Darbdaviai ir buvę ar esami bedarbiai kritikos rykštėmis negailestingai plaka Lietuvos darbo biržą (LDB), išleidusią šimtus milijonų eurų europinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų bedarbiams į darbo rinką integruoti. LDB sulaukė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų dėl bedarbių mokymų bei viešai nedeklaruotų giminystės ryšių, kuriais susiję dešimtys asmenų, dirbančių tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tiek jai pavaldžioje LDB ir teritorinėse darbo biržose.

Išleido milijonus

LDB interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, per pastaruosius dešimt metų ji įgyvendino dešimtis projektų, skirtų bedarbiams mokyti, perkvalifikuoti ir įtraukti į darbo rinką, neįgaliesiems remti, už maždaug 350 mln. eurų arba, skaičiuojant buvusia nacionaline valiuta, už daugiau kaip milijardą litų.

2014–2020 metų laikotarpiu LDB įgyvendinamiems projektams numatyta panaudoti dar apie 180 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigai. Taigi bedarbiams į darbo rinką įtraukti nutekėjusios ir dar planuojamos lėšos – didžiulės. LDB ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akimis, labai reikšmingi ir projektų rezultatai. Tačiau bedarbių įdarbinimo statistika nėra tokia graži, kaip bandoma parodyti. Skandalai lydi ir bedarbių mokymus.

Štai tik keletas projektų. Nuo 2008 metų birželio 2 d. iki 2011-ųjų gegužės pabaigos vyko projektas „Bedarbių užimtumo didinimas“, kuriam gauta 140 mln. litų lėšų. LDB nurodo, kad po profesinio mokymo ir (ar) remiamo įdarbinimo programų pabaigos įsidarbino 11,6 tūkst., arba beveik 79 proc., projekto dalyvių.

Beveik tuo pačiu metu (nuo 2008-ųjų gruodžio 1 d. iki 2010 m. birželio pabaigos) buvo įgyvendinamas dar vienas projektas, tiesa, šiek kiek kitokiu pavadinimu „Įsidarbinimo galimybių didinimas“, kurio vertė – 117,8 mln. litų. LDB pasidžiaugė, kad per 14 tūkst. projekto dalyvių (apie 65 proc.) po profesinio mokymo ir (ar) remiamo įdarbinimo programų pabaigos rado darbą.

Iškart po šių projektų ėjo dar vienas, įgyvendintas nuo 2011 m. liepos pradžios iki 2014-ųjų vasario pabaigos, kurio pavadinimas – „Integravimo į darbo rinką skatinimas“. Jam gauta per 125 mln. litų. LDB vėl džiūgavo rezultatais – po dalyvavimo projekte įsidarbino 25 716 dalyvių.

Nemažai projektų skirta neįgaliesiems į darbo rinką integruoti ir socialinėms įmonėms remti. Dosniai pažerta lėšų ir jaunimui skirtiems projektams – nuo „Pasitikėk savimi“ iki kuriozų lydimo „Atrask save“.

LDB liaupsino projektų rezultatus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžė, kad LDB įgyvendinami ES paramos lėšomis finansuojami projektai yra skirti socialiai pažeidžiamiausioms ir sunkiai į darbo rinką įsitraukiančioms žmonių grupėms – nekvalifikuotiems, ilgalaikiams, vyresniems nei 54 metų ir jauniems iki 29 metų bedarbiams. Tačiau nemažai darbdavių ir verslo atstovų, taip pat ir pačių projektų dalyvių, yra priešingos nuomonės apie šimtus milijonų lėšų „suvalgiusias“ aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Bedarbiai duoda darbo

„Darbo biržą reikia ne reformuoti, o panaikinti“, – kaip susitarę negailestingą nuosprendį siūlė „Valstiečių laikraščio“ kalbinti skirtingų regionų verslo atstovai.

„Akivaizdu, kad Darbo biržai reikia gero šeimininko rankos. Ji įgyvendino daug projektų, išleido didžiulius pinigus, bet, manau, tie projektai – dažniausiai lėšų švaistymas, ypač dabar, kai tikrų bedarbių beveik nėra. Tik biudžetininkai, sėdintys šiltose darbo vietose, gali į kairę ir į dešinę išdalyti tiek pinigų“, – kategorišką nuomonę išsakė Plungės pramonininkų sąjungos vadovas Egidijus Rapalis.

Verslininkas tikino akivaizdžios naudos iš bedarbių mokymų ir perkvalifikavimų nepajutęs. Priešingai, anot jo, tokios priemonės galėjo padaryti meškos paslaugą. „Beveik visi į gamybą iš Darbo biržos atėję bedarbiai prašydavo uždėti antspaudą, kad jis buvo atėjęs, bet esą netinkamas darbui. Tokių, kurie norėjo ne dirbti, o kuo greičiau sprukti lauk, buvo labai daug“, – pasakojo E.Rapalis.

Su bedarbiais, kurie kaupia visokių mokymų diplomus ir vengia darbo, susidūrė nemažai darbdavių. Jie nekart yra išsakę kritiką, kad bedarbių profesinis mokymas nepritaikytas darbo rinkos poreikiams. „Visokių kursų ir mokymų lankytojai veltui pasimoko ir vėl eina į Darbo biržą. Jiems rūpi ne darbas, o pašalpos. Bet tokia auditorija paranki ir Darbo biržai. Visiems gerai – vieni vis mokosi ir kvalifikuojasi, o kiti įgyvendina projektus“, – nusijuokė Plungės pramonininkų sąjungos vadovas.

E.Rapalio manymu, LDB funkcijas reikėtų perduoti savivaldai. „Savivaldybės yra arčiau žmonių, o dabar valdo Vilnius, biudžetininkai žarsto paramos lėšas ir patogiai gyvena“, – sakė jis.

Verslininkui iš Žemaitijos pritarė Jonas Bankauskas, Prienuose veikiančios bendrovės „Aviatika“ vadovas. Anot jo, LDB reikia bedarbių, kad galėtų sunaudoti milijonus. „Pertvarka čia nepadės. Pakanka mums tų reformų. Aš apskritai uždaryčiau šią įstaigą. Kas perimtų funkcijas? Privatus verslas galėtų susitvarkyti ir nešvaistytų tiek pinigų“, – nedaugžodžiavo įmonės vadovas.

Mokymai lėšoms „įsisavinti“?

Šiemet LDB bedarbių užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo programų vykdymas patraukė Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesį. Ji atliko 2014–2016 m. šios veiklos, finansuojamos valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis, korupcijos rizikos analizę ir neseniai paskelbė apie nustatytus korupcijos rizikos veiksnius.

„Šią korupcijos rizikos analizę nuspręsta atlikti, vadovaujantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos srityse“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Endružytė.

Atlikus korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir LDB vykdoma profesinio mokymo teikėjų paslaugų kontrolė nėra pakankamai efektyvi ir veiksminga, todėl egzistuoja rizika, jog bedarbiams galimai ne visais atvejais teikiamos kokybiškos paslaugos, dėl to profesinio mokymo metu įgytų žinių gali nepakakti darbo rinkoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pabrėžė, kad organizuojant profesinį mokymą vis dar stinga glaudesnio bendradarbiavimo su darbdaviais jų poreikiams išsiaiškinti ir reikalingų kompetencijų turintiems darbuotojams parengti.

Tyrėjai korupcijos rizikos analizės išvadoje teigia, kad profesinius mokymus lankę bedarbiai neretai tampa tokių priemonių įkaitais. Bedarbiai skundžiasi, kad po mokymų LDB tik retu atveju gali pasiūlyti jų poreikius atitinkančią darbo vietą. Todėl pasitaiko atvejų, kai tinkamo darbo pasiūlymo negavę ir savarankiškai darbo neradę projektų dalyviai yra priversti grąžinti jų mokymams skirtus pinigus. „Dažnu atveju darbo biržos yra priverstos bylinėtis dėl lėšų išieškojimo iš bedarbių dėl sutarties nutraukimo arba netinkamo vykdymo – Lietuvos teismuose vien šiais metais nagrinėta kelios dešimtys tokių bylų“, – rašoma minėtos analizės išvadoje.

Bedarbiai įsigudrino išsisukti iš keblios padėties. Kad nereikėtų grąžinti už jų profesinius mokymus sumokėtų lėšų (nuo 670 iki maždaug 1100 eurų), bedarbiai išsiima individualios veiklos pažymas 6 mėnesių laikotarpiui.

Tai papuošia LDB veiklos statistiką. LDB ataskaitoje nurodo, kad 2014-aisiais savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 71,5 tūkst. bedarbių, 2015 metais – 78,1 tūkst., o 2016 m. tokių buvo dar daugiau – 85,4 tūkst. bedarbių. Taigi, aiškėja, ką slepia graži įdarbinimo po mokymų statistika.

„Tokią situaciją galbūt galima vertinti teigiamai, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad mokymai vyksta tik dėl pačių mokymų, Darbo biržai siekiant panaudoti įvairiems bedarbių užimtumo skatinimo projektams skirtas ES lėšas. O realiai sutartį su teritorine darbo birža dėl profesinių mokymų sudaręs ir kvalifikaciją ar papildomų kompetencijų įgijęs bedarbis vis tiek ne visada turi galimybę grįžti į darbo rinką. Priešingai, kartais jo padėtis dar labiau pablogėja dėl sutarties nutraukimo patiriamų išlaidų“, – konstatavo Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai.

Sulipę giminystės ryšiais

Šios tarnybos specialistai taip pat įvertino korupcijos rizikos veiksnius vykdant vidaus kontrolę ir nustatė, kad yra nepakankama viešųjų ir privačių interesų konfliktų išvengimo užtikrinimo ir kontrolės tvarka.

Paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirba mažiausiai trys sutuoktinių poros ir apie dešimt kitais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Tokia pat situacija yra tiek Lietuvos darbo biržoje, tiek dešimtyje teritorinių darbo biržų, kur dirba artimesniais ar tolimesniais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Tačiau nei šie ryšiai, nei galimi ryšiai su kitais juridiniais asmenimis nėra viešai deklaruoti.

„Nesant patvirtintos ir įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos tvarkos, nėra užtikrinama kontrolė, kaip valstybės tarnautojai laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų. Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys“, – konstatuojama STT atliktos korupcijos rizikos analizės išvadoje.

Derinasi prie darbdavių

LDB atstovė spaudai Milda Jankauskienė, komentuodama Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, pabrėžė, kad viena šio vertinimo pagrindinių rekomendacijų – bendradarbiavimo su šalies darbdaviais stiprinimas, jų įtraukimas į profesinio mokymo programų parengimą ir vykdymą. „Profesinio mokymo teikėjai yra įstaigos, kurių profesinio mokymo programas akredituoja Švietimo ir mokslo ministerija. Programų kokybė pagal galiojančius teisės aktus – taip pat ne Lietuvos darbo biržos funkcija“, – aiškino LDB atstovė spaudai.

Anot jos, jau pernai pradėjus pokyčius Lietuvos darbo biržoje atkreiptas dėmesys į bendradarbiavimo stiprinimą su darbdaviais. Remiantis šalies darbdavių asocijuotų struktūrų atsakymais į LDB paklausimą parengti prioritetinių profesijų sąrašai regionuose, pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su kai kuriomis šalies ir regionų darbdavių asociacijomis. „Keičiasi paslaugų darbdaviams modelis, kuris orientuotas į konkretaus darbdavio atvejo sprendimą. Dabar vykstančios visos Darbo biržos permainos – tiek struktūrinės, tiek klientų aptarnavime – yra susijusios su teikiamų paslaugų klientams gerinimu“, – pabrėžė M.Jankauskienė.

Dauguma įsidarbina

Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė

Visuose projektuose numatoma viena iš efektyviausių priemonių – profesinis mokymas, suteikiantis galimybę bedarbiams įgyti darbo rinkoje paklausą turinčią kvalifikaciją ar darbdavio reikalavimus atitinkančias kompetencijas. Rengiant projektus pirmiausia buvo atsižvelgta į tai, kad trečdalis darbo biržoje registruotų bedarbių neturi profesinės kvalifikacijos, o darbo pasiūlymų nekvalifikuotam darbui darbdaviai registruoja vis mažiau.

Todėl būtų labai neteisinga teigti, kad LDB švaisto lėšas, suteikdama galimybę darbo neturinčiam žmogui įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir po mokymo sėkmingai įsitraukti į darbo rinką. LDB duomenimis, per 2016 metus formaliąsias programas baigė ir kvalifikaciją ar teisę dirbti įgijo 13,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Kompetencijas įgijo ar kvalifikaciją patobulino apie 3 tūkst. žmonių. Per 6 mėnesius po profesinio mokymo baigimo įsidarbina apie 90 proc. baigusiųjų.

Stinga tvarkos

Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Mes atkreipėme dėmesį į Darbo biržos organizuojamus bedarbių mokymus. Dar 2015 metais po didelės apimties jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ pristatymo kreipėmės dėl Užimtumo įstatymo antikorupcinio vertinimo. Mūsų akiratyje buvo ne rengiamos užimtumo priemonės, bet teisinis reglamentavimas. STT atliko korupcijos pasireiškimo rizikos analizę ir padarė išvadas, kad šioje srityje stinga tvarkos. Dabar komisija renka informaciją apie tuos projektus.