Šalies ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvų vadovai neneigia, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimai tiek žemdirbiams, tiek visam žemės ūkio sektoriui gero neatnešė, tačiau situacijos labai nepablogino. Į prekybos vietas keliaujantys žemės ūkio produktų pardavėjai yra apsirūpinę važtaraščiais ir specialiais raštais, todėl be didesnio vargo buvo praleisti patikros punktuose. Ribojimai labiau pasijuto kitiems kaimų gyventojams, kurie buvo pripratę apsipirkinėti artimiausių miestų parduotuvėse ar turgavietėse.
Kiaulėms neįsakysi neaugti
Ūkininkai Rima ir Artūras Padimanskai Bebrininkų kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio r.) augina kiaules, turi savo ūkio mėsos perdirbimo cechą, kuriame verda šaltieną, gamina kepenų paštetą ir kitą galutinę produkciją. Nemažą dalį ūkio produkcijos jie realizuoja ūkininkų turgeliuose. Pavyzdžiui, Marijampolės ūkininkų turgelyje Rima prekiauja penktadieniais ir šeštadieniais.
Pasak R.Padimanskienės, pasiekti turgų su savo ūkio produkcija judėjimo tarp savivaldybių ribojimai ūkininkams netrukdo – juos praleidžia prie užtvarų budintys pareigūnai. Tačiau Padimanskai turi daug verslo klientų ne tik iš gretimos Marijampolės savivaldybės, bet ir iš kitų – Kauno, Prienų, Kalvarijos. Įvedus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus klientai neprivažiuoja nei iki Padimanskų ūkio Bebrininkuose, nei iki jų prekybos vietos Marijampolės ūkininkų turgelyje.
„Kaimyninėse savivaldybėse gyvenantys verslo partneriai atvažiuodavo pasiimti produkcijos, o dabar, kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, dauguma jų to padaryti nebegali. Per pirmąją karantino bangą to nejautėme. Tada gal buvo daugiau išgąsčio ir kitų problemų dėl kiaulių, o dabar apribotas įvažiavimas, todėl labai jaučiasi.Klientai tiesiog negali privažiuoti, todėl skambina ir sako, kad jie mūsų nepasiekia“, – „Valstiečių laikraščiui“ guodėsi R.Padimanskienė.
Sužinoję, kad judėjimas tarp savivaldybių bus ribojamas dar visą sausio mėnesį, Padimanskai pakeitė visus planus. „Mes paprasčiausiai nepjauname kiaulių, bet joms neįsakysi neaugti. Auganti kiaulė nėra didelė blogybė, jeigu tikrai žinai, kad galėsi ją parduoti. Šiuo metu esame atsargūs, tačiau nerimaujame, ar tikrai taip bus pasibaigus karantinui. Juk papjovus kiaulę nebūna tik lašinukai, kurie išrūkinti dar kurį laiką gali stovėti neparduoti, lieka kauliukai, galva, kepenys – viską reikia perdirbti ir greitai parduoti. Todėl ir nepjauname kiaulių, tempiame laiką“, – pagrindinę ūkio problemą nusakė ūkininkė.
Pajuto ir putpelių ūkis
Panašių produkcijos realizacijos sunkumų patiria ir Matukiškių kaime (Vievio sen., Elektrėnų sav.) esantis Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkis, į kurį anksčiau užsukdavo daug pravažiuojančių žmonių iš beveik visos Lietuvos. Nors ūkis įsikūręs netoli autostrados, pakeliui į Vilnių, dabar klientai į jį taip gausiai nebeužsuka.
Sausio mėnesį D.Urbonavičiūtės ūkio fermoje auginama apie 20 tūkst. putpelių, todėl nuolat prekiaujamajų produktais – kiaušiniais ir šviežia putpelių mėsa. Ūkininkai gali patys išvežioti produkciją, pristatyti pagal užsakymus į klientų nurodytą vietą, tačiau dabar jau ir tai sudėtinga. Daiva pastebi, kad net tokiame dideliame mieste kaip Vilnius užsakymų kiekiai yra kur kas mažesni. Ūkininkė priversta skaičiuoti ir „pasverti“, kada vežti mažus kiekius produkcijos, nes tai ūkiui tiesiog neekonomiška. Anksčiau ūkininkė produkciją tiekdavo į„susitikimo vietas“, iš kurių patys pirkėjai ją pasiimdavo. Dabar, kai didelis sergamumas ir ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, klientai į sutartas vietas nebevažiuoja.
„Klientų srautai sustojo, žmonės nejuda“, – atviravo putpelių ūkio savininkė. Daiva neslėpė, jog dabar jos ūkį gali pasiekti tik vietiniai, toje pačioje Elektrėnų savivaldybėje registruoti gyventojai. D.Urbonavičiūtės teigimu, per sugriežtintą karantiną žmonės nenori dėl vieno produkto kažkur važiuoti, laikinai apsieina ir be jo. Be to, žmonės mažiau važinėja į darbus, dirba nuotoliniu būdu, gyvena kur kas sėsliau. Žmonės taip elgiasi ne tik dėl susisiekimo ribojimų – jie saugosi ligos, todėl dažnai lieka namuose.
Sumažėjus pardavimams turgeliuose ir išvežimams į sutartas vietas, D.Urbonavičiūtė sakė, kad liko pagrindinė prekyba per didžiuosius prekybos tinklus bei maisto produktų parduotuves. Su dideliais prekybos tinklais ūkininkė ir toliau bendradarbiauja. Į parduotuves keliauja tiek putpelių kiaušiniai, tiek putpeliena, bet pirkimų apimtys svyruoja, todėl D.Urbonavičiūtė pasitelkia ir elektroninę prekybą.
Pasak ūkininkės, užsidarę restoranai taip pat didelis praradimas. Putpelių produktus D.Urbonavičiūtės ūkis tiekdavo į restoranus aukštesnio lygio klientams. „Mūsų produkcijos reikia ne visai tradicinio maisto mėgėjams. Kažkada putpelės ir jų produktai buvo labai populiarūs, bet neteko statuso ir jau eilę metų yra užmiršti. Be to, putpelių mėsa brangesnė nei kiauliena ar vištiena, todėl ją renkasi klientai, ieškantys sveikesnio maisto, taip pat ligoniai, nes kai kurie alergiški vištienai“, –dėmesį atkreipė putpelių produktus siūlanti Daiva. Ji pastebi, kad ūkyje neplanuotų atostogų nepaskelbsi –kasdien reikia šerti paukščius, surinkti putpelių kiaušinius ir juos realizuoti.
Nereikia restoranams ir kavinėms
Valdo ir Aušros Burnių ekologinis daržovių ūkis yra įsikūręs Komariškių kaime (Radviliškio r.). Ūkininkai priaugina nemažai sezoninių daržovių – svogūnų, česnakų, cukinijų,agurkų,moliūgų. Pastarųjų nebeliko – ūkininkai sugebėjo juos išparduoti. Buvo laikas, kai svogūnais, česnakais ir kitomis sezoninėmis daržovėmis ūkis aprūpindavo restoranus, bet dėl dviejų karantino etapų reguliarus daržovių tiekimas nutrūko. Tai yra didžiausias Burnių ūkio skaudulys.
Kai palygina abu karantino etapus, ūkininkai mano, jog pirmasis jų ūkiui kirto stipriau, nes dar kovo mėnesį užsidarė daug restoranų, su kuriais jie dirbo, nes aukštesnės klasės maitinimo įstaigos pirkdavo ekologiškas daržoves. „Manau, kad taip ir liks. Kad išliktų, restoranai visai atsisakys ekologijos, nes dar kurį laiką – iki kitų metų – taupys“, – svarstė A.Burnienė, pridurdama, kad kai kurie restoranai ne tik užsidarė, bet ir bankrutavo, o išlikę ieško, kur svogūnų ir česnakų nusipirkti pigiau – ekologija jiems nerūpi.
Sumažėjus paklausai, Burniai ieško naujų produkcijos realizavimo galimybių. Ekologiškų daržovių tiekimą vaikų darželiams ir mokykloms jie vadina sveikintina iniciatyva. Tokias galimybes šiems metams ūkininkai aptarė su artimiausių savivaldybių administracijų vadovais. „Labai sveikintina, kad administracijų vadovai surado galimybių perorientuoti vaikų darželių ir mokyklų valgyklų meniu, priimti ekologiškus produktus. Ši galimybė svarbesnė negu parama dėl COVID-19 nukentėjusiam verslui. Parama lyg išmoka, bet dar geriau, kai ūkininkui duoda „meškerę“. Mielai dirbsime su darželiais ir mokyklomis, jeigu tik plėsis draugiškos iniciatyvos. Mes pasisakome už tai, kad savivaldybės remtų trumpųjų grandinių kūrimą, vietinio produkto naudojimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ūkio administratorė A.Burnienė. Ji tikisi, kad tokiu būdu pavyks išjudinti produkcijos realizacijos sąstingį.
Kavinę Zarasuose per pandemiją teko uždaryti ir Žemės ūkio kooperatyvui (ŽŪK)„Sartų lankų jautiena“. Pasak ŽŪK vadovo Remigijaus Naujiko, jų verslui tai buvo bene didžiausias praradimas. Gaminti maistą išsinešimui nebuvo prasmės. Be to, kooperatyvas yra įsikūręs Samanių kaime(Zarasų r.), o kavinė – Zarasuose. ŽŪK vadovas minėjo, kad savo gaminama produkcija prekiauja Vilniuje įsikūrusiame Benedikto turguje, Šiaurės miestelyje. Jo teigimu, žmonės mažiau eina į turgų. Tai jau pasijautė finansiškai, nes mažėja pardavimų apimtys.
Dzūkus skiria nematoma siena
Kiek kitokia situacija susiklostė Dzūkijoje. Stebima, kad sunkumų kyla Alytaus rajono gyventojams, kurie negali laisvai patekti į Alytų, nes jis yra atskira savivaldybė. Pasak Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko, policijos pareigūnai į žiedinių savivaldybių gyventojų judėjimą karantino metu žiūri geranoriškai, tačiau gyventojų nusiskundimų gauna net savivaldybės administracija.
„Nemanau, kad problema būtų labai aštri. Vis dėlto siekiame kitokio valstybės institucijų požiūrio į Alytaus rajono, glaudžiai susijusio su Alytaus miestu, gyventojų poreikius. Reikia kažką keisti, kad šalia miesto esančių gyvenviečių, sodininkų bendrijų teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų suteikta galimybė patekti į miesto parduotuves – apsipirkti, į vaistinę, polikliniką, pas odontologą ir pan.“ – teigė A.Vrubliauskas.
Jo pastebėjimu, jau pirmąją šių metų darbo dieną savivaldybės administracija sulaukė skundo iš priemiestinės Likiškėlių gyvenvietės. G.L. piktinosi, jog Miklusėnų (Alytaus r.) gyventojai gali judėti nevaržomai, o atvažiavę iš Likiškėlių kaimo neįleidžiami į Alytų. „Mūsų gyvenvietėje nėra maisto prekių parduotuvių. Nejaugi turime važiuoti į rajono parduotuvę, esančią už 20 km, kai miestas ranka pasiekiamas?“ – retoriškai klausė Alytaus rajono gyventojas.
Tiesa, A.Vrubliausko tikinimu, daug žmonių iš Alytaus rajono teritorijai priskiriamų priemiestinių kaimų ir gyvenviečių važinėja į darbą Alytaus mieste, tad jiems nekyla kliūčių apsipirkti miesto parduotuvėse. Kitus gyventojus savivaldybės administracija maisto produktais siekia aprūpinti per mobiliąsias parduotuves. Vyresnio amžiaus ir vienišiems arba neįgaliems kaimų gyventojams maisto produktų, vaistų nuperka, komunalinius mokesčius sumoka ir kitas paslaugas teikia aktyvios bendruomenės. Jos senoliams pasitarnauja savanoriškai ir nemokamai.
„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietisteigė, kad visur taikomi ribojimai prekybai, ir tai yra normalu. Visas smulkusis verslas kenčiane dėl ribojimų, o dėl pandemijos. Tą turbūt visiems reikėtų suprasti, nes tai yra ligos,o ne kažkokių norų ar sprendimų sukelta problema.
Į turgelius suvažiuoja
Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas+ foto Mindaugas maciulevicius
Mano žiniomis,dėl judėjimo tarp savivaldybių ūkininkams nekyla jokių problemų. Esame paruošę raštus kiekvienam prekiaujančiam ūkininkui individualiai, kad jie turėtų ką parodyti budintiems policininkams, kai važiuoja per patikros punktus. Kita vertus, įvažiavimus šeštadienį „uždarydavo“ maždaug nuo 9 val. ryto. Iki tol didžioji dalis ūkininkų jau būna atvažiavę į miestus. Be to, ūkininkai net važtaraščius vežasi. Iš pradžių dvejojome, kad galbūt tikrins savanoriai ar kiti nepatyrę pareigūnai, o ne policininkai, kils problemų, bet negirdėjau nė vieno nusiskundimo.
Veikia kaip virtualus turgus
Vaiva Petrauskienė, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros specialistė, atsakinga už platformos „Kaimas į namus“ administravimą
Platforma „Kaimas į namus“ veikia kaip virtualus turgus. Mes neturime sandėlių, tik viešiname ūkininkų informaciją. Vartotojas pats susisiekia su ūkininku, kuris turi pristatyti norimą produktą. Kiek esu girdėjusi, autobusiukus turintys ūkininkai savo produkciją gali gabenti be jokių trukdžių. Kartais prekes pristato keli susijungę ūkininkai. Kiti produktai – arbatos, riešutai, miltiniai produktai – lengvai perduodami paštomatais. Šis procesas gali užtrukti dėl padidėjusio siuntų kiekio, bet skundų dėl to negirdėjau.