Kas svarbiau – vilkas ar žmogus? Tokį kertinį klausimą kelia vis daugiau ūkininkų ir kaimo gyventojų, susiduriančių su šiais plėšrūnais, kurie jau namų kiemuose ieško aukų. Mokslininkai sako, kad vilkų populiacija auga, jai niekas negresia ir siūlo per šį sezoną iš viso nelimituoti vilkų medžioklės, tačiau Aplinkos ministerija (AM) vis trypčioja vietoje ir nedrįsta net padidinti vilkų medžioklės kvotos.

Gyventojai – bejėgiai

Prieš keletą savaičių Raseinių rajone, Akstinų apylinkėse, gauja vilkų sudraskė daugiau kaip 70 avių. Įsisiautėję plėšrūnai puotos nenutraukė ir tada, kai anksti ryte pro šalį važiavę medžiotojai bandė juos baidyti šūksniais ir automobilio signalu. Vyrai turėjo šautuvus ir galėjo sustabdyti avių skerdynes, tačiau ginklų netraukė, nes vilkus medžioti galima tik nuo spalio 15 dienos ir pagal nustatytus limitus.

Avių bandos savininkas Jaroslavas Banevičius sakė, kad netektys bus dar didesnės, nes yra dar daugiau apkandžiotų ir apdraskytų avių. „Vaizdas – klaikus, kas matė, stvėrėsi už galvos, bet gamtos ir vilkų mylėtojams tokie vaizdai – nė motais. Pirmą kartą tiek daug avių papjovė, anksčiau per išpuolį netekdavome po keliolika avių. Nestabdomos vilkų gaujos tiesiog šėlsta, jau puola žmones. Vienas bitininkas, kuris netoli mūsų ganyklų laiko bityną, nuo dantis šiepiančio vilko išsigelbėjo įlipęs į medį. Žmonės įbauginti, bijo išeiti tolėliau į laukus“, – pasakoja ūkininkas.

Avių augintojas neslėpė apmaudo, kad kaimo gyventojai – bejėgiai prieš suįžūlėjusius vilkus, o valstybė gina ne žmones, o plėšrūnus. „Niekas jų nesuskaičiuoja, manau, jų yra ne 300, o gal net 3 000. Mūsų rajono meras prašė, kad leistų sumedžioti mažiausiai 30 vilkų, o leido tik vieną.

Absurdų absurdai. Aplinkos ministras lyg koks vaikigalis važinėja su paspirtuku ir, panašu, nesupranta rimtų problemų“, – rėžia J.Banevičius.

Prioritetas – vilkui

O jeigu įsisiautėję vilkai būtų puolę vyrus, ir šie gelbėdamiesi vis tik būtų panaudoję šautuvą?

„Jeigu tie medžiotojai būtų šovę į vilkus, padariniai būtų buvę patys liūdniausi – medžiojimo teisės atėmimas kuriam nors laikui, ginklo konfiskavimas, nepriekaištingos reputacijos praradimas, žinoma, baudos, žalos atlyginimas. Jeigu dar būtų nustatyta, kad į esą neteisėtą akciją atvažiavo su transporto priemone, galėtų būti konfiskuota ir ji“, – sakė Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas medžioklei.

Jį stebina, kad esant tokiam vilkų suaktyvėjimui valstybė gina šiuos plėšrūnus, o ne kaimo gyventojus ir ūkininkus. „Manau, kad valstybinės institucijos turėtų būti neutralesnės. Drįstu pasakyti, ką medžiotojai, o ypač kaimo gyventojai ir ūkininkai, akivaizdžiai pastebi – prioritetas teikiamas ne žmogui, o vilkui. Nereikia brėžti raudonos linijos – naikiname arba saugome, turi būti protingas balansas. Būtina užtikrinti, kad rūšis nebus išnaikinta, tačiau dabar jau reikia saugoti žmones“, – įsitikinęs E.Tijušas.

Medžiotojai ir kaimo gyventojai sutartinai kalba, kad vilkų gausėja, jie teigia pastebintys pasikeitusią šuų plėšrūnų elgseną. Anot jų, prieš keliasdešimt metų vilkai neužklysdavo į gyvenvietes, nepuldavo prie namų esančių gyvulių, iš kiemo neišsitempdavo šunų. Anksčiau manyta, kad vilkas – nuošalių, stambių, miškingų vietovių gyventojas. Dabar jie sutinkami teritorijose, kur miškingumas labai menkas.

Populiacijai grėsmės nėra

E.Tijušas tvirtina, kad vilkų populiacija daug kur auga, šiai rūšiai akivaizdžios grėsmės nėra nei  Lietuvoje, nei Europoje. „Vilkai grįžta į tas teritorijas, kur kadaise buvo išnykę. Pavyzdžiui, Vokietijoje dar prieš keliolika metų išvysti vilką buvo didžiausia sensacija, o dabar atskiruose regionuose vilkai jau tampa problemine rūšimi“, – akcentuoja jis.

Europos medžioklės ir apsaugos federacijos atstovai Europos Parlamente bando įrodyti, kad vilkų populiacijai daugumoje Europos šalių jau seniai niekas negresia, tačiau jų balsus nusveria vilkų mylėtojai fanatikai.

„Nereikia ir kitų kraštų ekspertų, ir mūsų mokslininkai sako, kad vilkų populiacija nepatiria jokių grėsmių ir kad būtina ją atitinkamai reguliuoti. Tie, kurie sako, kad gamta gali pati susitvarkyti, yra ganėtinai naivūs“, – tikina jis.

Kodėl taip agresyviai, nepaisant mokslininkų argumentų dėl subalansuoto populiacijos reguliavimo, ginami vilkai, kausimas atviras. „Vienas avių augintojas iš Anykščių rajono yra taikliai pasakęs, kad meilė vilkui – tiesiogiai proporcinga daugiabučio namo aukštui, kuriame gyvena vilkų gynėjas.

Nekart pats viešai klausiau, kodėl būtent šiai rūšiai toks išskirtinis dėmesys? Lietuvos raudonojoje knygoje yra keli šimtai rūšių, kurioms reikėtų kur kas daugiau žmogaus dėmesio. Pavyzdžiui, viena iš miegapelių rūšių net išbraukta iš šios knygos, nes jos Lietuvoje nebeliko, bet dėl vilkų kažkodėl ypatingas šaršalas“, – sako E.Tijušas.

Duomenų nepaskelbė

Kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra vilkų? AM svetainėje nurodytais 2015-ųjų duomenimis, vilkų tais metais priskaičiuota 292. Pastarųjų metų duomenų nėra, nes, kaip teigia AM, nebuvo palankių gamtinių sąlygų juos suskaičiuoti. Yra manančių, kad vilkų gali būti ne šimtai, o tūkstantis ar daugiau. Tačiau jų sumedžiojimo kvota jau kuris laikas išlieka ta pati – apie 60 vilkų.

Šiemet vasarį buvo atliekamas vilkų skaičiavimas pagal naują metodiką, tačiau duomenys, anot LMŽD pirmininko pavaduotojo medžioklei, viešai nebuvo paskelbti. „Mano žiniomis, apie 700 medžiotojų kolektyvų (Lietuvoje iš viso jų yra apie 900) atliko apskaitą pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis. Sniego buvo, darbas padarytas, bet duomenų niekas nepaskelbė. Buvau priblokštas, kaip prieš keletą savaičių tiesioginiame radijo eteryje aplinkos ministras sakė, kad vilkų apskaita neįvyko“, – stebisi E.Tijušas.

LMŽD per ateinantį sezoną siūlo sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad būtų subalansuota populiacija. Tokia kvota yra, pavyzdžiui, Latvijoje, o Baltarusijoje leidžiama sumedžioti iki 1 500 vilkų.

„Vilkus reikėtų skaičiuoti ne vienetais, o šeimomis, toks skaičiavimas leistų tiksliau įvertinti populiaciją. Manoma, kad dabar Lietuvoje yra apie 30 gyvybingų vilkų šeimų, bet realybė gali būti visiškai kitokia“, – samprotauja E.Tijušas.

Gintis draudžia įstatymas

„Valstiečių laikraštis“ paprašė aplinkos ministro Kęstučio Navicko nuomonės apie vilkų populiacijos reguliavimą, bet jos nesulaukė. Atsakymą raštu atsiuntė AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistai. Jie teigė, kad atlikus erdvinę 2018 m. medžiotojų vykdytos apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos.

Jie taip pat informavo, kad, atsižvelgus į gautus duomenis, AM siūloma nustatyti 110 vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonu. Kaip AM vertina tokį pasiūlymą, nekomentuojama.

AM dar paklausėme, kas lauktų žmogaus, kuris gindamas savo gyvulius ar gindamasis pats nukautų vilką? „Įstatymas nenumato išlygos, leidžiančios, ginant savo turtą (ūkinius gyvūnus), nušauti ar kitais būdais sunaikinti vilką. Be to, prasidėjęs medžioklės sezonas nėra vienintelė sąlyga, leidžianti sumedžioti vilką. Būtinos ir kitos sąlygos: medžioti galima tik medžioklės plotuose, būtina turėti medžioklės lapą. Ir, žinoma, turėtų būti nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas“, – teigiama atsakyme.

AM duomenimis, 2017-aisiais vilkai papjovė apie pusantro tūkstančio ūkinių gyvūnų, jų laikytojams išmokėta 137,5 tūkst. eurų kompensacijų.

Vilkas geresnis už žmogų?

Habil. dr. Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centro (GTC) Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vedėjas

Manau, kad Lietuvoje vilkų populiacijos reguliavimas yra nepakankamas. Kai svarstėme Vilko apsaugos plano pakeitimą, teikėme pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Siūlyta, kad kai populiaciją sudaro 10–15 šeimų, medžiojimo kvotą padidinti 20 proc., esant 20–30 vilkų šeimoms, tai atitiktų 200–300 individų, kvotą padidinti 30 proc. – nuo 60 iki 90 individų.  O esant daugiau kaip 30 šeimų, vienam sezonui kvotos nenustatyti ir medžioklės nelimituoti. Vėliau vykdyti apskaitą ir viską įvertinti.

GTC kartu su LMŽD ir vienu profesoriumi iš Amerikos vykdėme projektą, kurio metu medžiotojai 3 metus mums siuntė pranešimus apie visus matytus vilkus, jų pėdsakus ir pan. Pagal gautus duomenis, o jie gauti iš gana riboto medžiotojų būrelių skaičiaus, galima sakyti, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 500 vilkų. Ar realu, kad gali būti iki 1 000 vilkų? Nedrįsčiau teigti, kad jų tiek gali būti.

Manau, kad palankiai vilko populiacijos būklei palaikyti Lietuvoje pakaktų 150 individų (10–15 šeimų) žiemos metu, t. y. jų tiek turėtų likti po medžioklės. Labai keista, kad saujelė visuomenės, pasisakydama už neribotą vilkų skaičių, bando vienintelę ekosistemos dalį sugrąžinti 200–300 metų atgal. Betgi dabar sąlygos ir visuomenė kitokios.

Neseniai grįžau iš Vokietijoje vykusios konferencijos, kur buvo daug kalbėta apie vilkus. Visame pasaulyje vyksta pjautynės dėl jų skaičiaus. Europoje itin sunerimę vokiečiai, nes Vokietijoje vilkų smarkiai padaugėjo – per 10 metų atsirado gal 80 šeimų. Vilkų dauginimosi potencialas labai didelis.

Mūsų ūkininkams siūloma aptverti avis ir karves elektrinėmis tvoromis, pageidautina 2 metrų aukščio, imtis kitokių priemonių. Konferencijoje buvo rodomos nuotraukos, kai vilkas lengvai įveikia aukštą tvorą. Mūsų gyventojai pagrįstai kelia klausimą, kodėl vilkas geresnis už žmogų?

Negi lauksime nelaimės?

Vytautas Kamblevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Reikia peržiūrėti nustatytas vilkų sumedžiojimo kvotas, nes jos nebeatitinka šių dienų realijų. Vilkų priviso tiek, kad jie suka ratus ne tik aplink ūkininkų gyvulius, bet ir aplink kaimus ar vienkiemius. Žmonės jau bijo išleisti savo vaikus į kiemą.

Kad vilkų gausybė miškuose, galima spręsti ir iš stirnų elgesio. Anksčiau jos maitindavosi ir gyvendavo miškuose, o dabar stirnų – pilni laukai. Jos bijo vilkų, todėl ir ganosi laukuose.

Reikia kardinaliai spręsti šią problemą. Žmonių akivaizdoje pjaunamos avys, ir niekas negali apsiginti. O jeigu užpultų vaiką? Negi lauksime, kol atsitiks kokia nelaimė?

Sumedžiojamų vilkų kvotą reikėtų mažiausiai dvigubai padidinti. Bet ministras K.Navickas „Baltijos vilko“ fanatikų yra vadinamas „savu“. Kas ministrui svarbiau – plėšrūnų gynėjai ar nukentėję ūkininkai ir įbauginti kaimų gyventojai?