panašiais ekonominiais rodikliais galėtų gauti panašų vertinimą bei galimybę skolintis“, – samprotavo Č.Tallat-Kelpša.

Č.Tallat-Kelpša

Geri ir blogi verslai

Bankai nenori teikti paskolų žvėrelių augintojams, jie nepatenka ir į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rengiamos paramos nuo COVID-19 pasekmių schemas. Gal šiam verslui, prieš kurį rengiami įvairių grupių išpuoliai, norima užnerti kilpą?

Praėjusios savaitės KRK posėdyje kai kuriems Seimo nariams pasiteiravus, kodėl šis sektorius ignoruojamas, ar tam neturi įtakos visuomenės nuteikinėjimas prieš šį verslą, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis dievagojosi, kad kailinių žvėrelių augintojai nėra kažkaip išskiriami. „Šiuo metu svarstomi pagalbos modeliai, kuriems numatytos Vyriausybės skirtos sumos, yra pagrindiniai žemės ūkio gamybos sektoriai. Jie didžiausia dalimi prisideda prie vidaus produkto augimo ir sukuriamos vertės. Žemės ūkio gamybos sektoriai patyrė daugiausia nuostolių“, – pabrėžė ŽŪM atstovas ir pridūrė, kad žvėrelių augintojams turėtų pagelbėti numatytos finansų inžinerijos priemonės.

LŽAA pirmininkas nusistebėjo, kad išskiriamos svarbios ir nelabai svarbios žemės ūkio šakos. Jis pateikė skaičius, įrodančius, kad kailių sektorius svarbus Lietuvos ekonomikai.

„Nelygu metai, kailių eksportas sudaro 5–10 proc. viso žemės ūkio eksporto. O kalbant apie mokesčių mokėjimą, mūsų ūkiai, ko gero, sumoka daugiau, nes atlyginimai didesni“, – pastebėjo Č.Tallat-Kelpša ir pridūrė, kad jo vadovaujamas ūkis daugelį metų buvo didžiausių mokesčių mokėtojų žemės ūkio srityje dešimtuke.

Remia nukentėjusius

LŽAA pirmininkas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad žvėrelių augintojai nesiekia tapti dar vienais išrinktaisiais, kurie bus remiami, bet pabrėžė, kad čia svarbiausias – piliečių ir verslo subjektų lygiateisiškumas. „Nekovoju, kad mus įtrauktų į remiamų verslo subjektų sąrašą, pasisakau prieš rūšiavimą pagal kokį nors požymį. Tai, kas dabar vyksta, drįstu teigti, pažeidžia ir Konstituciją, ir lygiateisiškumą, nes bandoma remti atsižvelgiant į šaką: vieni remiami, kiti – ne. Nenustebčiau, jei vėliau atsiras ir kokių nors teisinių pasekmių, kad valstybė diskriminavo piliečius dėl to, kuo jie užsiima“, – konstatavo Č.Tallat-Kelpša.

Jis užsiminė, kad žvėrelių augintojai per 30 metų nė karto netiesė rankos į jokią paramą, apie sunkumus prabyla pirmą kartą. Taip pat pastebėjo, kad ignoruojami ir kiti verslo subjektai. „Jeigu valstybė nutaria remti dėl kokių nors priežasčių, šiuo atveju – koronos, tada kyla kitų klausimų: kas nukentėjo, pagal kokius kriterijus tai nustatoma ir kt. Kai kas per tą laiką gal net pagerino situaciją. Nustačius nukentėjusius, turėtų būti patvirtinta formulė, kaip bus remiama, aišku, pagal valstybės galimybes. Taip daro kitos ES valstybės – remia ne pasirinktas šakas ir ne tuos, kurie garsiau šaukia, o pagal nustatytą tvarką“, – aiškino pašnekovas.

Kailinių žvėrelių augintojų atstovas minėjo Suomijoje (didžiausia lapių augintoja) ir Danijoje (audinių auginimo lyderė) veikiančias priemones COVID-19 pasekmėms švelninti. „Danai ir suomiai jau gavo paramą, susitvarkė paskolas. Danijoje remia, regis, pagal prarastas pajamas, pavyzdžiui, ūkininkas kiekvieną mėnesį gauna tam tikrą atlyginimą, Suomijoje – 750 eurų bedarbio pašalpą, paskui dar 3–4 mėnesių pastovių kaštų dydžio subsidiją. Graikija skiria 3,5 euro už kailį. Daug įvairių būdų, bet remiama ne pagal šakas, o pagal tai, kas nukentėjo“, – teigė Č.Tallat-Kelpša.

Pasiskolino be banko

Mažeikių rajone audinių ūkį turintis Albinas Balčiūnas pasidžiaugė, kad jam pavyko gauti lengvatinę paskolą. „Mes prašėme „Invegos“ lengvatinės paskolos, pasirinkome finansų tarpininką – tarpusavio skolinimosi ir investavimo platformos „FinBee“ atstovus, kurie be priekaištų atliko savo darbą. Dviem mėnesiams lėšų turėsime, o paskui bus matyti. Žmonių neatleidome – mūsų darbas specifinis, negalime jo staiga sustabdyti. Vasarą žvėreliai neturi prekinės vertės, nes vertingas tik žieminis kailis. Audinės turi užaugti, kitaip neturėsime prekinės produkcijos“, – aiškino apie 100 tūkst. žvėrelių laikančio ūkio, kuriame dirba per 40 darbuotojų, savininkas.

Pasak vieno seniausių Lietuvoje audinių augintojo, šiemet laukta, kad ši šaka po bene penkerius metus trukusio sunkmečio pradės atsigauti, tačiau, kaip ir kitiems, smogė COVID-19. „Užsidarė aukcionai, nevyko kailių prekyba, taigi, nėra jokios apyvartos“, – teikė A.Balčiūnas.

Jis aiškino, kad sunkumai šią šaką ištiko dėl perprodukcijos. Prieš kurį laiką labai plėtėsi kailių paklausa, ypač Kinijoje, atitinkamai daugėjo ir augintojų. Paklausai kritus, per pastaruosius metus kailių gamyba susitraukė 3–4 kartus – maždaug iki paklausos lygio. „Tikėjomės, kad šiemet baigsis nesėkmingas laikotarpis ir sąlygos šiam verslui ims gerėti, bet prasidėjo kita krizė – dėl koronaviruso. Labai laukiame, kada atgis kailių aukcionai“, – atsigavimo laukia audinių augintojas.

Virtualus aukcionas patyrė fiasko

Č.Tallat-Kelpša šiame sektoriuje kol kas nemato gerų ženklų, nes situacija negerėja. „Neseniai

Kopenhagos aukcione bandyta virtualiai parduoti, bet patirtas fiasko. Ir tai suprantama, nes pirkėjai įpratę tiesiogiai apžiūrėti, pačiupinėti kailiukus. Sunku pasakyti, kada ir ar išvis atsigaus. Rudenį bus naujų kailių, susidarys toks kamštis, tad nieko gero negalime tikėtis“, – kalbėjo LŽAA vadovas.

Pasak jo, nusistovėjusi tvarka rodė, kad kailinių žvėrelių augintojai galėdavo gauti šiek tiek avanso iš aukcionų, prieš tai įsipareigojus parduoti kailius. „Kai jau būdavo jauniklių, aukcionai sudarydavo kontraktus. Dabar visa tai nutraukta – nėra nei pardavimų, nei avansų. Žmonės puola į desperaciją, mažesni ūkiai bando išgyventi skolindamiesi iš giminių, draugų“, – teigė Č.Tallat-Kelpša.

Šių metų sausio mėnesį buvo deklaruota 370 tūkst. audinių – jas augino 66 ūkiai. LŽAA prognozėmis, šiemet turėtų būti pagaminta daugiau nei 1,2 mln. kailių.

Koją kiša išpuoliai

Kailinių žvėrelių augintojai tvirtina, kad jų verslui koją kiša įvairių visuomeninių grupių išpuoliai. „Kai pradėjome dirbti, mūsų verslas buvo gerbiamas, paskui staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Dabar nuteikinėjama, kad šis verslas labai blogas. Ieškodami naudos, žmonės bando supriešinti visuomenę nelabai korektiškais metodais – rodo nežinia iš kur paimtus žiaurius vaizdus, esą iš žvėrelių fermų. Tai nepraeina be pėdsakų, emociškai paveikia. To ir siekia tokių filmukų kūrėjai“, – įsitikinęs A.Balčiūnas.

Jis pridūrė, kad realybė visai kitokia: norint gauti kokybišką produktą, reikia prižiūrėti kailinius žvėrelius. „Jeigu fermose būtų prastos sąlygos, neturėtume gerų kailiukų. Beje, lietuviai yra tarp lyderių pasaulyje pagal kailių kokybę“, – priminė audinių augintojas.