Didžiausia šalies ekologiškų produktų augintoja „AUGA group“ (buvusi „Agrowill group“) pasirašė bankrutuojančios Vokietijos bendrovės „KTG Agrar“ (KTG) lietuviško padalinio pirkimo už 1,38 mln. eurų sutartį. Jei šį sandorį palaimins Konkurencijos taryba, prie „AUGA group“ valdomos žemės prisidės dar 7,7 tūkst. hektarų, iš kurių beveik 6,1 tūkst. – sertifikuoti ekologiški plotai.

Apie tai, ar vertėjo valdomus plotus išplėsti nuo 25 tūkst. iki 33 tūkst. hektarų ir kaip sekasi įsitvirtinti ekologinės gamybos nišoje (grupė oficialiai paskelbė, kad užsiims perdirbimu ir mažmenine prekyba), kalbamės su „AUGA group“ valdybos pirmininku ir pagrindiniu akcininku Kęstučiu Juščiumi, valdančiu ir pievagrybių auginimo verslą „Baltic Champs“.

Lietuvoje žemės ūkio gamyba jau keleri metai viena pelningiausių veiklos sričių. Kas nutiko, kad KTG pradėjo dirbti nuostolingai ir buvo parduota?

KTG bėdos prasidėjo ne Lietuvoje. Bankrutavo jų savininkai vokiečiai, kurie visoje ES valdo 29 tūkst. hektarų ir turi beveik 500 mln. eurų skolų. Jie tiesiog nesuvaldė viso verslo.

Į Lietuvą iš Vokietijos atvažiuodavo vadovai ir kiekvienas jų turėjo skirtingą veiklos viziją. Sandoriai buvo finansuoti skolintais pinigais.

Tai, ką jie darė Lietuvoje, buvo netvaru, nes plėtra vyko perkant sklypus po 4–5 hektarus. Juos įdirbti brangu, nes reikia toli vežioti techniką ir dėl kainos konkuruoti su vietos ūkininkais.

Mes, skirtingai nei jie, nusipirkome „Agrowill group“, kuri buvo sukurta įsigyjant dirbančias žemės ūkio bendroves. Jos jau buvo sujungusios gana stambius sklypus. Vien konsoliduoti žemę, kad nereikėtų dirbti tūkstančių hektarų, išskaidytų po 3 hektarus, – ilgas ir brangus procesas. Vokiečiai vėliau sugebėjo valdas sujungti ir išplėsti sklypus, tačiau tai kainavo lėšų ir pastangų.

Ką dar planuoja įsigyti „AUGA group“?

Mes agresyviai nesiplečiame ir žmonės pasiūlymų pirkti žemę mums gali nesiųsti. Pirkti žemės plotus ir juos plėsti – ne mūsų prioritetas. Galiu pasakyti, kad agresyvios plėtros nebus. KTG tiesiog kitas atvejis.

Mes pereiname į ekologinį ūkininkavimą, o jie šioje srityje jau dirbo gana seniai. Iš karto gavome sertifikuotus laukus, žmones, kurie išmano apie šią sritį. Vien todėl pasiūlymas buvo įdomus. Kadangi KTG valdančioji bendrovė bankrutavo, reikėjo greitai veikti. Po pusmečio ar metų plotai būtų išdalyti po gabalėlį ir grįžtų į chemizuotus ūkius. Ekologinio ūkininkavimo įdirbis būtų žuvęs. Jei šio padalinio nebūtume įsigiję, save galėtume vadinti tinginiais, kurie praleido progą, nors pakankamai darbo turime ir savo ūkiuose.

Kodėl kaina palyginti maža, nors perkate įmones, kurios dirba tūkstančius hektarų?

Nuosavos žemės KTG turi mažiau kaip 500 hektarų. Likę plotai nuomojami. Nors jie žemę pirko agresyviai, tačiau beveik 5 tūkst. hektarų pardavė vienam pensiniam fondui. Mums tai patrauklu. Nors šie tūkstančiai hektarų ir išmėtyti skirtinguose plotuose, tačiau savininkas vienas ir kalbėtis reikia tik su fondu, o ne su tūkstančiais sklypų savininkų. Pardavimas atliktas dar iki žemės saugiklių įstatymo, kuris apribojo prekybą dideliais sklypais.

Mums šis modelis tinka, nes mes nenorime būti didžiausi Lietuvos žemvaldžiai. Mūsų tikslas – auginti ir perdirbti bei parduoti ekologišką produkciją.

Kaip nupirkote KTG, nes nuosavybės teise valdote kur kas daugiau nei 500 hektarų?

Mes valdome įmones, kurios turi teisę pirkti įmones, nes žemės saugiklių įstatyme numatyta išimtis tiems, kurie užsiima gyvulininkyste. Turime daugiau nei 7 tūkst. sąlyginių galvijų.

Prieš porą mėnesių pristatėte savo perdirbtus ekologiškus produktus. Kaip sekasi įsitvirtinti prekybos centrų lentynose?

Lietuvos rinka itin maža. Mes siekiame gaminti milžiniškus produkcijos kiekius eksporto rinkoms, o Lietuvos vartotojams patiekti produktų mažesnėmis kainomis, nei jie siūlomi dabar. Pavyzdžiui, prekybos tinklai parduoda tradicines ekologiškas poliruotas ir sufasuotas morkas po 95 centus už kilogramą, o švedai už tų pačių morkų kilogramą moka 2,9 euro.

Kaip minėjau, tikslas – eksporto rinkos. Mūsų darbuotojai jau apvažiavo parodas, skirtas didiesiems prekybos tinklams, Pietų Afrikos Respublikoje, JAV. Nematome ateities dirbdami su mažomis specializuotomis parduotuvėmis, nesvarbu, kurioje šalyje jos būtų. Mūsų tikslas – sudaryti sutartį su kokiu nors dideliu vakarietišku tinklu, kad produkciją iš karto galėtume tiekti šimtams parduotuvių. Tai bus lūžis.

Žinoma, dirbame ir Lietuvoje, šviečiame visuomenę, tačiau mūsų gaminami kiekiai per dideli, kad išgyventume vien iš ekologiškos vietinės rinkos.

Dabar apie perdirbimą. Mes tik mokomės, kaip vykdyti gamybą pagal užsakymą, kaip užauginti tinkamą derlių. Kol kas turime tik perdirbtos produkcijos pavyzdžius, kuriuos jau galime parodyti potencialiems klientams. Gana skubiai pakeitėme pavadinimą į „AUGA group“, kad, pradėjus realią prekybą ir gamybą dideliu mastu, nereikėtų jo įvesti į rinką.

Be to, mokomės spręsti įvairiausias problemas. Pavyzdžiui, jei kur nors bulvių lauke atsiras varpučių, jie „subadys“ bulves ir nė vienas prekybos tinklas jų neims. Nesvarbu, kad tai derlius, užaugintas be chemikalų. Piktžoles išnaikinti be pesticidų sudėtinga. Būtent šiuos niuansus dabar ir tiriame.

Vadinamuosius biržinius produktus, pvz., grūdus naudojame pašarams ir parduodame. Pieną, nors jis ekologiškas, be jokių priedų su GMO ir kartu jo gamyba brangesnė nei įprastinio, parduodame tokia pat kaina kaip tradicinį. Laukiame, kada galėsime gaminti sviestą, sūrius, kitus produktus ir juos eksportuoti. Melžiame 60 tonų pieno per dieną. Tai pakankamas kiekis, kad būtų galima galvoti apie gamybą pagal užsakymą. Savo linijų ir gamyklų nestatysime.

Galiu pasakyti, kad mes nekursime tūkstančio pavadinimų gaminių su įvairiomis sudedamosiomis dalimis ir sudėtingais gamybos procesais. Pavyzdžiui, varškės sūrelių, jogurtų ar panašių produktų. Mūsų kelias – baziniai produktai, tokie kaip pieno milteliai, sviestas, fasuotos daržovės.

Negi lietuviai nenori pirkti ekologiškių produktų, todėl reikia brautis už jūrų marių?

Lietuvoje net neaišku, kas yra ekologiška produkcija. Sukurta daugybė prekės ženklų „iš kaimo“ ir panašių. Jų augintojai gali dirbti beveik tokiomis pat sąlygomis, kaip ir tradiciniai. Paprastas pirkėjas šių gaminių net neskiria nuo ekologiškų. Koks yra tikrasis standartas, neaišku. Taip gana sudėtinga paskatinti žmogų sumokėti bent šiek tiek brangiau už tikrą ekologišką gaminį.

Ar vakariečiai norės mokėti už gaminius iš nežinomos Lietuvos?

Mūsų pardavėjai neseniai grįžo iš JAV. Mes auginame neekologiškus grybus, tačiau jie iš karto pasakė, kad tokie produktai jiems neįdomūs. Jų milžiniškais kiekiais pigiai gali patiekti Brazilija, Kinija. Tačiau kai prasideda kalba apie ES sertifikuotus ekologiškus produktus, jie iš karto sako, kad Kinija ar Brazilija šioje rinkoje net neegzistuoja. Jos – ne konkurentės.

Vertinami tik europiečiai, o mes esame ES ir patenkame į tą pačią kategoriją. Svarbu ir tai, kad Vakaruose vertinamas patikimumas, kokybė. Lietuvoje supirkėjus domina tik kaina – už mažiausią jie reikalauja aukščiausios kokybės. Vakariečiai moka už kokybę ir vardą.

Įdomu tai, kad šioje nišoje nėra jokios konkurencijos. Netgi dabar, kai įsigijome KTG, Europos mastu tai tik procento dalys, nes ekologiškai dirbama apie 5 mln. hektarų, ir plotai nuolat auga. Šis sandoris nieko nepakeis, netgi išmokų, kurios dalijamos visiems Lietuvos ūkiams, dydžio, nes laukai jau buvo ekologiški. Be to, galime pasidžiaugti, kad lietuviškos žemės grįžta į lietuvių rankas.

Trauktis iš Lietuvos, kaip daro kai kurie stambūs mūsų verslininkai, neketinate?

Aš parduosiu savo verslus užsienyje, kad galėčiau investuoti tėvynėje. Kapitalo mokesčiai Lietuvoje nedideli. Žinoma, jo apsauga kol kas nėra gera.

Pavyzdžiui, priėmus žemės saugiklių įstatymą, žmonės, kurie dešimtmečiais kūrė savo ūkius, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jei valdai kelis šimtus hektarų, žemę parduoti gali tik tokiam ūkiui, kuris po sandorio turės ne daugiau kaip 500 hektarų. Dalis ūkininkų, ypač neturinčių paveldėtojų, atsidūrė aklavietėje. Tai nesusipratimas. Tokių dalykų neturėtų būti.

FAKTAI

„AUGA group“ dirbamos žemės plotas – 25,5 tūkst. hektarų. Jei Konkurencijos taryba patvirtins „KTG Agrar SE“ kompanijos valdomų įmonių Lietuvoje įsigijimą, „AUGA group“ dirbamos žemės plotas išsiplės dar 7,7 tūkst. hektarų.

Šiuo metu „AUGA group“ nuomojamos žemės plotas sudaro 72 proc. visos dirbamos žemės ploto.

Įmonėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų.

„AUGA group“ nuomojamos žemės savininkų skaičius – apie 2,2 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.