Lietuvoje, kaip ir Europoje, toliau sukasi kadrilis dėl keiksnojamo piktžolių naikintojo – glifosato. Vienos žemdirbių organizacijos siūlo šio pesticido nenaudoti prieš nuimant derlių, kitos tam prieštarauja ir tikina, kad jis greitai skyla ir niekam nedaro žalos. Tačiau plačiosios visuomenės tai neįtikina, nes glifosatą lydi skandalai:prieš kurį laiką jo likučių rasta vokiškame aluje, europarlamentarų šlapime, o pernai mūsų ūkininkai glifosatu purškė ekologiškus grikius.

Neturi vienos nuomonės

Pernai dalis europarlamentarų kovojo, kad glifosatas („Roundup“ ir kitų herbicidų veiklioji medžiaga) būtų iš viso uždraustas žemės ūkyje, bet Europos Komisija metų pabaigoje patvirtino leidimą jį naudoti dar penkerius metus. Tačiau aistros dėl tyliuoju žudiku vadinamo glifosato, labiausiai pasaulyje paplitusio piktžolių naikintojo, gamintojams sukraunančio milžiniškus pelnus, neslopsta.

Berlyne vykusią tarptautinę parodą „Žalioji savaitė“ lydėjusiame žemdirbių ir aplinkosaugos organizacijų proteste prieš žemės ūkio verslo globalizavimą ir stambiuosius koncernus skambėjo ir keiksnojamas glifosatas. Demonstrantai reikalavo, kad Vokietijos vyriausybė jį uždraustų naudoti.

Lietuvoje diskusijas apie glifosatą šiemet paakino Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), žemdirbių asociacijoms pasiūliusi apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti glifosatą prieš nuimant derlių. Tačiau apklausa parodė, kad augintojai neturi vienos nuomonės.

Anot VAT atstovų, kol kas tik Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) sutinka, kad būtų uždrausta naudoti glifosatą prieš nuimant derlių. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija siūlo pamažu mažinti glifosato naudojimą ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas tik pagal paskirtį.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) nepritaria draudimams, tačiau sutinka, kad glifosatą prieš nuimant derlių reikėtų rečiau naudoti. „Auginimo sąlygos Lietuvoje kasmet tampa vis sudėtingesnės dėl klimato ar kitų veiksnių. Be to, dėl vis griežtėjančių ES reikalavimų vis sunkiau prognozuoti kitų registruotų augalų apsaugos produktų likimą, todėl augintojai nelabai nori atsisakyti glifosato. Juolab kad nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nesaugus“ – argumentus pateikė LGAA.

Kas kursto aistras?

Ne vienas ūkininkas mano, kad verdančios aistros dėl glifosato naudojimo tėra galingų cheminių augalų apsaugos priemonių gamintojų interesų ir lobizmo padarinys. Jų manymu, gali būti, kad vietoj glifosato rinkai norima pasiūlyti brangesnių produktų, todėl ir kaitinamas tiek vartotojų, tiek politikų, tiek ir žemdirbių kraujas. Žodžiu, tai toli gražu nėra rūpinimasis dėl vartotojų, aplinkos ar ūkininkavimo sąlygų. Kaip sakoma, nieko asmeniško – tik grynas verslas. Galima būtų pridurti – galingųjų verslas.

Taigi galingųjų verslas sukasi, o ūkininkai ir paprasti vartotojai neretai tėra tik įkaitai. Žemdirbiai yra priklausomi nuo kompanijų siūlomų produktų ir technologijų, o vartotojus pasiekia prieštaringos žinios apie cheminių augalų apsaugos priemonių įtaką sveikatai. Atsakingos tarnybos garantuoja, kad produktai saugūs, tačiau vis dažniau pasklinda informacija, kad nekenksmingumą žmonių sveikatai garantavę mokslininkai susiję su didžiulius pelnus susišluojančių tų produktų gamintojais.

Nori išvengti priešpriešos

LŪS priklausančių javų augintojų nuomonės dėl glifosato naudojimo prieš kuliant javus gana prieštaringos, tačiau išplėstiniame prezidiumo posėdyje buvo nutarta, kad tokios praktikos reikėtų atsisakyti.

Pasak LŪS Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės, dalis augintojų siūlė palikti išlygą, kad glifosatą būtų galima naudoti tik ekstremaliomis sąlygomis. „Lietingais metais glifosatas – kone vienintelis išsigelbėjimas nuimant derlių, todėl, daugelio manymu, toks draudimas būtų neprotingas“, – teigė ji.

Lilija Šermukšnienė

Tačiau, norėdama išvengti priešpriešos tarp ūkininkų ir vartotojų ir parodydama žemdirbių siekį užtikrinti saugaus maisto gamybą, LŪS nusprendė pritarti, kad būtų panaikintas leidimas naudoti glifosatą prieš nuimant derlių.

Nepamainoma priemonė

Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovo Ediko Drupo teigimu, be piktžoles naikinančio glifosato gana sudėtinga užsiimti intensyvia žemdirbyste. Anot jo, tai – nepamainoma priemonė, be to, nuimant derlių ji retai naudojama.

„Glifosato griebiamasi, kai nėra galimybių kitaip susitvarkyti, kai drėgnais metais tęsiasi javų vegetacija, būna prižėlę piktžolių. Tokiu atveju nupurškus glifosatu pasiekiamas dvigubas efektas – paspartinama derliaus branda ir sunaikinamos piktžolės. Žinoma, ir grūdai tampa sausesni, bet to nereikėtų sieti su specialiu grūdų džiovinimu ir manyti, kad žemdirbiai purškia visus pasėlius“, – aiškino E.Drupas.

Anot jo, naudojant glifosatą svarbiausia paisyti nustatytų rekomendacijų – bręstantys javai gali būti juo apdorojami, tačiau ne vėliau, kaip iki pjūties likus 10–14 dienų.

„Tvirtinama, kad nėra įrodymų, jog tvarkingai ir tinkamai naudojamas glifosatas būtų kenksmingas. Kalbama, kad tai tėra stambių gamintojų kurstomas žaidimas, gal norima jį pakeisti kitais, brangesniais, produktais. Dabar visur keliamas ažiotažas gali būti tik lobizmo ir tam tikros kovos išraiška“, – samprotavo „Pelaniškių“ vadovas.

Įspūdingi likučiai

Kai kurie javų augintojai siekį uždrausti glifosatą ir ažiotažą dėl šio produkto vadina neišmanėlių šou. Anot jų, mokslininkai neįrodė, kad jis gali būti žalingas žmonių sveikatai – esą jis labai greitai suskyla ir nelieka jokių likučių.

Tačiau tokie argumentai nublanksta prisiminus 2016 metais Europoje nuvilnijusį glifosatu užteršto vokiško alaus skandalą. Tyrimų rezultatai parodė, kad keliolikoje vokiško alaus rūšių yra glifosato pėdsakų, kai kur net labai įspūdingų. Dar daugiau aistrų pakurstė vėliau žaliųjų europarlamentarų inicijuotas šlapimo tyrimas, kuris atskleidė skandalingą situaciją –

glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime viršijo leistiną geriamajame vandenyje normą net iki 24 kartų!

Dar anksčiau organizacija „Friends of the Earth Europe“ buvo užsakiusi vienoje Vokietijos laboratorijoje tyrimą, kuris atskleidė, kad 18 Europos šalių gyventojų šlapimo mėginiuose buvo rasta iki 20 kartų daugiau glifosato likučių nei leidžiama. Lietuvoje tyrimas nebuvo atliekamas, tačiau kaimynų latvių ir lenkų savanoriai tyrime dalyvavo. Spaudoje buvo skelbta, kad Latvijoje glifosato rasta 6 iš 11 tyrime dalyvavusių žmonių organizme, Lenkijoje – 7 iš 10 atvejų.

Dvigubi standartai

Panevėžio rajono javų augintojas Ovidijus Pečeliūnas sakė per daug nesikrims, jeigu Lietuvoje bus nuspręsta uždrausti glifosatą naudoti prieš kuliant javus. „Ir dabar tokiu metu nelabai man jo prireikia, ir ateityje išsiversiu, nebent būtų problemų drėgnu metu, kai vėluoja javapjūtė, būna išgulę ir piktžolėti javai“, – sakė ūkininkas.

Grūdininkas atidžiai stebi, kaip plėtojasi glifosato skandalas, ir apie tai turi savo nuomonę. Jam keistai atrodo, kai įtakingos ES šalys ir politikai rengia demaršus prieš glifosato naudojimą, tačiau neprotestuoja dėl genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs glifosatui, todėl gausiai juo purškiami.

Ovidijus Pečeliūnas

„Glifosato likučių randama piene, mėsoje. Į Europos Sąjungos šalis įvežama labai daug genetiškai modifikuotų sojų, kurios dedama į galvijų pašarus, beriama į paukščių lesalus. Mums siūlo genetiškai modifikuotų rapsų ir sojų aliejų. Taigi JAV, Kanados ir kitų šalių ūkininkai po kelis kartus tokius pasėlius purškia glifosatu, Europa įsileidžia genetiškai modifikuotus produktus, o mums nori uždrausti jį naudoti. Kažkaip nelogiška“, – paradoksą įžvelgė O.Pečeliūnas.

Purškė ekologiškus grikius

Herbicidus, kuriuose yra glifosato, ūkininkai naudoja piktžolėms naikinti ir pūdymui. Tačiau vieša paslaptis, kad prieš kūlimą javai purškiami ir norint suvienodinti grūdų brandą, nepalankiomis oro sąlygomis taip tikimasi paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas.

Ūkininkai glifosatu nesibodi purkšti net ekologiškų pasėlių. Pasak viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio, glifosatas ar jo skilimo produktai yra viena dažniausiai nustatomų neleistinų medžiagų ekologinėje gamyboje. Pernai iš 47 pirminės gamybos ūkių buvo paimta 50 mėginių, iš kurių septyniuose rasti glifosato likučių. Dar vienu atveju grikių tarša buvo nustatyta, kai purškiant gretimą lauką buvo apipurkštas ir grikių laukas.

VAT darbuotojai pernai taip pat intensyviai tikrino pasėlius – nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 30 d.

važinėjo po šalies laukus ir stebėjo, ar glifosato turintys chemikalai tinkamai naudojami prieš nuimant derlių. Buvo nustatyta, kad 36 ūkininkai savo pasėlius apdorojo glifosatu. Tačiau tik 3 atvejais šie herbicidai buvo panaudoti netinkamai.

Į VAT darbuotojų akiratį pernai buvo patekę ir grikiai. Svarbu žinoti, kad grikių pasėliuose ( ne tik ekologiškuose) iš viso draudžiama naudoti chemikalus. Tačiau grikių augintojams tai nė motais – VAT nustatė 9 atvejus, kai grikiai buvo nupurkšti glifosatu.

KOMENTARAS

Pesticidų likučių nerasta

Pagal 2017 m. augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą buvo atrinkti 796 mėginiai cheminiams teršalams nustatyti. Buvo tirti įvairūs aliejai, kūdikių maistas, grūdiniai produktai, džiovinti vaisiai ir kt. Taip pat tirti lietuviški bei įvežtiniai švieži vaisiai, uogos ir daržovės.

Daugiausia šių produktų ištirta dėl pesticidų – iš viso 540 mėginių, iš jų 145 mėginių kilmės šalis – Lietuva. Buvo ištirti 29 skirtingų rūšių uogų mėginiai, iš jų 17 mėginių buvo lietuviškos braškės. Jose pesticidų likučių nerasta. Iš įvežtinių vaisių daugiausia (15 mėginių) buvo tirta apelsinų. Leistinas koncentracijas viršijančių pesticidų likučių mėginiuose nenustatyta.

Keptuose, skrudintuose augaliniuose produktuose analizuota galima tarša akrilamidais. Iš visų tirtų mėginių dėl akrilamido rekomenduojamų orientacinių verčių neatitiko 2 mėginiai (ekstruduotų kviečių trapučių ir bulvių košės su žuvies gabaliukais vaikams nuo 8 mėn., kurių kilmės šalis – Lietuva).

Vykdant medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą, pernai buvo ištirta 2 518 mėginių, iš kurių reikalavimų neatitiko tik 6 mėginiai (2016 m. – tirta 2 367, nustatyti 7 neatitikimai).

Mėginiai tiriami dėl labai įvairių medžiagų grupių. Kasmet bendras atliekamų tyrimų skaičius nustatant tiriamas medžiagas siekia apie 73 tūkstančius.

Per 2015–2017 m. buvo keli atvejai, kai tirtų galvijų ir kiaulės šlapime nustatyta tiouracilo, tiesa, labai nedideli kiekiai. Dar pasitaiko pavienių atvejų, kai mėginiuose nustatomi antibakterinių medžiagų likučiai. Tiriant laukinių gyvūnų mėginius, pernai viename šerno riebalų mėginyje buvo nustatyta DDT (vadinamojo dusto) likučių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba