Kaip elgtis spaudžiant speigui, kad išvengtume nelaimių?

Tinkamai apsirenkite

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistės Astos Ivoškienės teigimu, jei oras labai atšąla, pučia stiprus vėjas, geriau būti patalpose, nei vaikščioti lauke. „Jeigu vis dėlto turite išvažiuoti ar išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai apsirenkite, – patarė ji. – Esant dideliems šalčiams, pirmiausia nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Nuo speigo dažnai nukenčia kojų arba rankų pirštai, pėdos“.

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą, nei yra iš tikrųjų, todėl sušalti ir nušalti tam tikras kūno vietas galima daug greičiau. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį daro vėjas. Jei spaudžia 30 laipsnių šaltis, o vėjas siekia 3 m/s, jutiminė temperatūra gali būti net apie 39 laipsnius.

Per speigą avalynė ir drabužiai turėtų būti laisvoki – puse dydžio per dideli. Senas, geras patarimas: jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apsivynioti laikraščiu, užvilkti polietileno maišeliais ir tik tada apsiauti batus. Tokie autkojai gerai sulaiko šilumą. Ruošiantis eiti į šaltį, derėtų vengti alkoholio – išgėrusių žmonių organizmas greičiau atšąla.

Judėkite, nesėdėkite

Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10–30 min. Veidą ir rankas maždaug 10–20 min. prieš einant į lauką reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla, patartinamankštinti jo raumenis, tai yradaryti grimasas. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.

Šaltu oru būtina sočiai valgyti. Žiema – netinkamas metas dietoms.

„Ypač akylai reiktų prižiūrėti lauke laiką leidžiančius vaikus, mat jie užsižaidę dažnai per vėlai pajunta, kad stiprokai sušalo, – perspėjo A.Ivoškienė. – Taip pat šaltis dėl amžiui būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Beje, greičiau nušąla ir asmenys, sergantys širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantys kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę, neblaivūs žmonės“.

Paspaudus šaltukui miestuose padidėja ir oro užterštumas. Mat tada intensyviau kūrenamos krosnys, tad dažnai kietųjų dalelių koncentracija ore viršija leistiną normą. Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Esant padidėjusiai oro taršai jie turėtų pasilikti namuose.

Jeigu sušalote

Jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens – iš karto merkti į karštą vandenį negalima.

Jei atšalo visas kūnas, nukentėjusįjį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (jo temperatūra nuo +20°C iki +37°C turėtų būti keliama per 10–30 min). Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2–3 min). Vonioje sušildytą pažeistą kūno dalį reikia nusausinti, steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais.

Nepatartina sušalus trintis sniegu, nes sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą.

Kai nušalimas nedidelis ir nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima rankomis.

Nerekomenduojama trinti ir masažuoti smarkiai nušalusių kūno dalių, nes galima sužeisti kraujagysles.Dėl to gali padidėti jų trombozės ir gilesnių audinių pažeidimo pavojus.

Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla.

Sušalus būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei šildant nušalusią vietą atsiranda pūslių, nustokite tai daryti ir skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Parengė Lijana Cibulskienė