Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kai nėra lietaus, padės kapiliarinis laistymas

Ir šį pavasarį Lietuvos dangus buvo negailestingas – paskutiniais meteorologų duomenimis, gegužės mėnesį vidutiniškai iškrito tik kiek daugiau nei 40 mm kritulių, tai trečdaliu mažiau nei daugiametis kritulių vidurkis. Kaune iškrito tik 10 mm kritulių. Ką daryti, jei lietaus vis nėra? Tuomet gelbsti tik laistymo sistemos.

Neturintys laistymo sistemų, pasak www.sodo.lt konsultanto Ramūno Rederio, daro esminių klaidų, pakenkiančių augalams, gadinančių aplinkos vaizdą. „Dažnas augalus laisto šaltu vandeniu, daro tai dieną, laisto trumpai ir gausiai, galvoja, kad ryto rasa atstoja laistymą“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, šiltnamiui, sodui, daržui laistyti idealiai tinka lašelinė juosta arba lašelinis vamzdelis. Lašelinis arba kapiliarinis drėkinimas yra pats efektyviausias drėkinimo būdas. Tai pati moderniausia laistymo ir drėkinimo technologija.

„Skirtingai nuo purkštukinio laistymo, kapiliarinis laisto augalo šaknis nedidelėmis, bet efektyviomis vandens dozėmis. Drėkinami visi augalai vienodai ir vienodu vandens kiekiu. Tai precizinis laistymas, todėl toks efektyvus. Naudojant kapiliarinį laistymą žemės ūkyje derlius padidėja keleriopai (pvz., pomidorų nuo 2 tūkst. t iki 6 tūkst. t iš 1 ha), o vandens sutaupoma iki 250 proc., – aiškino pašnekovas. – Tai geriausias augalų laistymo būdas, nes vanduo patenka tiesiai į augalų šaknis, beveik neišgaruoja, ant žemės paviršiaus nesusidaro plėvelė, todėl drėgmė ilgiau laikosi dirvožemyje“, – sakė R.Rederis.

Jis pastebėjo, kad kapiliarinis drėkinimas puikiai tinka gyvatvorėms, alpinariumams laistyti. Vanduo prasiskverbia iki 1 m gylio, todėl tinka laistyti didelius augalus, kurių šaknys auga giliai.

Kapiliarinio laistymo privalumai

* Neperlaistomas dirvožemis, todėl augalų šaknys visą vegetaciją gauna deguonies. Su vandeniu pernešamas deguonis labai padeda vystytis augalų šaknims.

* Pagrindinis šaknų branduolys susiformuoja prie kapiliaro, todėl augalas tampa atsparesnis ligoms, kenkėjams, oro temperatūrų pokyčiams.

* Trąšos patenka tiesiai į šaknų sistemą kartu su vandeniu, vadinasi, tai pats efektyviausias tręšimo būdas.

* Lapai nesudrėksta, todėl sumažėja tikimybė augalams susirgti. Jei naudojami insekticidai ir fungicidai, jie nenusiplauna.

* Lengviau nuimti derlių, nes tarplysviai būna sausi, mat visą sezoną būna nelaistomi.

* Kapiliarinis laistymas tinka sklypams su nuolydžiais, nebijant dirvos erozijos.

* Laistoma tik ten, kur auga augalas, nuo 40 iki 60 proc. viso sklypo. Drėkinamos augalo šaknys, todėl nėra vandens nuostolių dėl perteklinio drenažo.

* Laistant kapiliariniu būdu, dirvožemio temperatūra yra aukštesnė, todėl augalai anksčiau ima derėti.

* Nedidelis išlaistomo vandens kiekis taupo energinius resursus; sistema nejautri slėgio svyravimams vamzdynuose.

Apie kapiliarinio drėkinimo istoriją ir raidą

Kapiliarinį laistymą, pasitelkiant nedegto molio indus su vandeniu, aprašo Fan Sheng-Chih Shu I amžiuje prieš Kristų. 1860-aisiais Vokietijoje pradėti naudoti moliniai drenažo ir kartu drėkinimo vamzdžiai. Pramoniniu būdu kapiliarinis laistymas naudojamas nuo 1959 m., jį ištobulino Simcha Blassas, be kita ko, gimęs ir jaunystę praleidęs Varšuvoje. Išradimo pradžia gana kurioziška. 1930-aisiais Izraelio „vandens karaliumi“ tituluojamas išradėjas atkreipė dėmesį, kad jo namo vidiniame kieme žaliuoja medis, nors jis jo nelaisto. Paaiškėjo, kad pro augalo šaknis eina vandentiekio vamzdis, kuris yra truputį įskilęs. Įsigilinęs į nesandariame vamzdyje vykstančius procesus išradėjas sukūrė kapiliarinio laistymo detalę, lašinančią vandenį reguliariais intervalais. Per trumpą laiką kapiliarinis drėkinimas tapo labai populiarus pasaulyje.

Nuo 1979-ųjų „Eurodrip“ firmos gaminamas kapiliarinis drėkinimo vamzdis GR naudojamas milijonuose ūkių visame pasaulyje. Šiandien „Eurodrip“ kompanija kotiruojama Atėnų vertybinių popierių biržoje ir valdo gamyklas Europoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Kapiliarinis drėkinimas nepamainomas daržovėms, uogoms ir netgi vynuogynams, augantiems kalnų šlaituose, drėkinti. Jis puikiai tinka ir kiekvienai Lietuvos sodybai.

Prieš keletą metų amerikiečių kompanija „Hunter“ pristatė kapiliarinių vamzdelių drėkinimo kilimą vejai. Vamzdeliai montuojami prieš pasėjant veją, ji auga sugerdama drėgmę, sukauptą kapiliarinių vamzdelių kilime.

Parengta pagal www.esodo.lt, www.laistymosistemos.lt, www.laistymas.lt

Rekomenduojami video