Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jūrų žuvys skęs pinigų jūroje

ES finansinės paramos panaudojimas be jokios liekamosios vertės valstybei – jau įprastas dalykas. Vienas iš abejotinų atvejų – Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos įkūrimas.

Europos Sąjungos 2012–2020 m. finansinei paramai artėjant prie pabaigos, kova dėl jos tik aštrės. Nors kartais europinių lėšų, skaičiuojamų milijonais eurų, panaudojimas verčia verslininkus ir mokslo atstovus tik gūžčioti pečiais.

Žuvininkai nežino atsakymo

Klaipėdoje, Smiltynės g. 1, prie delfinariumo ir Jūrų muziejaus, nutarta įkurti Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją. Lėšos skirtos, statybos darbai baigti, tačiau didžiulio projekto paskirtis mažai kam aiški. Nei žuvininkai verslininkai, nei mokslininkai neranda argumentų paaiškinti, kam buvo reikalinga tokia brangi investicija.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius 2 mln. 220 tūkst. 515 eurų vertės projektą vertino kaip lėšų švaistymą. Jis stebėjosi sužinojęs apie sumanymus steigti tokią laboratoriją, nes Lietuva neaugina nė vienos jūrinės žuvies.

„Vidaus vandenyse mes užauginame 5 tūkst. tonų žuvies per metus. Iki 2020 m. keliamas tikslas užauginti iki 7 tūkst. tonų. Tad būtent vidaus žuvininkystės reikmėms būtų reikalinga laboratorija, nes neturime jokios mokslinės bazės. O tirti yra ką – kad ir įvairiausias ligas, kurios puola žuvis. O ką ir kam jie tyrinės toje brangioje laboratorijoje, jei nėra jokios gamybos?“ – klausė pašnekovas.

Jūrine žuvininkyste neužsiima ir nė viena iš kaimyninių šalių – net Lenkija. „Mes nelabai ką galėtume užauginti, nes turime atvirą krantą, bangos ten greitai viską sudaužys. Net auginant uždarose talpyklose, pumpuojant vandenį, nelabai kas išeitų, nes mūsų pakrantės vanduo yra tik pusiau jūrinis. Tai kas bus tiriama ir kam?“– pinigų panaudojimo ypatumais stebėjosi V. Andriuškevičius. Anot jo, vidaus vandenų žuvininkystės poreikiams būtų reikalinga mokslinė įstaiga, tačiau ne Kopgalyje, o kur nors šalies viduje, kad žuvininkams būtų patogu atvažiuoti.

Įmonės „Raseinių žuvininkystė“ atstovas Česlovas Kenstavičius irgi teigė nelabai suprantąs, ką tirs vadinamoji Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija. „Tvenkinių žuvininkystės reikalų, kokių nors karpių ligų, jie neišmano, tai iš jų nebus jokios naudos. Neįsivaizduoju, kas ten vyks ir kam to reikia. Valdiškų laboratorijų Lietuvoje yra, bet iš ten verslininkai nesulaukia jokios pagalbos. Ar reikėjo dar vienos?“ – svarstė jis.

Ministerija džiūgauja

Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos projektas baigtas 2016 m. vasarį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) džiaugėsi, kad, sėkmingai atlikus Žuvininkystės tarnybos pastato rekonstrukcijos darbus, įkurta Rytų Baltijos regione vienintelė moderni eksperimentinės žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija, atvira tiek mokslininkams, tiek studentams, tiek verslui. Laboratoriją sudaro dvi pagrindinės dalys: Jūrinės akvakultūros ir Eksperimentinės ekologijos. Taip pat yra auditorija, skirta studijų procesui, darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams.

ŽŪM svetainėje teigiama, kad tokia pažangi laboratorija, kurioje atliekami tyrimai su jūros vandeniu iš lagūnos – Kuršių marių, leis eksperimentuoti su įvairiais organizmais: nuo bakterijų ir dumblių iki žuvų. Keičiant aplinkos parametrus (vandens temperatūrą, deguonį, kitus biocheminius parametrus), bus galima stebėti, kaip gyvieji organizmai reaguoja į besikeičiančią aplinką, suvokti vandens organizmų prisitaikymo procesus, jų pokyčius. Taip pat stebėti atliekamus genetinius tyrimus, panaudoti eksperimentų rezultatus žuvų ligų prevencijai ir gydymui, sukurti arba patobulinti žuvų auginimo technologijas. Turima įranga leis atlikti hidrologinius eksperimentus, kurie padės suprasti vandens judėjimo įtaką, dugno formavimosi procesus ir dugne gyvenančių organizmų gyvenimo ciklus, vykstančius Kuršių marių, Baltijos jūros priekrantėje bei šių vandens telkinių sandūroje.

Taip pat abejoja nauda

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akvakultūros laboratorijos vadovas Mindaugas Paleckaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tragiškai trūksta pinigų ir pagalbos būtent vidaus vandenų žuvininkystės reikmėms. „Ichtiopatologijos tyrimų bazės praktiškai nėra. Reikia lėšų recirkuliacinėms sistemoms pirkti, atlikti tyrimus imituojant ligas, tyčia užkrečiant ir mėginant pagydyti. Nieko to neturime, o žuvų koncentracija didėja. Žuvys auginamos ne tik tvenkiniuose, bet ir baseinuose. Ten jų koncentracija didelė, liga plinta greitai, užsikrėtusios žuvys labai greitai nugaišta. Be tyrimų bazės vien iš sąsiuvinių ir knygų kažko labai neišmoksi ir nepadėsi“, – dėstė savo nuomonę jis.

Naujosios laboratorijos nauda pašnekovas labai abejojo. „Norvegija lašišas ir baržose augina, tai gal jiems kažko panašaus ir reikia. O pas mus tiriamos nebent kokių menkių, strimelių ar brėtlingių populiacijos, pagal kurias dalijamos žvejybos jūroje kvotos. Tokia laboratorija ir seniau Klaipėdoje buvo“, – aiškino M.Paleckaitis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, šešėlinis žemės ūkio ministras, konservatorius Kazys Starkevičius ironizavo, kad ŽŪM sistemoje seniai nebegalima suskaičiuoti, kas kiek, kas ką sprendžia. Jis taip pat stebėjosi, kodėl jūrinės žuvininkystės projektas nuo 5 mln. litų pabrango iki per 2,2 mln. eurų.

„Man šiuos dokumentus rodė žuvininkai. Matyt, pirmasis laboratorijos variantas projekto iniciatoriams dėl kažkokių įdomių motyvų – gal dėl vadinamosios fondo grąžos – atrodė per pigus, tai ir perskaičiavo. Pas mus gajus toks požiūris į europinius pinigus – juos reikia siurbti, nesvarbu, kad ir nelabai reikalingiems dalykams. Per pigūs miltai ir grikiai ŽŪM sistemai netinka, tai kam jiems pigesnė laboratorija?“ – juokavo politikas.

„Taip. Atkreipėme dėmesį ir mes. Bet taip visada būna, kai kas nors įsisavina pinigus. Ypač europinius. Kažkiek į kišenę, ir tvarka. O svarbiausia, kad naudos iš to – jokios“, – ironizavo ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų asociacijos direktorius V.Andriuškevičius.

Kritikos nepriima

Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM vadovė Indrė Šidlauskienė atmetė pažertą kritiką, išreikšdama nusistebėjimą, kodėl prieš projektą protestuojama tada, kai jis jau baigiamas. „Jūros slėnio laboratorija buvo numatyta Vyriausybės nutarime dar 2008 m., apie tai buvo daug diskusijų, kuriose dalyvavo ir mokslininkai. Klaipėdos savivaldybė labai ilgai – gal ketverius ar penkerius metus – derino sklypo detalųjį planą. Dėl to vėlavo statybos darbai. O tada suveikė infliacijos dėsnis, nes rinka keičiasi, todėl pabrango statybos darbai“, – sąmokslo teoriją bandė sklaidyti direktorė.

Laboratorija, pasak jos, būsianti universali, pritaikyta ir gėlavandenėms žuvims tirti, bus bendradarbiaujama ir su Klaipėdos universiteto mokslininkais, o atsakinėti į kritiką, kai objektas baigtas, nebėra prasmės.

„Man įdomu, o kas čia kelia klausimą? Kas jums parodė tuos dokumentus? Tie nepatenkinti žuvininkai man nepaprastai įdomūs: kodėl jie nekėlė triukšmo 2008 m.?“ – stebėjosi ji.

Savo ruožtu V.Andriuškevičius tvirtino, kad Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija, net jei bus teoriškai pritaikyta ir vidaus vandenų žuvų tyrimams, įkurta labai nepatogioje vietoje. „Kartoju – pagrindiniams šalies žuvininkystės poreikiams reikia to, ko reikia, o ne brangaus statinio už Jūrų muziejaus. O raštus apie tai aš rašiau dar tada, kai projektas tik buvo sugalvotas. Tik niekas į juos nesiteikdavo atsakyti“, – tvirtino žuvininkų aktyvistas.

Rekomenduojami video