Pavasaris išvilioja mus į lauką, siūlydamas įvairiausias poilsio formas. Miestų ir miestelių gatves okupuoja dviratininkai, parkus ir žaidimų aikšteles – vaikai, o vyresnio amžiaus žmonės mielai darbuojasi savo sodybose ar soduose. Tačiau aktyvi fizinė veikla dovanoja ne tik teigiamų emocijų, bet ir didina traumų bei žaizdų tikimybę. Ką daryti susižeidus, kad iš pirmo žvilgsnio menka žaizda netaptų didele bėda?

Apsauginis skydas

Oda tarsi apsauginis skydas saugo mus nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau ją kasdien veikia ne tik natūrali aplinka – saulė, vėjas ir kt. veiksniai. Odą galima pažeisti ir mechaniškai. Smagų pasivaikščiojimą gali sugadinti nepatogūs batai, kurie „prisiminimui“ dar paliks ir pritrintų pūslių, gardžią vakarienę apkartins slystelėjęs aštrus peilis. O kur dar nubrozdijimai, nudegimai, traumos...

Nors dažnai į nedideles žaizdeles numojame ranka, taip elgtis nederėtų. Kiekvienas odos pažeidimas ne tik sukelia skausmą ir vietinį uždegimą, bet gali sutrikdyti ir sveikatą. Tam, kad smulkios žaizdelės nevirstų didele bėda, jomis reikia atidžiai pasirūpinti.

Svarbu švara

Gydant žaizdą, pirmiausia reikia stengtis sumažinti skausmą. Nemalšinamas ilgalaikis skausmas ne tik blogina susižeidusiojo psichologinę būseną, bet ir lėtina žaizdų gijimą.

Prieš įvertindami žaizdos dydį, gylį ir atsiradimo priežastį, užsimaukite švarias pirštines arba kruopščiai nusiplaukite rankas. Jeigu žaizda didesnė, geriau kreipkitės į gydymo įstaigą, kad medikas ją susiūtų. Taip sumažinsite ir infekcijos, ir rando susiformavimo tikimybę.

Bandydami sustabdyti kraujavimą, paimkite švarią servetėlę, prispauskite ja žaizdos kraštus ir palaikykite 5–10 min. Nedidelė žaizdelė turėtų nustoti kraujuoti per 10 min. Iš žaizdos pašalinkite nešvarumus ir ją dezinfekuokite. Stenkitės, kad dezinfekcinio skysčio nepatektų į žaizdos vidų.

Jeigu žaizda didelė, ją sutvarstykite steriliu tvarsčiu, jeigu mažesnė – rinkitės pleistrą. Pirmiausia uždenkite žaizdą ir tik tuomet tvirtai prispauskite jos kraštus prie nepažeistos odos. Rinkitės laidžias orui, tačiau nepraleidžiančias drėgmės priemones.

Tvarkydami žaizdą kuo mažiau kalbėkite arba naudokite apsauginę kaukę, nes burnos ertmėje esančios bakterijos gali lengvai patekti į atvirą žaizdą. Jeigu žaizdoje lieka svetimkūnis, kreipkitės į gydytojus. Neatsargiai jį šalindami galite paskatinti kraujavimą.

Susižeidus nerekomenduotinos praeityje naudotos liaudiškos priemonės – kopūsto lapai, šaltalankiai, šalpusniai ar trauklapiai. Jos gali sukelti infekciją. Jei iš žaizdos trykšta ryškiai raudonas arterinis kraujas, reikia užveržti gumine juostele aukščiau žaizdos ir skubiai kreiptis į medikus.

Nustatyta, kad žaizda gerai gyja tik tada, kai joje yra pakankamai drėgmės, todėl ant jos geriausiai uždėti tvarstį su gyjimą skatinančiais preparatais. Kokį naudoti konkrečiu atveju, patars vaistininkas arba gydytojas. Galima naudoti specialius gelius, kurie atstatys drėgmės balansą žaizdoje ir padės greičiau jai užgyti – pvz., hidrokoloidinį gelį su sidabru.

Stabligė ir sepsis

Nemaža tikimybė susižeisti – dirbant darže ar sode. Durtinę itin gilią žaizdą, į kurią, tarkim, pakliuvo žemių, būtinai turi apžiūrėti šeimos gydytojas ar chirurgas ir ją įvertinti. Prireikus chirurgas ją išvalys, susiūs, suleis preparato nuo stabligės. Jei užlipote ant mėšlinų šakių ar surūdijusios vinies, būtinai kreipkitės į medikus, nes gali kilti infekcija. Didelius nubrozdinimus patepkite žaizdų gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu su sidabru ir pagal poreikį sutvarstykite arba palikite gyti be tvarsčio.

Kitas pavojus – sepsis, arba, kitaip tariant, kraujo užkrėtimas. Nors tai reta infekcija, ji gali prasidėti ir dėl nedidelės žaizdelės. Sepsis vystosi žaibiškai, todėl svarbu laiku atpažinti jo simptomus. Priešingu atveju gresia rimti sveikatos sutrikimai ar net mirtis. Sepsis prasideda tuomet, kai vietinė žaizdos infekcija išplinta po visą kūną. Pagrindiniai sepsio požymiai – karščiavimas arba sumažėjusi kūno temperatūra (žemiau 35°C), aplink žaizdą plintantis paraudimas, širdies ritmo sutrikimai, padažnėjęs kvėpavimas ir sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas.

Nudegimus vėsinkite

Nudegimai reikalauja ypatingos priežiūros – šios žaizdos itin skausmingos, šlapiuojančios ir itin jautrios įvairioms infekcijos. Jos lėtai gyja, dažnai sugijus lieka randų, pigmentinių dėmių. Jei nudeginti ar nuplikyti odos plotai dideli, būtina nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Dažniausiai nusideginę žmonės daro vieną klaidą: žaizdą tepa įvairiais riebalais,aliejumi, ar riebaliniu pagrindu pagamintais tepalais. Taip jie tik skatina nudegimą skverbtis į gilesnius odos sluoksnius ir stabdo gijimą.

Nudegintą ar nuplikytą vietą pirmiausia atvėsinkite tekančiu vandeniu.Tada nusausinkite, patepkite hidrokoloidiniu geliu su sidabru, palaikančiu reikiamą drėgmės lygį ir skatinančiu žaizdos gijimą, ir sutvarstykite arba palikite gyti be tvarsčio, jei plotas nedidelis ir intensyviai nešlapiuoja. Nudegimo vietoje iššokusios vandeningos pūslės negalima plėšyti – ji saugo audinius nuo infekcijos. Pūslei plyšus, iš žaizdos ir toliau skiriasi audinių skystis, todėl nudegimas sunkiau gyja, be to, būna itin skausminga perrišant.

INFOBOKSAS

Kaip pagreitinti žaizdos gijimą

• Sustabdę kraujavimą, nenuvalykite paskutinių kraujo lašų. Tokiu būdu greičiau susiformuos apsauginė luobelė.
• Sužeistą vietą patepkite priemone, sudarančia palankias sąlygas žazdai gyti.
• Rinkitės subalansuotą mitybą – kalorijų, baltymų, vitaminų, ypač A ir C, bei mineralinių medžiagų, ypač geležies, stoka lėtina žaizdų gijimą.

Milda Bertulytė