Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką slepia troškulys?

Žmogus be maisto gali išgyventi ilgai, tačiau be vandens neištvertų net penkių dienų. Nors vanduo nėra populiariausias lietuvių gėrimas, vis daugiau žmonių pradeda suprasti jo naudą, o medikai vasarą ragina jį gurkšnoti nuolatos, nes šis gyvybės skystis padeda užtikrinti normalią medžiagų apykaitą.

Sutrinka gyvybiniai procesai

Amerikiečių atlikti tyrimai parodė, kad žmonėms, per dieną išgerdavusiems daugiau nei 5 stiklines vandens, infarkto tikimybė sumažėjo 40 proc. nei žmonėms, išgerdavusiems tik dvi stiklines. Pasak gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, organizmo senėjimas taip pat tiesiogiai susijęs su sumažėjusiu išgeriamo vandens kiekiu: „Išsausėjusiame organizme sutrinka visi gyvybiniai procesai, sulėtėja medžiagų apykaita, – tvirtino dietologė. – Kraujas, kurio net 90 proc. sudaro vanduo, nepajėgia aprūpinti mūsų organų maistinėmis medžiagomis, visiškai pašalinti ląstelių veiklos atliekų“.

Jeigu laiku nepapildome vandens atsargų, normali šarminė organizmo terpė tampa rūgštine, todėl gali sutrikti kraujo apytaka. Dėl šių priežasčių didėja arba staiga sumažėja kraujospūdis, didėja kraujo klampumas, gali susidaryti krešulių, sutrinka virškinimas, gali užkietėti viduriai, atsirasti hemorojus, nusilpti imuninė sistema, pakisti mikroelementų balansas – organizmui pradeda trūkti kalcio, kalio, seleno, kobalto, B grupės vitaminų ir kitų būtinų medžiagų.

Kasdien vidutiniškai netenkame maždaug 2,8 l skysčių: 100–200 ml prarandame vien per kojų padus, 400–800 ml – kvėpuodami, nes plaučiai visada turi būti drėgni, prakaituodami netenkame apie 400 ml skysčių, o su šlapimu pašaliname apie 1,5 l. Žmogaus kūnas nekaupia vandens atsargų, todėl būtina reguliariai jį gerti.

Jautriausios – smegenys

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Bernotaitės, būtent vasarą svarbu gerti pakankamai vandens. „Kai organizmui ima trūkti skysčių, gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, sutrikti virškinimas, – pasakojo G.Bernotaitė. – Nepakankamas kiekis vandens gali paskatinti ir dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastrito, rėmens, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimus.“

Dėl vandens trūkumo gali pasireikšti astma, alergija, rėmuo, dispepsija, reumatoidinis sąnarių, nugaros skausmas, migreniniai, kolito, stenokardijos skausmai.

Vanduo reguliuoja ir kontroliuoja visas organizmo funkcijas. Į vandens stygių labai jautriai reaguoja smegenys, kurių sudėtyje yra 85 proc. vandens. Nors smegenys sudaro tik 2 proc. žmogaus kūno masės, tačiau vandens ir deguonies sunaudoja iki 20 proc. viso organizmo poreikio. Jei trūksta vandens, smegenų sistemos veikla labai suaktyvėja ir išskiriamas hormonas histaminas, atsakingas už vandens paskirstymą organizme ir jame ištirpusių medžiagų aktyvinimą.

Troškulio jausmas – tai suaktyvėjęs histaminas, kuris gali sukelti skrandžio, žarnyno, gerklės ir kt. skausmus. Net ir nedidelis troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens, gali grėsti dehidratacija. Paprastai dehidratacija vadinamas toks vandens trūkumas, kai ima trikti normali fiziologinė veikla.

Ištirta nauda

Teigiama, kad geriant vandenį vos tik pabudus, tuščiu skrandžiu, yra išvaloma vidinė žmogaus kūno sistema. Ypač svarbu tai, kad vanduo išvalo storąją žarną, kuri padeda organizmui pasisavinti reikalingas ir naudingas maisto medžiagas. Taip skatinama naujo kraujo gamyba, jis atnaujina ir stiprina organizmą ar net gali išgydyti esančius negalavimus.

Iranietis gydytojas Fereidunas Batmangelidžas, kuriam teko ilgą laiką sėdėti kalėjime, išėjęs į laisvę pradėjo tyrinėti dehidrataciją ir jos sukeliamas problemas. Jis tikina, kad 99 atvejais iš 100 skausmas yra dehidratacijos pasekmė. Jo atradimai išgydė daugybę žmonių, kentėjusių nuo nežinomų, su vandens trūkumu susijusių ligų. Beje, anot dr. F.Batmangelidžo, neturėtume pasitikėti troškuliu kaip ženklu, kad reikia gerti. Jei jaučiate troškulį, jau nueita per toli ir organizmui pakenkta. Ypač šiuo pojūčiu neturėtų pasitikėti vyresnio amžiaus žmonės, nes jie troškulį jaučia vis silpniau, tad gali pavojingai dehidratuoti. Gerti reikia nuolat.

Japonų medikai teigia, kad vanduo – puikus vaistas nuo artrito, epilepsijos, bronchito, meningito, viduriavimo, gerklės ir kitų ligų. Tyrimai rodo, kad vandens terapija galima gydytis be jokių pagalbinių medikamentų. Sakoma, kad vidurių užkietėjimas dingsta per vieną dieną, diabetas – per savaitę, hipertenzija – per mėnesį.

Kiek vandens gerti?

Organizmo signalai, perspėjantys, kad organizmas neteko per daug skysčių, yra sąnarių, skrandžio skausmas ir opos, nugaros skausmas, energijos nebuvimas. Skysčių trūkumą galima pastebėti pagal šlapimo spalvą – esant tamsiai geltonai šlapimo spalvai, reikėtų gerti daugiau vandens, nes žmogaus šlapimas turėtų būti bespalvis arba vos gelsvas.

Paskutinis signalas, kad skysčių trūkumas jau per didelis, yra išdžiūvusi burna. Vėliau šis troškulio pojūtis pradeda mažėti ir dingsta tik gavus pakankamai vandens. Taip pat reikėtų žinoti, kad su amžiumi troškulio pojūtis palaipsniui silpsta, todėl atsiranda didesnė tikimybė organizmui dehidratuoti.

Rekomenduojama mažiausia paros vandens norma yra maždaug 30 ml vienam kūno kilogramui, tad jei sveriate 70 kg, turėtumėte išgerti bent 2 l vandens per dieną. Taip pat reikėtų atsižvelgti į fizinį aktyvumą, lytį, nes vyrams dėl didesnės raumenų masės vandens reikia šiek tiek daugiau. Beje, kiti gėrimai, pavyzdžiui, sultys, kava, arbata, nesiskaito, nes organizmas juos priima kaip maistą, ne skysčius. O geriant kavą vandens poreikis tik padidėja, nes kava veikia kaip diuretikas.

Esant karščiams per dieną siūloma išgerti mažiausiai 2 l vandens. Negerkite labai šaltų skysčių, venkite sunkiai virškinamo maisto, valgykite daugiau vaisių ir daržovių, papildykite druskų bei mineralų atsargas.

Geriausia gerti paprastą, negazuotą, nesaldintą, galbūt šiek tiek mineralizuotą vandenį. Jei sunku prisiversti, pagardinkite vandenį citrinos griežinėliu ar mėtų lapeliais – citrina žvalina ir suteikia energijos, o mėta suteikia gaivų aromatą. Beje, itin gausiai prakaituojant, sportuojant, išsekus ar būnant karštyje reikėtų vartoti kiek daugiau druskos – ji padeda organizme sulaikyti vandenį.

Rekomenduojami video