Šiemet Lietuvos ūkiuose užderėjo neblogas juodųjų serbentų derlius. Tačiau supirkimo kainos serbentų augintojams ūpo nekelia – jie nepatenkinti gaunamomis pajamomis. Tad nieko nuostabaus, kad jau keletą metų ūkininkų deklaruojami juodųjų serbentų plotai mažėja – 2017 metais buvo deklaruojama 3 007,36 ha, o šiemet – 2 817,47 ha serbentynų.

Derlius jau nuimtas

Neprastas juodųjų serbentų derlius šiemet nuimtas Šeimenos seniūnijos (Vilkaviškio r.) ūkininko Viktoro Jenciaus beveik 60 ha serbentyne. Šie metai ūkininkui palankūs, tačiau jis neneigia, kad serbentynuose dar daug rūpesčių.

„Man šį sezoną gerai sekėsi. Metai ne patys geriausi, bet būna ir blogesnių. Krūmai labai gražiai žydėjo, o vėliau žiedus „gabalais“ pakando šalnos. Tačiau uogų užteko. Mano ūkis – ekologinis. Derlingumas šiemet normalus, atitinka ekologinio ūkio būklę“, – sakė netoli Alvito besidarbuojantis ūkininkas.

Skinti serbentus savo ūkyje V.Jencius baigė rugpjūčio viduryje, todėl dabar gali lengviau atsikvėpti. Buvo karšta, tačiau dėl to uogų kokybė nenukentėjo. Ūkininkas turi pasistatęs specialų sandėlį, į kurį per patį skynimo įkarštį suveža produkciją. Šio sandėlio statybai buvo panaudoti ES paramos pinigai. V.Jencius laiku įsirengė ventiliavimo sistemą, kuri per vasaros karščius patalpoje sumažina temperatūrą maždaug 5 laipsniais.

„Iš laukų uogas iš karto atvežame į sandėlį, lauke jų nelaikome. Kai surenkamas pardavimui reikalingas kiekis, pakrauname ir išvežame. Kitaip tokiame karštyje truputėlį daugiau sunokusios uogos patyžta“, – niuansus dėstė serbentyno savininkas.

Beveik 60 ha serbentynu besirūpinantis V.Jencius sako, kad šie metai – ne patys geriausi, bet būna ir blogesnių.

Per maža kaina

V.Jencius bendradarbiavo su UAB „Vėtrija“, supirkusia juoduosius serbentus. Šiemet už kilogramą serbentų iš supirkėjų jis gavo 70–72 centus. Nors supirkimu serbentyno šeimininkas sakė nenusivylęs, jis norėtų už savo ekologinę produkciją gauti daugiau – ūkininko nuomone, tradiciškai išaugintų ir neekologiškų uogų supirkimo kainos turėtų ženkliai skirtis, deja, taip nėra.

„Galėčiau naudoti ekologines trąšas, bet jos labai brangios. Jas naudojant būtų pernelyg daug išlaidų. O tręšimą mėšlu sunku suorganizuoti: reikia pačiam auginti gyvulius ir naudoti jų mėšlą arba turėti pažįstamų ūkininkų“, – pasakojo serbentus auginantis vyras.

Jis taip ir daro – susitaria su karves auginančiu ūkininku, parduodančiu mėšlą iš savo pienininkystės ūkio. Taip V.Jencius pakelia serbentyno derlingumo vidurkį. Tačiau didžiausia ekologinio ūkininkavimo spraga – išauginta produkcija, palyginus su įdėtais kaštais, yra labai pigi.

Ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad per pastarąjį dešimtmetį tradiciškai išaugintų juodųjų serbentų uogų kainos nuolat svyruoja. Jis prisimena, kad supirkėjai sugebėjo kainą litais numušti net iki 10 centų už kilogramą. Nelabai kas pasikeitė ir įvedus eurą. Atitinkamai ženkliai svyruoja ir ekologiškos produkcijos kainos.

Viktoro Jenciaus ūkio nuotr.

Svajonė – savaeigis kombainas

V.Jenciaus teigimu, žemos uogų supirkimo kainos atsiliepia visai ūkio veiklai. Nesvarbu, už kiek parduodi uogas, investuoti į modernesnę techniką vis tiek privalai. Didesniems ūkiams reikia įsigyti modernesnius uogų nuėmimo kombainus, bet ūkininkų netenkina ES paramos teikimo programų sąlygos.

„Jeigu augini 50–60 ha ekologiškų serbentų plotus ir nori juos prižiūrėti, reikia savaeigio kombaino. Prieš metus toks kombainas lenkų firmoje kainavo 120–140 tūkst. eurų. Dalyvaujant ES paramos programose, paramos lėšos gali padengti apie 30 proc. investicijų. Man tokia paramos politika labai keista“, – atviravo serbentų augintojas.

Jis nesupranta, kodėl gamyboje dalyvaujantis asmuo turi padengti beveik visus kaštus. „Negalėjimas modernėti tiesiog smukdo vidutinius ūkius. Jie negali įsilieti į rinką ir konkuruoti. Pagaliau net nuimti 50–60 ha derlių su traukiamais kombainais yra labai didelė problema“, – tikino V.Jencius.

Jo beveik 60 ha serbentyne sudėtinga traukiamu kombainu skinti uogas. Gerai, kad jos sunoksta ne visos iš karto. V.Jencius turėjo progą pamatyti, kaip kitose šalyse dirba savaeigiai kombainai. Ūkininkas yra įsitikinęs, kad serbentynų modernizavimui Lietuvoje skiriama nepakankamai dėmesio.

„Manau, kad ES parama turi suteikti galimybę kaime dirbančiam ūkininkui naudotis moderniausia technika. Lenkijoje man teko apsilankyti ūkyje, turinčiame 30 ha serbentyną. Tas ūkis turėjo tiek savaeigį, tiek traukiamą kombainą, kitą būtiniausią techniką. Pas mus dėl mažų išmokų to nepadarysi. Be to, manau, kad ES pinigai naudojami ne visai tikslingai – nepanaudojame jų tam, kam galėtume, ir tiek, kiek galėtume. Todėl ir velkamės uodegoje“, – apgailestaudamas teigė ūkininkas.

Jis neslėpė, kad dauguma jo pažįstamų juodųjų serbentų augintojų naudoja traukiamus kombainus. Pažangos norintis ūkininkas tai vadina atgyvena.

„Mus iš šalies stebintiems žmonėms kartais atrodo, kad ūkininkas, nusipirkęs naują traktorių, praturtėja. Tačiau jis tik įsigyja būtiną darbo įrankį. Su arkliukais jau nedirbsime. Turime lygiuotis į užsienio šalių ūkius“, – pabrėžė ūkininkas iš Vilkaviškio rajono.

Uogos iškeliavo ir į Latviją

Patunkiškių kaime (Šeimenos sen., Vilkaviškio r.) ekologiškai juoduosius serbentus auginantis Irmantas Roveršteinas „Valstiečių laikraščiui“ sakė negalintis skųstis šių metų derliumi, nors yra buvę ir palankesnių metų. Derlingumas neliūdina – kombainas skynė iki tonos uogų iš hektaro.

Šiemet ūkininkas nuskynė iš viso7 ha juodųjų serbentų (gavo tėčio palikimą – 6 ha). Susitvarkyti su tokiais plotais vienam per sunku, todėl ūkininkas susiorganizuoja talkas. Sunkiausi darbai – išgenėti krūmus ir nupjauti aplink juos augančią žolę. Uogas nuskina kombainas.

Irmantas pasakojo, kad ankstesniais metais nuskintas uogas veždavo parduoti į Alytų arba patys supirkėjai jas pasiimdavo tiesiai iš ūkio. Kartais veždavo ir į turgų. Šiemet pačiam vežioti nereikėjo – beveik viską paėmė iš namų.

I.Roveršteino ūkyje, jo skaičiavimais, pusė išaugintų ekologiškų juodųjų serbentų liko Lietuvoje, o kiti iškeliavo į Latviją. Anot serbentų augintojo, kainos įvairuoja. Šiemet, kai uogos buvo paimtos tiesiai iš ūkio, jam mokėjo 50 centų už kilogramą.

Ūkininkas yra įsitikinęs, kad už uogas supirkėjai moka per mažai. Perspektyvos auginant juoduosius serbentus jis nemato. Juolab kad jo serbentynas jau senas ir reikėtų investuoti į naujų krūmų sodinimą. „Mūsų serbentynas pasenęs, jam 5–7 metai, o kitiems jau 10 metų. Uogos nebe tokios gražios, tinkamos tik perdirbimui. Nežadu jų atsodinti, prižiūrėsiu likusius krūmus ir viskas. Dar porą metų turiu, nes yra įsipareigojimų“,– teigė serbentų augintojas.

Savo kombaino jis neturi. Kai reikia skinti uogas, jam padeda dėdė, auginantis 15 ha serbentyną. Giminėje serbentai paplito nuo Irmanto močiutės (tėčio mamos), kuri augino nemažai serbentų ir kažkada padalino juos visiems giminaičiams. „Visi vertina šias uogas, bet niekas nenori jų pirkti, nors, palyginus, kaina labai maža“, – sakė Irmantas, kurio ūkyje rugpjūčio antroje pusėje dar buvo skinami serbentai.

Augintojų gretos retėja

Juodieji serbentai auginami ne tik Suvalkijos krašte. Rugpjūčio mėnesį kombainas dorojo ir Šilavoto seniūnijos (Prienų r.) ūkininko Aloizo Ulinausko serbentyne užaugintą derlių. Aloizo teigimu, šiais metais serbentai tikrai neblogai užderėjo.

Arlaviškės kaime (Kauno r.) esančiame Kazimiero Patriubavičiaus ūkyje šiemet iš 6 ha serbentynų liko tik 30 arų. Tokį žingsnį ūkininkas žengė todėl, kad nėra kas juos skina ir valgo. Dėl to – vieni nuostoliai. Serbentų supirkimo kaina – 50 centų, kai skynėjui už kilogramą sumoka 80 centų. „Turintiems kombainą gal dar apsimoka, bet ir tai neaišku. Žmonių nėra, visi iš kaimų išsivažinėję. Liko pensininkai ir vaikai“, – situaciją apibūdino ūkininkas.

Iš pradžių K.Patriubavičius ūkininkavo ekologiškai, paskui užsiėmė išskirtinės kokybės ūkio veikla, bet atsisakė šių įsipareigojimų, nes reikalavimai tapo sunkiai įgyvendinami. „Pavyzdžiui, iš 1 ha priskinti kelias tonas derliaus. Kaip tai padaryti, jeigu negali jų tręšti? Tad auginu tradiciškai, kaip ir visi“, – sakė jis.

Jo 30 arų serbentyne šiais metais derlingumas nebuvo įspūdingas. Ūkininkas pamena, kad prieš trejus metus šakos linko nuo uogų gausos. Tačiau dėl to, kad sumažėjo uogų, K.Patriubavičiui širdies per daug neskauda – reikia mažiau skinti. Uogas jis išvežioja pažįstamiems – už 50 centų supirkėjams nenori parduoti. „Parduodu euru pigiau nei turguje, tada perka. Ir dar nuvežu pats. Jeigu paprašyčiau turgaus kaina, atsisakytų“, – tikino serbentyno žemę į grūdines kultūras iškeitęs K.Patriubavičius.

Savo serbentyną, esantį Alionių kaime (Širvintų r.), ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas po euro įvedimo taip pat užarė, nes už 15 euro centų neapsimokėjo jų auginti, skinti ir pardavinėti. Dabar vietoj serbentų stovi šiltnamiai, auginami javai.

Plėstis neverta

Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė

Nematau didelės juodųjų serbentų auginimo perspektyvos. Verslas priklauso nuo kaimynų lenkų sodininkų. Be to, labai dažnai siūlomos menkos juodųjų serbentų supirkimo kainos. Juodieji serbentai superkami tik Anykščiuose. Kai nušąla ir nėra derliaus, kaina būna gera, o jei derlius gausus, kaina mažėja. Šiek tiek geresnė desertinių serbentų kaina, bet jie skinami rankomis. Kombainu skinamų serbentų kaina priklauso nuo rinkos. Manyčiau, kad šiuo metu neverta veisti naujų serbentynų ar juos plėsti.