Dažnas iš mūsų stengiasi sveikai maitintis, nepersivalgyti, tačiau vieną dieną palūžta – neatsispiria pagundai prisikirsti prie gausaus vaišių stalo ar po įtemptos darbo dienos namuose „nusiaubia“ šaldytuvą. Dažnai ne alkis čia kaltas. Maistas mums kartais tampa neigiamų išgyvenimų – baimės, liūdesio, nesaugumo, streso ar nerimo – malšinimo priemone ar laimės pakaitalu, kurio reikalauja mūsų organizmas. Psichologai teigia, kad persivalgymas gali tapti nesveiku pripratimu, priklausomybe. Toks valgymo sutrikimas, kuriam būdingi nuolatiniai persivalgymai tam, kad nuramintume nervus, vadinamas intuityviuoju, arba emociniu, valgymu.

Teikia malonumą

Sveikai mėgautis maistu yra normalu ir pagirtina. Gurmanai, ir ne tik jie, valgymo malonumą priskiria prie džiaugsmų, teikiančių gyvenimo pilnatvę. Maistas yra mūsų gyvybės šaltinis, tačiau kartais jis gali atsisukti prieš mus ir įtraukti į pavojingą priklausomybę. Taip atsitinka, kai su maistu bandome „suvirškinti“ neigiamas emocijas. Emocinis valgymas problema tampa tuomet, kai žmogus kimšdamas maistą praranda saiką ir nebegali savęs kontroliuoti. Kad suprastume, ar jau reikėtų susirūpinti savo valgymo įpročiais, pirmiausia išmokime atskirti fizinį ir emocinį alkį. Fizinis alkis yra gana nuspėjamas: jei pamiršote papusryčiauti, greičiausiai skrandis per kelias valandas jums tai primins. Emocinis alkis – spontaniškas ir nenuspėjamas. Kai esate alkanas fiziškai, dažnai nesate išrankus, galite pasitenkinti tuo, kas tuo metu yra šaldytuve. Užvaldžius emociniam badui, akys ieško specifinių, dažniausiai saldžių ir riebių produktų. Emocinis valgymas, kitaip nei fizinis, yra nesąmoningas. Vienu prisėdimu žmogus gali sušveisti visą dėžutę saldainių. Sveikai pavalgiusio žmogaus veide dažniausiai išvysime palaimingą išraišką: sotus ir laimingas. Deja, emocinį sotumą dažnai lydi dar blogesnė savijauta, nei buvo prieš tai – pavalgius dažnai apima gėda, kaltė, savigrauža. Negana to, žmonės papuolę į valgymo sutrikimų karuselę, dažnai jaučiasi bejėgiai sustoti, iš jos išeiti, yra persmelkti gėdos, niekina save už bevališkumą, sielojasi, kad tokiu elgesiu daro žalą savo sveikatai. Suėmę save į rankas, pradeda laikytis visų įmanomų dietų, tačiau jos padeda tik laikinai – išgyti nuo nevalingo persivalgymo įmanoma tik suvokus tikruosius savo poreikius. Apie fizinį alkį mums praneša skrandis, emocinio alkio centras slypi smegenyse.

Lemtingos klaidos

Gardžiu maistu, dažniausiai saldumynais, stresą, liūdesį ir kitus neigiamus jausmus neretai malšina tie, kuriuos vaikystėje taip guodė tėvai – užsigavę ar nuskriausti blogiukų vaikai atbėgę skųstis tėvams kaip paguodos prizą gaudavo mėgstamų saldumynų, kurie nudžiovindavo ašaras ir numalšindavo skausmą. Mumyse ir užaugus prabunda mažas vaikas, kurį kiekvienas iš mūsų labai mylime. Todėl ir suaugę retkarčiais jį norime palepinti, leidžiame jam mėgautis vaikiškais skanėstais.

Juk daugelis mūsų ypač nudžiunga paragavę vaikystėje pamėgtų saldumynų: mamos kepto torto ar močiutės spurgų, vaikystės ledų, kurie mus tarsi vėl sugrąžina į laimingas dienas.

Vaikų nereikia pratinti prie saldumynų ne tik juos guodžiant – verčiau skirkime jiems daugiau dėmesio, savo laiko, suteikime daugiau progų patirti nepamirštamų įspūdžių. Raminkime juos ne saldumynais, o apkabinimais, meiliais ir nuoširdžiais žodžiais, tuomet užaugę jie neieškos saldainio kaip laimės pakaitalo.

Persivalgymo sutrikimo simptomai:

• dažni atvejai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis maisto;
• savijauta, kai žmogus nebegali kontroliuoti mitybos elgesio;
• gėda ir pasišlykštėjimas savo elgesiu;
• valgymas nejaučiant alkio, pasislėpus arba pabudus naktį.

Valgydamas žmogus jaučia malonumą, kurio kartais taip trūksta jo kasdieniame gyvenime. Jeigu mūsų gyvenimas kupinas įtampos ir streso, skanaus maisto valgymas tampa gynyba nuo nemalonių jausmų. Ilgainiui imame valgyti ne tam, kad mūsų organizmui trūksta vitaminų, baltymų ar angliavandenių, o tam, kad pagerėtų nuotaika, kad nors kramtydami pasijustume laimingi. Apie tai byloja net aukštaitiška liaudies daina: „Mes vargstam vargelį ir galo nėra, tada tik laimingi, kada už stala.“

Kai burnoje pasklinda saldumynų ar mėgstamo patiekalo skonis, veidą nutvieskia palaima, nurimsta nervai, trumpam pamirštami visi rūpesčiai. Valgant išsiskiria endorfinai, kurie nulemia gerą nuotaiką, pasitenkinimą, kitas teigiamas emocijas. Jei tai kartojasi, pamažu vystosi pripratimas, priklausomybė nuo valgymo, nes tik taip pagerėja savijauta. Deja, nesaikingas valgymas – tik laimės surogatas, ir pripratimas prie jo gali atnešti daug rūpesčių. Dažniausias jų – antsvoris, dėl kurio kenčia visas organizmas, atsiranda daugybė lėtinių ligų, dėl kurių kasmet pasaulyje miršta apie 3 mln. žmonių. Statistikosduomenimis, dėl antsvorio kenčia kone trečdalis viso pasaulio gyventojų. Dauguma kovoja su juo neveiksmingomis dietomis net nesusimąstydami, kad bėdos slypi visai kitur.

Svarbiausia pergalė – prieš save

Lengva pasakyti – atsisakyti ar bent apriboti saldumynus ar kito mėgstamo maisto. Juk svoris krinta taip lėtai. O kaipgi su nervais? Argi sielos ramybė nėra svarbiau už vieną kitą papildomą kilogramą ant pilvo ir liemens? Todėl kaskart, kai ranka pati tiesis į vitrinoje gulintį pyragėlį, savęs, savo tikrojo „aš“ paklauskite: ar tikrai esu sveikai išalkęs ir mano skrandis tuščias? Ko aš noriu iš tiesų? O gal man trūksta kūrybos džiaugsmo, savirealizacijos, pripažinimo ar tik teigiamų emocijų surogato – kenksmingų angliavandenių torčiuko pavidalu. Nebijokite patys sau pasakyti tiesos – ir tapsite stipresni. Gal net tokie stiprūs, kad atitrauksite ranką nuo to nelemto pyragėlio. Vietoj jo nusipirksite mineralinio vandens buteliuką ir jį gurkšnodami pradėsite galvoti, kaip iš tiesų keisti savo gyvenimą. O bet koks pasikeitimas – tai mažos ir didelės pergalės prieš patį save. Bet pirmiausia nustokite save kaltinti dėl įvairių problemų ir nesėkmių. Jei nuolat save barsite ir niekinsite, patirsite tik dar didesnį stresą ir dar daugiau valgysite.

Psichologai pataria pradėti pamažu: sudarykite sąrašą dalykų, kurie sukelia stresą, ir pamąstykite, kaip kontroliuoti šią situaciją.Surašykite būdus, kaip pakeisti gyvenimą. Jei galite pakeisti esamą padėtį, taip ir padarykite. Jei negalite valdyti situacijos, tuomet pakeiskite požiūrį. Jei pastebėjote, kad tam tikri dalykai jus verčia pulti į paniką, tuomet pagalvokite, kaip galėtumėte pakeisti savo reakciją. Galbūt pasikalbėkite su psichologu, kuris padės geriau save suprasti.

Stresų visiškai išvengti neįmanoma, kol esame gyvi. Tačiau juos malšinti įmanoma ne tik skanumynais. Jei pajutote, kad tuoj griebsitės užkandžio, pajudėkite. Pasivaikščiokite gamtoje ar bėkite vietoje nors 10 minučių. Net ir toks trumpas fizinis darbas padės nusiraminti ir suteiks žvalumo. Jei įprasite nuolat mankštintis, įsitikinsite, kad reguliarus fizinis aktyvumas geriausiai mažina stresą. Liūdnas mintis nuvyti padeda ir mėgstama veikla, geras filmas, įdomi knyga, bendravimas, tik, aišku, laikantis kuo toliau nuo šaldytuvo.

Parengė Virginija Genienė