Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javų sėklų paieškos pavasarinei sėjai jau prasideda

            Pamažu šylantis oras žemdirbiams primena, jog netrukus prasidės pavasarinės sėjos darbai. Jei gamta neiškrės kokių išdaigų, javų augintojai tikisi, jog sėjamosios į laukus išriedės balandžio viduryje arba antroje jo pusėje, priklausomai nuo orų ir regiono specifikos.

Viena iš gero derliaus sąlygų – kokybiška javų sėkla. Lietuvos ūkininkai dažniausiai naudoja ūkinę sėklą, kurios pasiruošia patys arba perka iš sėklininkystės ūkių, sėklų pardavimo įmonių. Iš jų įsigyja ir sertifikuotos sėklos, kurios dažnas nusiperka tik pasidauginti.

Pirkimo bumas

„Žemdirbiai pamažu aktyvėja, bet didysis vasarinių javų sėklos ieškojimo bumas būna likus kelioms savaitėms iki sėjos. Kol kas nematome jokių signalų, kad būtų didelis sėklų trūkumas, nes žieminių kultūrų sėja buvo sėkminga, vasarinių kultūrų plotai,atrodo, nedidės,palyginti su įprastais metais, ne taip, kaip buvo 2018-aisiais. Tada žieminių kultūrų buvo mažai pasėta iš rudens ir buvo labai padidėję vasarinių kultūrų plotai. Tuomet turėjome laikiną sėklos trūkumą, o jos kainos labai šoko į viršų. Šiais metais tokių situacijų nėra. Su žirniais gal bus kiek sunkiau, bet, panašu, tai nebus kažkokia išskirtinė situacija,palyginti su ankstesniais metais“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas.

Žemdirbiams sugenda nuotaika, kai prisimena 2018-ųjų situaciją – tuomet pavasarį teko sėti maždaug 30 proc. daugiau vasarinių javų nei įprastai, nes 2017-ųjų rudenį dėl lietingų orų, pernelyg šlapių dirvų liko nepasėta nemažai žiemkenčių. Paprastai žieminių pasėlių plotai siekdavo apie 600 tūkst. ha, o tais metais jų buvo pasėta tik apie 400 tūkst. ha. Tad nekeista, jog 2018 m. vasarinių kultūrų sėklos tapo deficitu, o jų kaina siekė rekordus – pirkti vasarojaus sėklą teko bene dvigubai brangiau nei ankstesniais metais. Šiemet vasarinių javų sėklos poreikis nėra taip išaugęs, sėklos neturėtų stigti, ir ūkininkai ramiai ruošiasi pavasarinei sėjai.

„Pagrindinės kultūros – kviečiai, žirniai, pupos, kai kuriuose rajonuose sėjama kažkiek grikių“, – vardijo I.Jankauskas.

Vasariniai kviečiai yra vieni iš plačiausiai auginamų javų Lietuvoje. Pagal derlingumo ir pasėlių plotų dydžius jie nusileidžia tik žieminiams kviečiams. Per pastaruosius dešimt metų vasarinių kviečių pasėlių plotai išaugo beveik tris kartus.

Sertifikuotos sėklos privalumai

Lietuvoje yra nemažai sėklininkystės ūkių, kurie augina ir tiekia sėklas rinkai.

„Iki šiol esanti parama sertifikuota sėkla apsėtiems plotams skatina žemdirbius įsigyti būtent sertifikuotą sėklą. Jos kažkiek perkama iš užsienio, bet didžioji dalis nuperkama iš lietuviškų tarpininkų– sėklų tiekimo įmonių.Dalis sėklos paruošiama ūkiuose – kai kurie ūkininkai turi atitinkamą beicavimo įrangą ir geba sėklą pasiruošti patys“, – tvirtino I.Jankauskas.

Vakarų Europos šalių ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja apie 60–80 proc. pasėlių. Lietuvoje tokia sėkla apsėjama kelis kartus mažiau – maždaug penktadalis javų plotų. Jie gali dar mažėti, jei neliktų paramos javų iš sertifikuotos sėklos auginimui.

Nemažai Lietuvos ūkininkų pusę ar mažesnę ploto dalį apsėja sertifikuota sėkla, likusius – savo ūkyje išaugintu atsėliu.

„Kas turėjo nusipirkęs sertifikuotą sėklą daliai pasėlių ploto, atsėja ūkine sėkla. Žinoma, iki ribos, kol dar galima išlaikyti auginimo technologijas. Kada jau būna trečio atsėlio, ūkininkas ją vėl pakeičia nauja. Toks yra natūralus ciklas“, – sakė LGAA vadovas.

Iš sertifikuotos sėklos gaunamas didesnis derlius. Ji suteikia didesnę garantiją,kad laikantis visų agrotechnikos sąlygų užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę būti apsikrėtęs kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tokia sėkla atitinka ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimus.

„Naudojant sertifikuotą sėklą, technologijų taikymas žymiai tikslesnis. Galima tiksliau prognozuoti sėklos reakciją į aplinkos poveikį. Ūkininkas pirkdamas sėklą tikisi tam tikrų parametrų – didesnio atsparumo sausroms,žiemkentiškumo, didesnio glitimo, baltymų kiekio ar pan. Pirkdamas sertifikuotą sėklą žemdirbys šiuos parametrus gaus žymiai tikslesnius. Vėliau, su kiekvienu atsėliu, tikslumas ir galimybė prognozuoti bei pritaikyti technologijas vis mažėja.Ūkininkai, siekiantys paties didžiausio rezultato, naudoja daugiau sertifikuotos sėklos“, – teigė I.Jankauskas.

Kainos kandžiojasi

Tiek sertifikuotos, tiek ūkinės sėklos įsigyti dažniausiai nekyla didelių problemų, tačiau kartais nutinka taip, kad sėklos paklausa viršija pasiūlą ir jos ima trūkti.

„Tai yra daugiau susiję su gamtos poveikiu. Kai 2017 metais dėl lietingų orų užmirko visos dirvos, 2018-aisiais turėjome labai didelį vasarinių pasėlių plotą ir nebuvo kuo juos užsėti. Sėklų rinka nebuvo pasiruošusi tokiai išaugusiai paklausai. Kartais jaučiamas, pavyzdžiui, žirnių sėklos trūkumas. Taip nutinka, jei tais metais žirnių kaina būna didesnė nei įprastai, ir ūkininkas nusprendžia žirnius parduoti ne sėklai, o išveža, parduoda maistui. Laikas nuo laiko papuola visokių situacijų, bet kol kas kokių nors didesnių kataklizmų nenumatome. Kai prasideda pats sėklos pirkimo pikas, tuo metu atrodo, kad sėklos trūksta, bet ilgainiui situacija išsilygina, rinka pakankamai greitai prisitaiko“, – tvirtino I.Jankauskas.

Kauno rajone ūkininkaujantys Juozas ir Genutė Staliūnai šį pavasarį, kaip ir ankstesniais metais, planuoja sėti vasarinius miežius beveik 200 ha plote.

„Matosi, kad sėja nebus ankstyva. Jau lyg buvo gražus oras, o ėmė ir pasnigo. Gamta krečia išdaigas, tad manau, jog be balandžio antros pusės į laukus nepajudėsime. Mes auginame salyklinius miežius. Priklausomai nuo veislės, vienam hektarui reikia apie 180–200 kg sėklos“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė J.Staliūnas.

Iš Lietuvos sėklininkystės ūkių Staliūnai sėklos perka atsinaujinimui ir ją pasidaugina patys.

„Sėklų netrūksta, jų siūlo įvairios įmonės, tik pirk, bet kainos – „stebuklingos“. Kuo toliau, tuo labiau brangsta. Tona grūdų kainuoja 150 eurų, ojų sėkla kainuoja dvigubai ar dar daugiau. Sėklinių grūdų kaina yra labai aukšta, o kai užaugintą derlių reikia parduoti – geros kainos nėra“, – sakė J.Staliūnas.

Vasarinių rapsų plotai traukiasi

Viena iš pelningiausių kultūrų Lietuvos javų augintojams yra rapsai. Kadangi rapsai tik vidutiniškai reaguoja į dirvožemių našumo lygį, juos auginti galima beveik visuose šalies regionuose. Tiek žieminiai, tiek vasariniai rapsai labai svarbūs sėjomainai ir yra vieni geriausių kviečių priešsėlių.Daugiausiai Lietuvoje auginama žieminių rapsų, o vasarinių rapsų plotai dėl pesticidų naudojimo apribojimų traukiasi.

Rapsų sėklų pasiūla ūkininkai nesiskundžia, įvairių jų veislių galima užsisakyti sėklininkystės įmonėse.

„Palyginti su kitomis kultūromis,vasarinių rapsų sėjama gana nedaug, nes jų auginimas yra labai sudėtingas,yra uždrausta nemaža dalis augalų apsaugos priemonių. Yra ūkių, kurie dar augina vasarinius rapsus ir moka juos užauginti su turimomis žaliavomis, technologijomis, bet ši kultūra nėra populiari ir Lietuvos pasėlių struktūroje užima gana nedidelę dalį“, – teigė LGAA vadovas I.Jankauskas.

Vasarinių rapsų patrauklumą menkina sudėtingesnė pasėlių apsauga nuo kenkėjų. Juos sudėtinga išauginti dėl pesticidų naudojimo apribojimų. Renkantis alternatyvias rapsų apsaugos priemones, išauga savikaina. Ribojant įprastų pesticidų naudojimą, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių,ūkininkai atsisako auginti vasarinius rapsus.

Per pastaruosius penkerius metus vasarinių rapsų plotai sumažėjo nuo 25 tūkst. ha iki 11 tūkst. ha.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius savo ūkyje 215 ha plote augina kvietrugius, miežius, rapsus. Pastarieji užima 45 ha plotą. Dalį javų sėklos Biržų rajono ūkininkas perka iš lietuviškų įmonių, o dalį ploto apsėja savo užauginta ir paruošta sėkla.

„Anksčiau auginome ir žieminius, ir vasarinius rapsus, bet vasarinių rapsų auginimo atsisakėme, nes labai dideli kenkėjų antplūdžiai, negalime su jais susitvarkyti. Žieminius rapsus rečiau puola kenkėjai, tad mažiau reikia purkšti chemijos, skirti investicijų“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino T.Micikevičius.

Ūkininkas neatmeta galimybės, jog ateityje, jei sumažėtų kenkėjų, galbūt ir vėl augintų vasarinius rapsus.

„Tai labai priklauso nuo klimato sąlygų. Tokio žemės įšalo, koks būdavo seniau (0,5–1 m), kai žiemomis iššaldavo daug kenkėjų, pastaraisiais metais nebebūna. Neaišku, kas busšią vasarą. Dabar buvo 15 laipsnių šalčio be sniego, o įšalas siekė 8–9 cm. Prieš tai pasitaikė šiltesnių dienų, vabzdžiai buvo trumpam išlindę į paviršių. Gal jie bus smarkiai apšalę? Jei vasarą kenkėjų sumažės ir jų „nesutiksime“, galbūt pagalvosime apie vasarinius rapsus kitai vasarai“, – svarstė T.Micikevičius.

Visoje Europoje užauginama vis mažiau rapsų. Anksčiau buvo užauginama apie 20 mln. tonų rapsų, o pastaraisiais metais – apie 17 mln. tonų. Tam įtakos turėjo prieš septynerius metus Europos Komisijos(EK) priimtas sprendimas uždrausti pesticiduose naudojamas neonikotinoidų veikliąsias medžiagas, kurios apsaugo rapsus nuo spragių ir kitų kenkėjų. Tai lėmė rapsų plotų mažėjimą ir Lietuvoje. Atsisakant rapsų, kurie yra vieni geriausių priešsėlinių augalų, ūkininkams teko keisti sėjomainų struktūrą ir ieškoti alternatyvų.

Rekomenduojami video